diff --git "a/16/lit_Latn-sgs_Latn.jsonl" "b/16/lit_Latn-sgs_Latn.jsonl"
new file mode 100644--- /dev/null
+++ "b/16/lit_Latn-sgs_Latn.jsonl"
@@ -0,0 +1,2712 @@
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Sietas taip pat naudojamas atskirti smėlį nuo akmenų. \t Rietis so tonkio tinklalio šaukiams sėitrietio (miltam), vuo rets šaukiams retėlo, kretėlo (grūdam)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Atželia eglynų ir kitų medynų kirtavietėse, sudaro tankius brūzgynus. \t Nuognee geraa atžela ėškartūs, tonkee aug mėšree so eglėm, beržaas, ousees, oožoulaas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Oxycoccus, angl. Cranberry, vok. Moosbeere) – erikinių šeimos (Ericaceae) visžali augalai. \t Oxycoccus) y tuokis ougas vedons augals, katros prigol pry erėkėniu (Ericaceae) augalū šeimuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Augalas prigludęs prie žemės, 60 cm aukščio, su toli palei žemę besidriekiančiomis šakomis ir smulkiais storais odiškais lapais. \t Aug pelenė palee žemė, būn 60 cm aukštoma. Pelenės ėš lapu padabnės i brokniu lapus, tik biškeli smolkesnės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Geltoni žiedai sudėtiniuose skėtiškuose žiedynuose. Skėtukų paprastai 8-18, jų kotai nevienodo ilgio, plaukuoti. Nėra nei skraistlapių, nei skraistlapėlių. \t Pastarnuoka šaknės stuora, panašė kap muorka, ale dėdlesnė, balta."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tai didžiausia rūšių skaičiumi augalų gentis Lietuvoje. \t Y vairiū saidriu rūšiu (pvz., dalgžuolė, žemrombs ė kt.)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gentyje 12 rūšių, Lietuvoje auga dvi: \t Lietovuo aug dvyjuopi šėndraa:"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "60-100 cm aukščio augalas, su storais, šliaužiančiais, nariuotais, rausvai žaliais, 1,5 – 3,0 cm skersmens šakniastiebiais. Dauginasi išimtinai vegetatyviniu būdu, šakniastiebiais. \t Ajers 60-100 cm aukštoma augals y, so stuoraas, šliaužontees, narioutaas, rausvaa žalees, 1,5–3,0 cm skersmenė šaknū stėibaas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kulinarijoje tokie lašiniai naudojami faršo, dešrų gamybai, kaip pagardas sriuboms, troškintiems kopūstams, neriebios mėsos pagardinimui. Valgant šiuos lašinius kaip atskirą patiekalą, prieš tai reikia nupjauti odą, nuvalyti druskos ir prieskonių perteklių, supjaustyti juos plonais griežinėliais. \t Rūkytus lašėnius jied kap atskėra jiedi so douna, tepuogė anūm ded i zopes, kuopūstus, narėibė meesa, lašėniu gabaliokus maiša i dešra, kindžioka, malta meesa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1981 m. neišlaikęs matematikos egzamino ir neįstojęs į ekonomiką Vilniaus universitete (VU), dirbo sanitaru Klaipėdos vaistų sandėlyje. 1982–1987 m. studijavo VU Pramonės ekonomikos fakultete. \t 1981 m. naėšlaikėės matematėkas egzamėna Gėtans N usiedaieaitoujęėįi akanuomėkas muokslus Vėlniaus onėversėtėtė ė iėboasaniėaruoKlaipėieoa vliekarstusakladė 1982–1987 m.etaassmuokėsVU Pramounės eaoaoumiėoa fakulteteė"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Frauenmantel) – erškėtinių (Rosaceae) augalų gentis. Lotyniškas pavadinimas iš arabų k. žodžio alchymia. Alchemikai rasakilą laikė paslaptingu augalu. \t Alchemilla) y tuokė pėivu žuolie, katra muokslėškaa prigol pry eršketėniu augalū (Rosaceae) šeimuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gartenerdbeere) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas, priklausantis žemuogių (Fragaria) genčiai. \t Anas XVIII o. bova sokryžmintas ėr ėšvestas Prancūzėjuo."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lietuvoje eglynus sudaro savaime augančios arba sodintos paprastosios eglės. \t Lietovuos eglynūs aug paprasuosės eglės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dabar vartojamas tik liaudies medicinoje ir veterinarijoje (dažniausiai gyvulių žarnyno susirgimams gydyti). \t Tas augals liekvarstos y: so anūm stabda kraujė sroviejėma, gyda žarnū lėgas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Bremena – kairysis Akmenos intakas, į ją įteka 19,9 km nuo jos žiočių. \t Bremena yr opės pėitū Žemaitėjuo, kairiuojė šmuota Akmenuos ėntaks."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Įteka į Baltijos jūrą į pietus nuo Naglio kalno. \t Itek i Baltėjės jūra i pėitus nug Naglė kalna."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Upėvardis siejamas su žodžiu skinti („raškyti, kirsti, kapoti“).[2] \t Myslėnama, ka opėis vards radas nug žuodė skintė („raškytė, kirstė, kapuotė“)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Sėjamasis vikis auginamas kaip pašarinis, silosinis augalas. \t Vėkis y gers šierals gyvuoliam, augėnams tonkiausee sykiom so avėžuom, popuom[1]."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paprastai senieji kubilai pagaminti iš lentinių šulelių, aplenktų keliais medžio ar metalo lankais. \t Anamė laik skystėmus, bėralus ėr oždeng ožspaudamo dongtio."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vikšris (lot. Juncus, angl. Rush, vok. \t Vikšris , da šauk varlės lėnaas, zoikė kroupaas (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Teka pietų – pietvakarių kryptimi. \t Srūn ont pėitū ė pėitvakariu šmuota."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Legenda byloja, kad prie Kartenos ant kalno stovėjusi didelė pilis, kurią valdė žemaičių karalius.[4] Ją ne kartą puolė rusai ir švedai. \t Žmuonis rokoun, ka ont kalna liuob būtė dėdlė pėlės, katra valdė žemaitiu karalios.[4] Ta pėli nesyk poulė rosaa ė švedaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Valgomasis krienas \t Žydintys krėinaa"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paprastieji apyniai yra dvinamiai augalai. Vaisiai (spurgai) užsimezga tik tada, kai kartu ar netoliese auga abiejų lyčių - vyriškieji ir moteriškieji - augalai. \t Apynee žydia nug bėrželė lėg rogpjūtė naryškees žėidokaas, katrūs apdolkėn vies."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Marcelijus Teodoras Martinaitis (1936 m. balandžio 1 d. Paserbentyje, Raseinių rajonas – 2013 m. balandžio 5 d. Vilniuje) – Lietuvos poetas, eseistas, vertėjas, visuomenės veikėjas. \t Marcelios Martėnaitis, krėkšta vards Teuoduors (gėmėės 1936 m. balondė 1 d. Paserbėntie, Raseiniu rajuons , mėrėės 2013 m. balondė 5 d. Vėlniou) y ėė Žemaitėjės kėlėės Lietovuos puoets, rašytuos, verties."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Augalas daugiametis, 0,5-2 m aukščio. \t Tasaa augals daugiametis y, 0,5-2 m augoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Augalas nuodingas , juo apsinuodija gyvuliai, ypač avys. Tai rūgščių dirvų indikatorius. \t Gondra rūgštynė trocyzna y, katra apsitročėn gyvuolee, ypatingaa avis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Prieš atvežant bulves į Europą pastarnokas buvo viena iš svarbiausių daržovių; jo valgomos šaknys ir jauni lapai. \t Pastarnuoks y senuobėnė daržuovė, ė pryš ivežont bolbės liuob būtė tonkee jiedams."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šaknyse yra saponinų, jomis galima plauti vilnonius ir riebaluotus drabužius. Kai kur valgomi jauni išvirti ūgliai, tinka salotoms ir sriuboms. \t Pūslėis žuolalė gers šierals gyvuoliam y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Svarstoma, kad tai parazituojančio grybo poveikis. Kitur siūloma, kad svaiginimasis atsiranda dėl gailio poveikio, kuris dažnai auga kartu. Galimas dalykas, kad pavadinimas atsirado dėl to, kad iš uogų gamindavo alkoholinį gėrimą. \t Patiūs ougūs juokė svaagala nie, gal' būtė, ka tas y diel gailė, katros tonkee aug sykiom so vaivuoraas ė skleida svaigėnonti smuoka."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga apleistuose daržuose, šiukšlynuose. Žydi vasarą. \t Aug dygoldagis apleistūs daržūs, šiokšlynūs, augėnams žuolėninkūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Taip pat gydė žmones; iš viso yra išlikę 17 jo rankraščių, kuriuose aprašomos ligos, jų simptomai, gydymas. \t Da Pabrieža gydė žmuonis, tūdie rašė raštus aple vairės lėgas ėr anūm gydyma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Aukštis iki 5 m. Lapai kiaušiniški arba lacentiški. \t Anou aukštoms būn lėg 5 m. Lapaa paėlgi (kiaušė skvarmas)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ragas – gyvūno tvirta kieta raginė (keratininė) ar kaulinė žinduolio galvos išauga, skirta gynybai nuo plėšrūnų, kovoms dėl patelių, kaip lytinės atrankos požymis. \t Rags y tuokis kap katrū gyviu kėits ėšaugs ont kramės, katros leid tam gyviou apsigintė nug kėitū aba savuos gėmėnies žvieriu. Ragus žvieree nauduon ė kap kaunas aba poikounas par rojė. Rogus toria daugomuo žuoliedee žvieree, kap apsigintom nug pliešrūnu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "2022 m. apdovanota Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovės garbės raštu už nuopelnus kultūrai. \t 2022 m. apduovenuota Vyriausybės vaduovės pačestno rašo ož nūpelnus koltūraa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gyslotinis dumblialaiškis (lot. Alisma plantago-aquatica, angl. \t Varlies šaukštā (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ližė – medinė mentė ilgu kotu duonai pašauti į krosnį kepimui. \t Lėžė y medėnė mentė so ėlgo kuoto dounaa pašautė kepėmou i pečiu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vyras Eugenijus Maldeikis (g. 1958 m.), ekonomistas, politikas (išsiskyrė 2017 m.). \t Vyrs Eugenijus Maldeikis (g. 1958 m.), ekonomists, politiks (išsiskyrė 2017 m.)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stiebas apaugę plaukeliais. \t stombris apaugėės plaukelees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Nagrinėja moterų rašytojų kūrybą. \t Daug diemėsė skyrė muotrėšku kūrybaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Anksčiau Tenenys tekėjo per ežerą. \t Onkstiau par Kopsti liuob tekietė Tenenys."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dažniausiai naktipiečius talkininkai valgydavo darbo vietoje (jauja, pirtis, klojimas), kartais - troboje. \t Naktpėitė liuob doutė tou vėitou, katrou žmuonis ė dėrb - rejuo, perenie, klietie."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kai kurių rūšių krokai plačiai pasisėja. Sodinami pulkeliais arba maišomi pagal spalvas. Gražiai atrodo susodinta pereinamų spalvų gama. \t Būn vairiū spalvū: geltuoni, melsvi, vėjuoletėnee, balti, margi."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Viktorija Daujotytė, Gediminas Mikelaitis. – Vilnius, 2013. – 475 p.: portr. – ISBN 978-9986-39-777-9 Užrašyta: sakiniai ir trieiliai. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2014. – 299 p. – ISBN 978-609-447-136-0 Tatā pariejau = Tai parėjau: eiliuoti tekstai. – Vilnius, 2015. – 148 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-818-17-5 Už brūkšnio: esė. – Vilnius: Tyto alba, 2015. – 205 p. – ISBN 978-609-466-089-4 \t Patirties žodynas: populiarioji literatūros fenomenologija. Lietuviškieji Česlovo Milošo kontekstai / V. Daujotytė, M. Kvietkauskas. Papasakoti gyvenimą: rinktiniai eilėraščiai / J. Marcinkevičius."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Sėklų išspaudos naudojamos galvijams šerti. \t Tepuogė sauliegrooža žėids dailė kvietka y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai stambūs, apaugę plaukeliais. \t Lapaa stombūs y, apaugėė plaukielees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Be to, taip tręštoje dirvoje išauga kreivi ir šakoti šakniavaisiai. \t Senuobie ruopės liuob būs vėins svarbiausiū šitū kraštū jiediu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kilnusis lauramedis \t Babka"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Binsen) – vikšrinių (Juncaceae) šeimos augalų gentis. \t Juncus) y tuokis šlapiū vėitu augals."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Empetrum nigrum, angl. Black crowberry, vok. \t Empetrum nigrum) y tuokis augals, katros nuokėn jiedamas ougas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paukščiams uogos nenuodingos, jie platina sėklas. \t Nū gyvatougiu spruogst ė gyvuolee, ypatingaa arklee."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Nuo 2013 m. Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto lektorius, nuo 2016 m. Sveikatos mokslų fakulteto docentas. \t Nug 2013 m. Klaipiedas onėversėteta Pedaguogėkas fakolteta lektuorios, nug 2016 m. Sveekatas muokslu fakolteta docėnts."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaistams vartojamas visas augalas. \t Švėnta Petra raktaa liekvarsta y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lėkiai ant namo Kėdainiuose \t Liekee ont noma Kiedainiūs"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Papartūnai (lot. \t Papartis aba papartīs (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Manoma, kad IX – XIII a. Kartena buvo svarbus kuršių Ceklio žemės gynybinis ir administracinis centras, įėjęs į Vakarų Žemaitijos pilių ir įtvirtintų gyvenviečių grandinę. \t Myslėjama, ka IX – XIII o. Kartena bova dėdlee svarbos koršiu žemės Ceklė puosts."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Alsą kerta 3508 Viduklės geležinkelio stotis–Plačiuva–Paupys , 196 Ariogala–Raseiniai–Kryžkalnis , A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda keliai. Ryškių žiočių nėra – ties jomis suformuotas Paalsio tvenkinys. \t Tuo vėituo, katruo seniau liuob sotekietė Alsa so Šešovėm, padėrbta Paalsė tvonka, palėkėės tvėnkėnys."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Jaunas vaisiakūnis būna vištos kiaušinio formos ir dydžio, išorėje baltas, pusiau išlindęs iš žemės. \t Pradiuo žemės taukā ėšruod kap kuokis kiaušis, posiau ėšlindėės ėš žemės. Paskom ėš tuokės liorlas ėm rastėis ėlgs kuots, katros ėšruod balts ė lėnkts. Ont anuo vėršaus pasidara tuokė žvynauta ė baisee smėrdontė keporė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Astrinių (Asteraceae) šeimos augalas. \t Ypatingaa soveša vasaras pabonguo ė rodeni."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kulinarijoje smulkintas česnakas dedamas į daugelį mėsos bei daržovių patiekalų, į šaltieną, žuvį ir kai kuriuos padažus. \t meesuos ė daržuoviu jiedius, i šaltėina, žovi, mėrkalus,"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Aukštupio vaga ištiesinta. Lioliuose Dratvuo patvenktas Liolių II ir Liolių I tvenkiniais, nedidelis tvenkinėlis yra ir ties Gailiais. Gilus ir miškingas žemupio slėnis patenka į Dubysos regioninį parką. \t Suodas ė miestalee pry Dratvenė: Liuolee, Gailee, Padratvėnis, Petkiškee, Lydovienaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kalamos labai plonomis, ilgomis vinimis. \t Kal nuognee pluonuom vėnėm."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "A. Uždavinio universalių tyrimų ir akademinių studijų lauke buvo Platonas, pitagoriečiai, stoikai ir neoplatonizmas, senoji arabų kultūra, islamo istorija, filosofija ir mistika, senovės Egiptas, Mesopotamija, taip pat šiuolaikinių Vakarų moderni ir postmoderni kultūra – filosofija, religija, menas. \t A. Oždavėnys daugomuo tyrėniejė Platuona, pėtaguorėitiu, stuojėku ė neoplatuonėku pėliuosuopėje, islama (ypatingaa sūfėzma) koltūra, senuobės Egėpta, Mesopuotamėjės tradėcėjės, šiūlaikėnė koltūra ė pėliuosuopėjė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Prie Gausantės esantys kaimai: Pagausantys, Pagausantys II, Gausantiškiai, Tamošiai. \t Pry Gausontės stuov': Pagausontys, Pagausontys II, Gausontiškee, Tamuošee."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gyvenvietės prie Šlynos: Ramonai, Paraseinys, Raseiniai, Pareizgupis, Beržtai, Paišlynys. \t Pry Šlynas stuov Ramuonaa, Paraseinys, Raseinee, Pareizgopis, Beržtaa, Paėšlynys."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kvapiajame mairūne yra flavonoido Apigenino pasižyminčio antivėžiniu veikimu. \t Liaudėis dainūs meiruonielees sykees šaukiami bernalee."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Natūraliai paplitęs Eurazijoje, introdukuotas Amerikoje, Australazijoje ir Pietų Afrikoje. Paplitęs beveik visoje Lietuvoje. \t Solanum nigrum) tas y tuokis augals, muokslėškaa prigolons bolbėniu augalū (Solanaceae) šeimaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gaminamas išskobiant medžio kamieną. \t Anou dėrb ėšskoubiant medė stoubri."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedai smulkūs, balsvai rožiniai arba žalsvai geltoni, sukrauti kekėse. Vaisiai tribriauniai riešutėliai. \t Žėidaa smolkūs y, balti aba geltuoni, sogolėė i kekės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stiebas gausiai šakotas. Viršutinėje dalyje šakutės labai tankios ir sudaro galvutę. \t Kėmėnū stombree gausee šakuoti, vėršou ėš lapu palėik tuokė galvokė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai valgomi kaip salotos. \t Lapaa tink jiedėmou."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Buvo gaminamas iš eglės medienos šulų, kuriuos keliomis eilėms aplenkdavo lazdyno lankais. \t Liuob dirbintė ėš eglės medė šolu, katrūs keliuom eiliem liuob aplenktė lazdyna lonkaas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šventragių ąžuolas – senas saugomas paprastasis ąžuolas, augantis Kelmės rajone, Šventragių kaime, laukuose tarp Šventragių miško ir kelio 2113 Varlakojai–Karklėnai–Kolainiai . \t Švėntragiu oožouls y sens ė kieravuojams paprastasis ąžuolas, katros aug Kelmės rajuonė, Švėntragiu suoduo, laukūs terp Švėntragiu medės ė kelė 2113 Varlakojai–Karklėnai–Kolainiai ."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paprastosios baltagalvės graižas \t Baltagalvės žėids"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gentyje apie 30 rūšių, Lietuvoje – dvi: \t Žemaitėjuo aug dvė alksnė rūšė :"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dėl ištakų nesutariama, manoma, kad Aitros versmės – pietvakariniame Tverų pakraštyje.[1] Upės ilgis ginčytinas, nes upė Aitros vardu vadinama tik nuo Aitralės ir Laukės upelių santakos, kadangi Aitralė nukreipta į Minijos intaką Palą. \t Aitra prasided kor taas šalėp Tveru, ale katruo vėituo tikslee anuos ėštakas y, pasakyt nie galėm, ba Aitra šaukiama tuokio vardo y nū tuos vėitas, katruo sotek Aitralė ė Laukė. Vuo dalės Aitralės ondens nūbieg i Mėnėjės intaka Pala."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga šlapiose pievose, pelkių pakraščiuose, krūmynuose, pamiškėse, miško aikštelėse, drėgnuose, derlinguose dirvožemiuose. \t Anam tink šlapės pėivas, pelkiu pakraštee, krūmynaa, keesynaa, pamedės, erčės, reek derlingas, driegnas dėrvas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paviršiuje yra keli įdubimai, laikomi pėdomis. Ryškiausias yra šiaurės vakarinėje dalyje esantis 17 cm ilgio, 15 cm pločio ir 1,5 cm gylio įdubimas, vadinamas karvės (kitų – velnio) pėda. Ties viduriu yra kelios – 12×5 cm, 2–4×10 cm dydžio įdubos, laikomos laumės arba vaiko pėdomis.[1] Įdubimai gamtinės kilmės, ne žmogaus rankų darbo. \t Ont kūlė y tuokės doubalės, katras žmuonis šauka piedom - dėdliausė ta pieda y \"Karvės pieda\" aba \"Velnė pieda\", vuo mažesnės - \"Laumės piedas\" aba \"Vaaka piedas\"."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "(a) Kūginė smailėjanti, (b) kūginė, (c) kolonos, (d) suapvalėjusi, (e) skėtinė. \t (a) Kūgėška smaaliejontė, (b) kūgėška, (c) kap koluona, (d) soapvaliejosė, (e) skietėška."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pažiedės siauros, iki pusės ar daugiau žiedkočio ilgio. Taurelė vamzdiška, neryškiai briaunota, cilindriška, dantyta. Vainikėlis suaugtinis, su ilgu, siauru, nedaug už taurelę ilgesniu vamzdeliu, šviesiai violetinis, žiotyse geltonos dėmės. \t Lapaa lygees kraštaas, ėšruod kap paberti plienim aba mėltaas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga javų pasėliuose, dirvonuose, palaukėse, daržuose, pakelėse. \t Svierie piktžuolė y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Mezginė rutuliška. Liemenėliai įvairiuose žieduose nevienodo ilgio: vienų tokio pat ilgio kaip taurelės vamzdelis, kitų dukart trumpesnis už vamzdelį. Vaisius - cilindriška, dažnai už taurelę ilgesnė dėžutė, atsidaranti 5 sąvaromis, pilna smulkių, karpotų sėklų. \t Vėršūnie sokraun kekė so 5-15 rožavu žėidoku."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dėl savo strateginės padėties miestas buvo nuolat puolamas įvairių armijų. \t 1365–1453 m."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žirklės \t Žirklės popėriou aba medegaa kirptė"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kartais ja apsinuodija arkliai ir karvės. \t Anaas apsitrocyj arklee, karvės, žoosytee."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vidutinis nuolydis 182 cm/km[1]. Vidurupio ir žemupio vaga vingiuota. \t Yžnės vaga vėdoropie ė žemopie vingorioun."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedynai susiformuoja lapų pažastyse. \t Paskom ėš anūm palėik brondelės so tuokees joudaas žėrnelees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedai piltuviškai varpiški, kvapnūs, balti arba rausvi, 1,9–2,5 cm skersmens. \t Lapaa ėšėlgi, šuoblės skvarmas, 2–5 cm ėlgoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Taurelės danteliai vos įžiūrimi. Vainiklapiai geltoni, apskriti, viršūnė apvali. \t Žėidaa būn geltuoni, sokrauti i skietius."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Yra augalų su svyrančiais arba šliaužiančiais ūgliais. \t Yr augalū so svyrontees aba šliaužontees ūglees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisius – lapavaisis. \t Žydia panavėjė vasaras pradiuo."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tai žoliniai augalai, apaugę švelniais plaukeliais arba pliki. \t Žėidokaa sosispėitėė i tuokės kekės, ryškee žydruos barvas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lunaria) – bastutinių (Brassicaceae) šeimos augalų gentis. \t Lunaria) y tuokė kryžmažėidiu augalū (Brassicaceae) šeimaa prėgolontė žuolie."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Nuotraukos \t Abruozdielee"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Laja tanki, piramidiška. \t Žėivie lygė, roda y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Bitininkystėje dažnai naudojama dūminėse kaip lėtai smilkstanti medžiagą. \t Kempės žmuonis liuob nauduotė ognee skeltė - kap spruogėla nūspruogst ont sausuos kempės, ta ėm smilktė, ė nū anuos galėm prydegtė kėtus daaktus. Da kempės nuognee lietaa smilkst, tūdie tink rūkytė ėš auliū bėtis. Aplė kuoki baisee sausa, sositraukosi daakta aba pikta, nūsososi žmuogu saka, ka tas kap kempė (pintės) y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Proskynų linijos mišką suskirsto į kvartalus. Proskyna dar vadinama kvartaline linija. Topografiniuose ir sportiniuose žemėlapiuose žymima ilga punktyrine linija. \t Tepuogė medies būn pryšgaisrėnee kvartalū skynėmaa - anūs syks nu sykė ėšara, ka naožželtom keesas ė medees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dažniausiai driekiasi užmiesčiuose, atokesniuose regionuose arba sudaro kaimų, priemiesčių gatves. \t Daba tonkiausee žvyrkelee palėkėė suodu kelee, suodu ulyčės kėtė ožmiestė kelee."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai plunksniškai suskaldyti. \t Aug vingrīkštee pėivūs, ėškartūs, pamedius, medies, opiu, ežerū, pelkiu, balu krontūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lietuvoje puodai randami tarp seniausių archeologinių radinių. IV tūkstm. pr. m. e. puodai gaminti tiek plokščiu, tiek smailu dugnu, o nuo II tūkst. pr. m. e. pradėjo vyrauti plokščiadugniai puodai. \t Poudaa būn nug 1 lėgė 10 lėtru talpoma, par švėntės liuob nauduotė ė lėgė 25 lėtru dėdloma poudus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Nuo 1972 m. Vilniaus universiteto dėstytoja, 1983–1985 m. Lietuvių literatūros katedros vedėja, 1982 m. docentė, 1990 m. profesorė. 1988 m. filologijos mokslų daktarė. \t Nug 1972 metu palėka Vėlniaus onėversėteta diestytuojė, 1983–1985 m. bova Lietoviu literatūras katedras vediejė, 1982 m. palėka duocėntė, 1990 m. pruopiesuorė, 1988 m. filuoluogėjės muokslu daktarė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Augalas, kuris gerai leidžia metūglius, yra sveikas ir sparčiai auga. \t Augals, katros geraa leid metūglius, y sveikas ė spieree aug."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paprastoji bitkrėslė (lot. \t Marūns aba čīžmos (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai 7-15 cm ilgio, apatiniai strėliški, ilgais lapkočiais, aukščiau esantys bekočiai, dažnai rausvėja. \t Šaknis aug kap pondaa, vešlės, gėlee isišaknyj. Lapaa būn 7-15 cm ėlgoma, ėšėlgi, tonkee ėšruod kap strielės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Sietas, rėtis – daiktas, skirtas atskirti nuo tam tikrų elementų nenorimus elementus, pvz., jau sumaltus grūdus nuo jų lukštų. \t Rietis (kėtaap sėits) y tuokis rakonds, so katrou parskėr kuokė taas bėraus dalyka mažas dalis nug dėdlesniū. Tas y ont medėnė lonka aptraukts tinklioks."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dirvinio kežio porūšiai, varietetai ir formos per Tropicos.org (anglų k.) \t Spergula arvensis – Nature Gate (onglu k.)"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "5 salos: dvi Dabintos (39,2 ir 2,1 ha), dvi Paukščių (4,6 ir 4,5 ha) ir sala ties Arlaviškėmis. \t Mariūs 5 salas y: dvė Dabintas (39,2 ėr 2,1 ha), dvė Paukštiu (4,6 ėr 4,5 ha) ė sala pry Arlaviškiu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1994–1998 m. Santarvės fondo kūrėjas ir pirmininkas. \t 1994–1998 m. Sontarvės fuonda kūries ė pėrmininks."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Brassica rapa) – dvimetė bastutinių (Brassicaceae) šeimos daržovė. \t Brassica rapa) y tuokė daržuovė, katra muokslėškaa prigol pry kryžmažėidiu augalū (Brassicaceae) šeimuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Sėjamoji aviža (lot. \t Avėža (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vainuto miškas prie Dargiškės \t Vainuota medė šalėp Dargiškės"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kelmas – nulūžusio ar nukirsto medžio kamieno liekana, šaknimis įsitvirtinusi į žemę. \t Kelms y nulūžosė aba nukirsta medė stombrė gals, šaknim isikėbėės i žemė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Naudojamas kaip virtuvės įrankis mėsai su kaulais kapoti. Tačiau gali būti panaudotas ir kaip ginklas. \t Tas y kaap peilis, bet tor trompa ronkena ėr dėdlė, stateekompė skvarmas sonkė geležtė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Brassica napus var. napobrassica) – bastutinių (Brassicaceae) šeimos dvimetis augalas. \t Brassica napus var. napobrassica) y tuokis kryžmažėidiu augalū (Brassicaceae) šeimaa prigolons darža augals."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Atvėsinta kiauliena rankomis arba specialiomis mašinomis supjaustoma 1–3 cm gabalėliais, o lašiniai – 0,5–2 cm gabaliukais. \t Kindžioks taisuoms ėš šmuotaas sopjaustytas meesuos, i katra da prided lašėnoku."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lietuvoje dideli šilų plotai plyti Dzūkijoje, Aukštaitijoje, pajūryje. \t Žemaitėjuo šėlū nie gausee, vuo ė tėi, katrėi y, mažiokaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Briza media) – miglinių (Poaceae) šeimos žolinių augalų rūšis. \t Briza media) y tuokis varpėniu (Poaceae) šeimuos žuolėnis augals."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Iki XX a. buvo naudojamas tradicinis salyklo darymas daiginant grūdus ant grindų, kuris buvo sezoninis. XIX a. antrojoje pusėje išrastas cilindras – grūdai iš mirkymo cisternų buvo pilami į didžiulius, hermetiškai, lėtai besisukančius metalinius cilindrus. \t Salyklaa geriausi y šešiaeilee mėižee, nuor tink ė dvėeilee. Paprastaa salyklaa mėižius aba kėtus grūdus daigėn ont grindu - pradiuo kelės dėinas mėrkėn bačkuo, paskom pabera šėltuo vėituo (pryš saulė aba truobesie), ožkluoj driegna druobolė ė tap laika kuokė nedielė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Philadelphus, angl. Mock-orange, vok. Pfeifensträucher) – hortenzijinių (Hydrangeaceae) šeimos augalų gentis. \t Philadelphus) y tuokis krūms aba nedėdlis medielis, muokslėškaa prigolons huortenzėjėniu augalū (Hydrangeaceae) šeimaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Verpstukas. Gudija, XX a. vid. \t Godėška verpstelė"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Priklauso laipiojančius stiebus turintys žoliniai augalai. \t Žėrnėku stobree teevi, laipontys, basivėniuojontys. Lapaa aug grotėm, ėšruod padabnee plonksnaa, toria galė ūsioka."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Oliva (nuo 2011 m.) \t Oliva (nug 2011 m.)"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tikrasis kazlėkas, kazlėkas, slidukas (lot. \t Slīduoks, kėtap kazliuoks, slīdgrībis, težlis (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Teka pietų, vėliau ir pietvakarių kryptimi. \t Tek Aliejė ont pėitū, paskom ėr ont pėitvakariu posės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Prie Dratvens esančios gyvenvietės: Lioliai, Gailiai, Padratvinis, Petkiškiai, Lyduvėnai. Prie upelio stūkso Gaučiškės piliakalnis. \t Pry opalė stūksa Gaučėškės pėliekalnis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pavadinimas kilo iš to, kad jo lapai panašūs į pupos lapus. \t Poplaiškė prigol pry poplaiškiniu augalū (Menyanthaceae) šeimuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dauginamas sėklomis ir vegetatyviškai. Žydi liepą - rugpjūtį. \t Žydia lėipa- rogpjūti."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Upėvardis kildinamas iš žodžių aušti („vėsti, šalti“), latv. auksts („šaltas“).[2] \t Myslėnama, ka opėis vards radas nug žuodiu aušti („viestė, šaltė“), latv. auksts („šalts“)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Iš to, kad augalas apaugęs plaukeliais, lapų paviršius mažas, sprendžiama apie jo kserofiliškumą, prisitaikymą prie sausros. \t Anėm tink prastas, lėngvas dėrvas, nasibėjė sausmetė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paprastoji jonažolė (lot. Hypericum perforatum, angl. St John's wort, vok. \t Švėnta Juonė žuolie, kėtap da Švėntū Juoniū žuolie, Marėjės žuolie, juonžuolė, juonažuolė (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Mėgsta vidutiniškai derlingus, drėgnokus, kalkingus priesmėlių ir priemolių dirvožemius. \t Miegst vėdotėnėškaa derlingas, driegnuokas, kalkingas dirvas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Siauralapis švendras (Typha angustifolia) Plačialapis švendras (Typha latifolia) \t Siaurlapis šėndros (Typha angustifolia) Platlapis šėndros (Typha latifolia)"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paprastasis kietis (lot. Artemisia vulgaris) – astrinių (Asteraceae) šeimai, kiečio (Artemisia) genčiai priklausanti augalų rūšis. \t Kėitis kėtap dėdlėėjis kėitelis, aukštajis kėitis, kėitžuolė (lot. Artemisia vulgaris) y tuokis astrėniu augalū (Asteraceae) šeimaa prigolons augals."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedynai – rutuliški, 2,5-5 mm skersmens graižai. Vainikėliai šviesiai geltoni. \t Žėidokaa maži, žydia par lėipa ė rogpjūti."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dumblių ląstelės turi chlorofilo, o tai leidžia jiems gyventi visiškai mineralinėje aplinkoje, organines medžiagas gaminantis fotosintezės būdu. \t Dombliu laastelies y chuorofėla, katros leed vyktė fuotosintezee ė tap gautė jiedė. Vuo grybaa kieravuoj, ka domblee nesosostūm, gaun anym traašū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kad dešrų įdaras turėtų daugiau pilnaverčių baltymų, į jį dedama kraujo plazmos, riebaus ir lieso pieno, pieno baltymų, kiaušinių, o kad pagerėtų skonis − druskos, cukraus, prieskonių ir uždaro (juodųjų, raudonųjų ir kvapiųjų pipirų, muskato riešutų, kardamono, kalendrų, kmynų, svogūnų, česnakų ir kt.). Į kai kurias mėsos duonos ir rūkytų dešrų rūšis dedama konjako arba maderos. Kad dešrų mėsa išliktų raudonos spalvos, į įdarą dedama silpno natrio nitrito tirpalo. \t Meesa somal aba sokapuo, da pryded lašėniū, sykees kraujė (kraujėnė dešra), būtėnaa droskas, pėpėru, kėtuokiu pagardū (cėbolė, česnaga, kvynu ė kt.)"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vienmetis laipiojantis augalas. \t Tasaa augals vėinmetis y, anou stombris teevs (vėrkštės), ė sokas ont kėtū daaktū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Rubus caesius, vok. Kratzbeere) – daugiametis erškėtinių (Rosaceae) šeimos krūmas. \t Rubus caesius) y tuokis ougu .. , muokslėškaa prigolons erškietėniu augalū (Rosaceae) šeimaa krūms."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga pamiškėse, miškuose, daubose, pakelėse. \t Ved tomsee mielinas rūgštuokas ougas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kiaulės papilvės riebalai \t Da našėdėrbts kiaulės ožtrėns"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dauguma viksvų žydi gegužės - birželio mėn. \t Ėš anou šierals menks - rets gyvuolis tejied saidrius."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Miksodžio piliakalnis, Knabė – piliakalnis Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Miksodžio kaimo, Varnių seniūnijoje. Pasiekiamas iš kelio 4609 Janapolė–Pavandenė–Žiogė prieš Šaukštelio piliakalnį pasukus į kairę šiaurės rytų link Viekšnalių, pavažiavus 1,3 km ir pasukus į dešinę, už 400 m. \t Knabė aba Miksuodė pėliekalnis y piliakalnis Žemaitėjuo, Telšiū rajuona pėitūs, pry Miksuodė suodas, Varniu seniūnėjuo, šalėmaas kelė Janapuolė–Pavondenė–Žiuogė ė Sprūdės kalna."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lietuvoje labai dažna, auga stovinčiuose ar lėtai tekančiuose vandenyse, ežeruose, tvenkiniuose, žydi birželio – rugpjūčio mėnesiais. Vaistingoji žaliava – šakniastiebiai. Turi daug alkaloidų, kurie pasižymi spermicidinėmis savybėmis, todėl vartojama kaip kontraceptinė priemonė; trichomoniniam kolitui, odos grybelinėms ligoms gydyti. \t Sykees lūgnaas pena karvės (ka duotom daugiau smetuonas, kap apsiveršioun)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dirvinė čiužutė yra sunkiai išnaikinama piktžolė. \t Daug žvagiu prijiėdėė gyvuolee gal apsitrūčytė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Sėklų miltų dedama į duonos kepinius. \t Tas tepuogė gers šierals y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pavadinimas kildinamas nuo žemaičių žodžio eiškus („aiškus“).[3] \t Ožvadėnėms pareen nug žuodė eeškos („ryškos, čystos“).[1]"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Intakai: dešinysis – Grindupis, kairysis Gebenė. \t Ėntako: Grindopis (dešėnė šmuota), Gebenė (kairė)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Valgomas, vertingas, grybautojų mėgstamas ir renkamas. \t Kelmotee jiedama gryba y, bet težė, labiau tink ožsliegtė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Plukė (lot. \t Bals (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Teka Kretingos rajonu pietvakarių kryptimi. \t Tek par Kretingas rajuona ont pėitvakariu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dešroms tam tikrą formą suteikia ir saugo jas nuo aplinkos poveikio natūralios žarnos arba dirbtiniai apvalkalai (baltyminiai, celiulioziniai, polimerinės plėvelės). \t Dešras nug sena kemš i teevas kiaulės gruobas. Paskom anas būn rūkuomas rūkykluo, ka gautuom gera smuoka."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Grybas saugo dumblius nuo išdžiūvimo ir, kai kuriais atvejais, aprūpina dumblius mineralinėmis medžiagomis, gaunamomis iš substrato. \t Dėdoms kerpės dombliu gniožols y, vuo anuo vėdorie soaugosės mažytės grybaliu torielkielės. Kerpės aug nuognee lietaa, geraa prysitaika pry uora parsimainymu, žalioun ė žėima, sogera rasuos, rūka vilgšmė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žolėje yra 0,03-0,06 % eterinio aliejaus, 6,7 % rauginių medžiagų, cholino, glechomino, cukraus, acto, vyno rūgščių, askorbino rūgšties, antocianinių, dažinių, mineralinių medžiagų. \t Trama žuolės tramėn skausma, tink nū kaulų skaudiejėma. Trama žuoliems tepa aulius, ė parleka spėitlee. Žuolie tink jiedėmou, dietė i saluotas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paprastasis apynys (lot. \t Apynys (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Medžiai arba krūmai su kotuotais pumpurais. \t Alksnee y medee aba krūmaa so kuotoutaas pomporaas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šiuraičių II piliakalnis – piliakalnis Rietavo savivaldybės teritorijoje, prie Šiuraičių kaimo, Tverų seniūnija. Pasiekiamas keliu 4601 Telšiai–Žarėnai–Tverai–Laukuva Šiuraičių centre pasukus į dešinę vakarų kryptimi, už 400 m kairėje. \t Šioraičiu II pėliekalnis (Jakštėinės kalns?) y pėliekalnis Rėitava savėvaldybie, pry Šioraitiu suodas, Tveru seniūnėjuo."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Karklavijo vaisius \t Ougas"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Išteka iš Pušynpelkio durpyno greta Šienlaukio kaimo, 4 km į pietvakarius nuo Lyduvėnų. \t Ėštek Aliejė ėš Pošynpelkė dorpyna šalėp Šėinlaukė suodas, katra rondas 4 km i pėitvakarius nug Lydovienu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Intakai (visi kairieji): Blindis (6,6 km), Kūdlankis (4,8 km), Gedotė (1,7 km). \t Ėntakaa (vėsi kairėėjė): Blindės (6,6 km), Kūdlonkis (4,8 km), Geduotė (1,7 km)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Rubinavo piliakalnis taip pat – Šarūnkalnis yra Šilalės rajone, Traksėdžio seniūnijoje, Rubinavo kaime 3 km į pietvakarius nuo Šilalės, kairiajame Lokystos krante. \t Šarūnkalnis (kėtap - Robėnava pėliekalnis) y kalns (pėliekalnis) Žemaitėjuo, Šėlalės rajuonė, Traksiedė seniūnėjuo, Robėnava suoduo, 3 km ont pėitvakariu nug Šėlalės, ont kairė Luokystas kronta. Šalėp praeen plėnts 165 Šilalė–Šilutė ."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedynas – graižas, 4-6 cm skersmens. \t Žėidaa būn muorkavas, rodas, geltuonas spalvuos, 4-6 cm skersmenė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Naudojamas daugiausia saldiems patiekalams pagardinti. \t Ta žėivė nūlop, sodžiuovėn ė somal ė mėltalius."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žemupio vaga labai vingiuota. \t Vaga žemopie nuognee vinngioun."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Įteka ir išteka po upelį (Dubysos baseinas)[1]. \t I ežera itek ėr ėštek pu opiekšli (Dobysas baseens)[1]."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ušna – upė Žemaitijoje, Kelmės rajone; Ventos kairysis intakas. \t Ošna y opės Žemaitėjuo, Kelmės rajuonė; Vėntas kairė šmuota intaks."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Echte Kamille) astrinių (Asteraceae) šeimos ramunių (Matricaria) genties augalas. \t Matricaria recutita) y tuokis žuolyns, katros muokslėškaa prėgol dailyžėidiu augalū (Asteraceae) šeimaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Prasideda Žemaičių aukštumoje, į šiaurę nuo Šiauduvos. \t Prasided Žemaitiu aukštomuo, i šiaurė nu Šiaudovas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pakražančio Švč. \t Pakražontė Švt."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šaltiena – mėsos, kaulų nuoviro drebučiai su mėsos gabaliukais. \t Kuošelyna y meesuos jiedis, katra taisa ėš kaulu soltėnė ė meesuos šmuotu. Pradiuo ėšverd kaulus so meesuos šmuotelees (tonkiausee kiaulėėnas, bet tink ė kėtuokė meesa). Ėš kaulu smegenū ėšeen tuokė medega, nū katruos vėrals paskom kist."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ežere galima sugauti lydekų, ešerių, kuojų, raudonsparnių, karosų, aukšlių. \t Ežerė gyven lydekas, ešeree, kuojės, karuosaa, aukšlių."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Garden strawberry, pranc. Fraisier cultivé syn. Fraisier ananas, vok. \t Fragaria x ananassa) y tuokis ougakeesis, ėšvests ėš žemougės (Fragaria)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Rubus chamaemorus) – erškėtinių šeimos daugiametis, 8–30 cm aukščio, dvinamis, žolinis, šakniastiebis augalas. \t Rubus chamaemorus) y tuokis augals, katros nuokėn jiedamas augas. Gėmėnings avietee, gervougee."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tai apvalus medinis kotelis siūlams vynioti su ant galo užmautu 2–5 cm skersmens smagračiu. \t Tas yr apvalnos medėnis kuotalis siūlams vyninuotė. Ant anon gala ožmauts 2–5 cm skersmenė basisokontis ratoks."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Sėklos subręsta liepos-spalio mėnesiais. \t Sieklas nuokėn vasaras pabonguo ė rodeni."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kupstis (Šilalės r.) \t Kopstis"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kepurėlė beformė, 5-20 cm skersmens, vingiuotai raukšlėta, tuščiavidurė, nuo šviesiai iki tamsiai, beveik juodai rudos spalvos. \t Keporė nuognee raukšlieta, garbėniouta, tomsee roda, toštavėdorė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gundermann) – notrelinių (Lamiaceae) šeimos, tramažolių (Glechoma) genties augalas. Liaudyje vadinamas liaukažole bei rėple. \t Glechoma hederacea) y tuokė žuolie, katra muokslėškaa prigol pry lūpažėidiu augalū (Lamiaceae) šeimuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisius - dėžutė. \t Žydia vasaras čieso."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Rožės dažnai laikomos dieviškumo, tobulo grožio, o raudonosios – meilės simboliu. \t Ruožė paprastaa laika, ka ana y patė gražiausė, patė poikiausė kvietka. Daba ruožės skyriom aba bokietaas duovenuo par vairės švėntės. Ruožės ėšveisė senuobės kėnaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Riešutas – stambus sausasis uždarasis vienasėklis vaisius. \t Rėišots y stambos sausos oždaras vaisios so vėina siekla."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Jie vadinami žaliaisiais augalų plaučiais. \t Tas y tuokis vyksmos, katrou čieso augals pasigamėn savėi reekalinga galė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ganyklos teikia pigiausią ir labai vertingą žaliąjį pašarą. \t Būn savaamėškas ėr ožsietas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "eglynai: 47 % beržynai: 33 % juodalksnynai: 10 % baltalksnynai: 5 % ąžuolynai: 2 % drebulynai: 2 % pušynai: 1 % \t eglynaa: 47 % biržtvynaa: 33 % joudalksnynaa: 10 % baltalksnynaa: 5 % oožoulynaa: 2 % apošruotaa: 2 % pošynaa: 1 %"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Jaunos šakelės dėl savo lankstumo ir plonumo naudojamos krepšeliams pinti, o storesnės šakos – tvoroms pinti. \t Jaunas anou šakalės (vytės) baisee geraa lonkstas, tūdie tink krežiams pintė, tuoraa būdavuotė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dirvinis ridikas arba svėrė (lot. \t Svierie (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedai balti, ant papėdlapių juodomis aksominėmis dėmėmis, po 5-8 susitelkę kekėse. \t Žėidaa baltuos spalvuos, kap laivelee, aug pu 5-8 kekies."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Graikija dažniausiai Balkanams nepriskiriama, kadangi ji priklauso Viduržemio jūros valstybėms. \t Šiaurėnis robežios een par Donuojė ė Savas opis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ragangrybiečiai – parazitiniai grybai. \t Ta y tuokė parazėtėnė gryba, katra isiveis augalū laastalies."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "2019 m. apdovanota Žemaitijos jubiliejinių metų ženklu. \t 2019 m. apduovenuota Žemaitėjės jobėlėjėniu metu žėnklo."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai pilkšvai žali, vėliau pasidaro balzgani, šeriški, šiurkštūs, susitelkę kuokštais. Lapkočio pamatas sustorėjęs, lenktas, gelsvas. Lapai stačiu kampu atsilošę nuo makšties. \t Stombris ėlgesnis kap lapaa, tiktaas apatėnė dalės lapouta y, vuo viršotėnė plika, šiorkštė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Įteka į ją ties Tamošiais, 79 km nuo jos žiočių. Vidutinis nuolydis 148 cm/km[1]. \t Žemopie tek lygee so Mėtova, so katra sotek Tamuošiūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Priklausė Sąjūdžio vadovybei, 1992–1997 m. vadovavo Nacionalinių literatūros ir meno premijų komitetui, nuo 2000 m. LRT tarybos narys. \t Martėnaitis dėrba žornalūs „Komjaunėma tėisa“ ė. „Jaunėma gretas“. 1980 m. tamė patiam onėversėtetė diestė literatūra."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Prieangiai pabrėžia pastato fasado vaizdą ir pagrindinį įėjimą. \t Tas padailėn truobesė ėšruoda, keravuoj doris nug viejė, lytous."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai dažniausiai siauri, bekočiai. \t Žėidaa dėdli, daili, vairiū spalvū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ledum palustre, angl. Marsh Labrador Tea, vok. Porst) – erikinių (Ericaceae) šeimos augalas. \t Ledum palustre) y tuokis augals, katros muokslėškaa prigol erėkėniu augalū (Ericaceae) šeimaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vegetatyviniu būdu dauginasi gemaliniais pumpurais. \t Senuobie tas galiejė butė kuokės taa yšvėntėnėma apeegas, katrūs nauduots ė papartis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tai daugiametis, 100 - 140 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis su gelsvai ruda žievele, storas, mėsingas, šakota šaknimi su daugeliu pridėtinių pumpurų. \t Liūbīstra daugiametis, 100 - 140 cm aukštoma žuolyns y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auginamas sodybose, specialiuose ūkiuose. Yra daug kultūrinių veislių. \t Tonkee augėnams šalėp nomū, gyvenėmūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Proskynos ariamos tiesiomis linijomis, vienodais atstumais lygiagrečiai ir statmenai, dažnai neatsižvelgiant į reljefo sudėtingumą. \t Anas dėrbamas keliam būdavuotė, alektras štolpam statytė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paprastoji katuogė (lot. \t Katougė (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedai susitelkę po 3-12. \t Lapaa tepuogė plaukouti y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Valgomoji morka (lot. \t Muorks aba marks (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisiai prisikabina prie drabužių, gyvūnų kailio, todėl ir išplatinami. \t Liekvarstos y: vara myžala, tolži, prakaita, tink ruonu skalavėmou."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tai visžalis daugiametis, šliaužiantis augalas. \t Tasaa augals y tuokis daugiametis keroks, vėsūmet žalis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Per vaisių brendimą taurelė truputį padidėja. Vainiklapiai penki, tarpusavyje suaugę, sudaro žvaigždės formos vainikėlį. Kuokeliai 1,5-2,5 mm ilgio, jų dulkinės geltonos, suaugusios į vamzdelį, kuris gaubia liemenėlį. \t Ved žėrnė dėdloma ougas, katras pradiuo būn žalės, vuo paskom pajuodoun."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Papilys (Burbiškių piliakalnis II) nuo piliakalnio \t Paršpėlė kalns nug Pėlėis kalna"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Prie Blendžiavos esančios gyvenvietės: Kadaičiai, Šateikiai, Reketė. \t Pry Blėndiavas stuov Kadaitee, Šateikee, Reketė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Debesų lieptais: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1966. – 79 p.: iliustr. \t Debesų lieptais: eilėraščiai. – Vėlnios: Vaga, 1966. – 79 p.: iliustr."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Didžiausi ąžuolynai išsidėstę Lietuvos vidurinėje, pietinėje ir vakarinėje dalyse. \t Senuobie Lietovuo būta daug oožoulynu, bet diel medegas daugoms anūm palėka ėškėrsta."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Mentha, angl. Mint, vok. Minzen) – notrelinių (Lamiaceae) šeimos augalų gentis. \t Mentha) tas y tuokis geraa kvepons žuolyns, muokslėškaa prigolons nuotrelėniu augalū (Lamiaceae) šeimaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedynas - paprasta, laiba, vienašalė, reta, iki 10 cm ilgio varpa. Žiedyno ašis tribriaunė, ant jos iš vieno šono išaugusios vienažiedės, be varpažvynių, yliškos, melsvai arba violetiniai pilkšvo atspalvio varputės. \t Lapaa pilkšvaa žali, paskom palėik balzgani, šiorkštūs kap šeree."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paprastoji naktižiedė, arba girgždukas (lot. Silene vulgaris, angl. Bladder campion, vok. \t Pūslėis žuolalė (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedai balti, nusvirę, sukrauti svyrančiose kekėse. \t Žėidaa balti, sogolėė i nūlinkosės kekės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Marius Mikalajūnas). – Vilnius, Tyto alba, 2002. – 153 p. – ISBN 9986-16-261-0 Lietuviškos utopijos: dialogai, pokalbiai, straipsniai, interviu, 1991–2003. – Vilnius: Tyto alba, 2003. – 210 p. – ISBN 9986-16-328-5 K. B. įtariamas: eilėraščiai (fotogr. \t Marius Mikalajūnas). – Vėlnios, Tyto alba, 2002. – 153 p. – ISBN 9986-16-261-0 Lietuviškos utopijos: dialogai, pokalbiai, straipsniai, interviu, 1991–2003. – Vėlnios: Tyto alba, 2003. – 210 p. – ISBN 9986-16-328-5 K. B. įtariamas: eilėraščiai (fotogr."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Urdu kalba (اُردُو = Urdū) – indoeuropiečių kalba, atsiradusi XIII amžiuje. \t Urdū kalba (اُردُو = Urdū) yr indoeuropėitėška kalba, katra žmuonis rokounas daugomuo Pakistanė (tenaas ana pagrindėnė šalėis kalba y) ėr Indėjuo (kap vėina ėš 23 uofėceeliū kalbū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tai vienmetis, 10–50 cm aukščio, daugiastiebis, šakotas, briaunotas augalas. šaknys siekia 20–50 cm gylį. \t Tas augals vėinmetis, 10–50 cm aukštoma, daugiastombris, šakuots, briaunuots y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Mėgsta lengvą priemolį ar priesmėlį, gana drėgną neutralios ar šarminės reakcijos dirvą. \t Anam tink lėngvs prymuolis aba prysmėltis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kupsčio ežero pakrantė \t Ežera kronts"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kupstis – ežeras vakarų Lietuvoje, Šilalės rajone, apie 3 km į šiaurės vakarus nuo Pajūrio, šiauriau Jomantų, dešiniajame Tenenio krante. \t Kopstis yr ežerioks vakarų Žemaitėjuo, Šėlalės rajuonė, kortaas 3 km i šiaurės vakarū posė nug Pajūrė, ont šiaurės nug Juomontu, dešėniam Tenenė krontė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Eglynų vidutinis tūris – 196 m³/ha, vidutinis prieaugis – 3,91 m³/ha, vidutinis bonitetas – II,2, vidutinis skalsumas – 0,63. \t Eglyns - tamsė medė y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga drauge su ąžuolais, liepomis, uosiais[1]. \t Aug sykiom so oožoulaas, lėipom, ousees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Visas augalas nuodingas, turi indolizidinio alkaloido svainsonino (swainsonine), kuris inhibuoja lizosominę alfa-manozidazę (lysosomal alpha-mannosidase). \t Ciels vėlkžėrnė augals trocnos y. So anou sykees apsitrocyn gyvuolee, gal ė pasmirtė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žydi birželio−rugsėjo mėn. Labai dažna visoje Lietuvoje. \t Žyda balonda birželė−siejės mienėsees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "theplantlist.org / Artemisia abrotanum L., angliškai botanikos-sodas.vu.lt / Diemedis – Artemisia abrotanum L. rhs.org.uk / Artemisia abrotanum southernwood, angliškai pfaf.org / Artemisia abrotanum – L., angliškai \t theplantlist.org / Artemisia abrotanum L., onglėškaa botanikos-sodas.vu.lt / Diemedis – Artemisia abrotanum L. rhs.org.uk / Artemisia abrotanum southernwood, onglėškaa pfaf.org / Artemisia abrotanum – L., onglėškaa"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga upių, upelių, ežerų ir griovių krantuose, salpinėse pievose, krūmuose. \t Aug opiu, opalu, ežerū ė griuoviu krontūs, paopė pėivūs, krūmūs. Jaunas dalgžuolės jied gyvuolee."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Guoba (lot. Ulmus, vok. \t Vinkšna, kėtap skirpsta, vinkšnos, skirpstos (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Teka pietryčių kryptimi per Dievyčio ežerą, Padievyčio tvenkinį, prateka Lapkalnio, Balės miškus. \t Tek ont pėitrytiu par Dievytė ežera, Padievytė tvenkėni, paskom par Lapkalnė, Balės medės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vicia, vok. Wicken) – pupinių (Fabaceae) šeimos Faboideae pošeimio augalų gentis. \t Vicia) y tuoks augals, katros muokslėškaa prigol pry brondėniu augalū (Fabaceae) šeimuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šiauriniame šlaite į pylimą įrengti laiptai. \t Ožlėpėmou padaryti laaptaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Prie Laikšių kaimo prateka didelį Pavėžupio tvenkinių kompleksą. \t Pry Laikšiu suodas partek par dėdli Paviežopė tvenkėniū kuompleksa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paplitęs Europoje, Sibire, Kaukaze, Vidurinėje ir Mažojoje Azijoje. \t Šonuobelė aug Euruopuo, Sėbėrė, Kaukazė, Vėdorėnie ė Mažuojuo Azėjuo."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Į vakarus nuo piliakalnio stūkso Kartenos akmuo su Karvės, kitaip – Velnio pėda, vadinamas Laumės akmeniu, o už jo yra Kartenos Lurdas (manoma, įrengtas pagonių alko vietoje). \t I vakarus nug pėliekalnė riuogsa Laumės kūlis, vuo šalėp anuo Kartenas Lurds y (bovėės alks)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ilgis 22 km, baseino plotas 41 km². Vaga nuo ištakos iki Eitučių reguliuota, plotis 5-8 m, gylis 0,2-0,5 m. Vidutinis nuolydis 2,90 m/km. \t Vaga lėgo Eitotiu ėštėisinta y, anuos platoms 5-8 m, gėloms 0,2-0,5 m y. Vaga leidas 2,90 m/km."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1970-1981 m. mokėsi Klaipėdos 5-oje vidurinėje mokykloje, nuo 1971 m. Klaipėdos muzikos mokykloje, dainavo berniukų chore „Gintarėlis“. \t 1970-1981 m. muokies Klaipiedas 5-oje vėdorėnie muokykluo, nug 1971 m. Klaipiedas mozėkas muokykluo, dainava bernioku chuorė „Gintarėlis“."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Alsa – kairysis Šešuvies intakas, įteka į ją 74,5 km nuo jos žiočių. \t Alsa yr opės rytū Žemaitėjuo, Raseiniu rajuonė, kairė šmuota Šešovėis ėntaks."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stačioji briedgaurė (lot. Nardus stricta, vok. \t Brėidgauris, kėtap brėidgaurė, vilkžuolė (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Algis Uždavinys (1962 m. balandžio 26 d. Vilniuje, Lietuvos TSR – 2010 m. liepos 25 d. Kabeliuose, Lietuva) – filosofas, menotyrininkas, kultūrologas, lyginamų civilizacijų studijų specialistas, orientalistas. \t Algis Oždavėnys (gėmėės 1962 m. balondė 26 d. Vėlniou, mėrėės 2010 m. lėipas 25 d. Kabeliūs) bova lietoviu pėliuosops, menuotyrėninks, koltūruoluogs, lygėnamu cėvėlėzacėju stodėju, Rytū koltūru žėnuovs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Švylys (lot. \t Pūkaa (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedyno aukštis 10-30 cm, sudarytas iš 20-50 žiedų. \t Rodeni sonuokėn sava vaisius - tuokės dyglioutas diežalės, katrū vėdou būna tomsee roda, blizgontė, drūta siekla."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Aukštaitijoje kai kur diendaržiai buvo ir dengiami. XIX-XX a. pr. keitėsi tvartų plano struktūra, todėl diendaržiai tapo besišliejantys prie tvarto iš vienos pusės. Kai kur Žemaitijoje išliko pusiau uždari diendaržiai tarp pastatų, o Aukštaitijoje - uždarų vidinių diendaržių[1]. \t XVII o. pab. anėi truobesee pradietė jongtė, tūdie laidars palėka naoždėngta kūtės dalim. Kaap katrūs Žemaitėjės vėitūs palėka posiau oždari laidaraa terp truobesiū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ankara – miestas vidurio vakarų Turkijoje, šalies sostinė ir antrasis pagal dydį miestas (po Stambulo). Taip pat Ankaros provincijos centras. Miestas yra 938 m aukštyje virš jūros lygio.[1] Išvystyta mašinų, maisto, vilnos, odos, medienos pramonė. \t Ankara y miests vėdorė vakarū Torkėjuo, šalėis suostėnė ėr antros palee dėdloma miests pu Stambola."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Teka per Draudenių ežerą. \t Partek par Draudeniu ežera."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Karkluojė – upė Plungės ir Kretingos rajono savivaldybių teritorijoje, Minijos baseine, Alanto dešinysis intakas. Upės kodas LT117010469. \t Karkloujė yr opės vakarū Žemaitėjuo, Plongės ė Kretingas rajuonūs, Mėnėjės opynė, Alonta dešėnėis posėis intaks."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kuprės miškai – miškų masyvas Lietuvoje, Kelmės rajone, 7 km į pietvakarius nuo Kelmės, į šiaurės vakarus nuo Pakražančio. \t Koprės medė y medė rytū Žemaitėjuo, Kelmės rajuonė, 7 km ont pėitvakariu nug Kelmės, ont šiaurės vakarū nug Pakražontė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ližės mentė dažniausiai pailgos ovalios ar stačiakampės formos. \t Lėžės mentė būn paėlga, apvalė aba apskrėta."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lietuvoje iš burokėlių gaminamos sriubos (barščiai, šaltibarščiai, batviniai), mišrainės, sultys. \t Svėklee geraa tink kap ryškee rauduons dažos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Augalas vienmetis, žolinis, iki 130 cm aukščio. \t Augals vėinmetis y, ožaug lėgo130 cm aukštoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paprastasis pastarnokas (lot. \t Pastarnuoks aba pasternuoks (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Augalas nuodingas. Kaip ir visos kiauliauogių genties rūšys turi alkaloido solanino, taip pat ir gliukozidų, saponinų. Neprinokusiose uogose solanino yra daugiausia, todėl jomis kartais apsinuodija vaikai. \t Ciels kiaulougės keesos trocyzna y, ale ougas kap prisėrpst, tap jau tink jiestė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Baltoji garstyčia – vienmetis žolinis augalas, užaugantis iki 120 cm aukščio. \t Tas vėinmetis žuolėnis augals y, ožaugons lėg 120 cm aukštoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "2007 m. baigė Vilniaus universiteto Religijos studijų centro magistrantūrą, suteiktas religijos mokslų magistrės laipsnis. \t 2007 m. baigė Vėlniaus universiteta Religijas studiju cėntra magistrantūra, suteikts religijas muokslu magistrės laipsnis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žemupyje teka per Kretingos pietinius pakraščius. \t Žemopie teka par Kretingas pėitėnius pakraštius."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vandens pralaida – šachtinė. \t Ondou bieg par šachta."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Luobelė nulupama. \t Tonkee aug krūvuom."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gewöhnliches Katzenpfötchen) – astrinių (Asteraceae) šeimos, katpėdžių (Antennaria) genties augalas. \t Antennaria dioica) tas y tuokis dailyžėidiu šeimuos (Asteraceae) augalioks."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kilo iš Vakarų Europos ir dabar yra paplitęs ten, kur vyrauja vidutinių platumų klimatas. \t Kėlėma ėš Vakarū Euruopas y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ši grandinė tęsiasi pietryčių kryptimi ir beveik pasiekia Baku prie Kaspijos jūros. \t Ons een nug Suočė lėgo pat Bakū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lietuvoje uosynus sudaro paprastojo uosio (Fraxinus excelsior) sąžalynai. \t Anas rondas šlapiūs, nuognee derlingūs dėrvūs, ypatingaa prymuoliūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tai daugiametis, iki 60 cm aukščio, šiek tiek kvepiantis žolinis augalas. Turi šakotą liemeninę šaknį. Stiebas status, apvalus, briaunotas, smulkiai vagotas. \t Tasaa žuolyns daugiametis y, ožaugons lėg 60 cm aukštoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga smėlinguose, net žolėtuose pušynuose, eglynuose su pušies priemaiša, grupėmis, kartais kolonijomis. \t Auga slyduokaa vasaras pabonguo ė rodeni vairiūs pošynūs, ypatingaa smiltingūs aba pošū ėr egliu medies."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Beržoro Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia stovi Beržoro kaime, Beržoro ežero šiaurės vakarų krante, 2 km į pietus nuo Platelių bažnyčios. \t Beržuora Šv. vīskopa Stanėsluova bažninčė y tuokė senuobėnė medėnė bažninčė, katra stuovi Beržuora kaimė, ont Beržuora ežera kronta, 2 km i pėitus nug Plateliu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kepurėlė geltonos, rudai geltonos spalvos, žvynuota. \t Ėšruod kelmotis švėisee geltuonaa aba rodaa, anou keporė kap kūgis, bet kap gryba senst, tap ana ėm pluokštietė.Ont vėrša y tuoki kap ė žvynelee. Kuots geltuons, teevs, kreivs, so tuokio sėjuono, katros tonkee būn solėpėės so keporė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kali (काली) – aukščiausiojo Brahmano apraiška; Tara (तारा) – deivė-sergėtoja; Tripurasundarė (त्रिपुरसुन्दरी) – trijų pasaulių grožybė; Bhubanešvarė (भुवनेश्वरी) – dieviškoji motina, kosmoso įsikūnijimas; Bhairavė (भैरवी) – nuožmioji deivė; Čhinamasta (छिन्नमस्ता) – ypač nuožmi deivė, peržengianti visas dvejybes; Dhūmavatė (धूमावती) – mirties, gedulo deivė; Bagalamukhė (बगलामुखी) – priešus nugalinti deivė; Matangė (मातङ्गी) – poetinio įkvėpimo, žinijos deivė; Kamala (कमला) – maloningoji deivė. \t Kali (काली) – aukštiausiuojė Brahmana apveizda; Tara (तारा) – deivė-kieravuotuojė; Tripurasundarė (त्रिपुरसुन्दरी) – tryjū svietu gruožybė; Bhubanešvarė (भुवनेश्वरी) – dievėškuojė muotyna, kuosmuosa ysikūnėjėms; Bhairavė (भैरवी) – sragiuojė deivė; Čhinamasta (छिन्नमस्ता) – ypatingaa sragė deivė, katra pereen vėsus robežius; Dhūmavatė (धूमावती) – smertėis, gedola deivė; Bagalamukhė (बगलामुखी) – deivė, katra teriuoj neprietelius; Matangė (मातङ्गी) – puoezėjės, žėnuojėma deivė; Kamala (कमला) – maluoninguojė deivė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisius – juodas, blizgantis kaulavaisis. \t Ėš vaisiu dėrbami dažaa, sausintu vaisiu nūvirs y kap liekvarsts (palaid vėdorius, geramas nug geltuos)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paprastasis skroblas (lot. \t Skruobla aba skruoblos (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ragangrybiečiai (lot. Taphrinales) – aukšliagrybių (Ascomycetes) eilė, kuriai priklauso ragangrybinių (Taphrinaceae) šeima. \t Laumšloustė da žemaitiūs vairee šaukiama: laumės šlouta, lamšloutė, laumiešloutis, laumašloustis, laumašloutė, laumiešloutė, velnašloutė y tuokės grybas (lot. Taphrinales) padėrbts kuokė medė šakū sosirezgėms."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Nuo XVII a. Ispanijos valdos regione buvo plėšomos atskirų kolonijinių valstybių, kurios kūrė naujas Vakarų Indijų kolonijas. Dalybose dalyvavo Britų imperija, Prancūzija, Nyderlandai, Portugalija, Danija, Švedija ir netgi Kuršas. \t Nug XVII a. ispanu ožvajėvuota Vest Indėjė pradiejė dalytėis kėtas Euruopas šalis: Onglėjė, Prancūzėjė, Uolandėjė, Portogalėjė, Danėjė, Švedėjė ė Koršos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Burbiškių piliakalniai (A700KP) – du piliakalniai Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Burbiškių kaimo, Varnių regioniniame parke, prie šiaurės vakarinių Paršežerio krantų. \t Parškalnis y vėins patiū garsiausiu ė dėdlingiausiu Žemaitėjės pėliekalniu. Ons stuov Šėlalės rajuonė, pry Borbiškiu suodas, Varniu regėjuonėniam parkė, pry šiaurės vakarėniu Paršežerė krontū. Parškalnis sosided ėš 2 aba 3 kalnū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pamatiniai lapai skrotelėje. Lapai įvairios formos: pailgi, linijiški arba kastuviški, lygiakraščiai, dantyti arba plunksniškai iškarpyti. Tai priklauso nuo metų laiko, pavyzdžiui, rudenį išaugusių augalų lapai stambesni, labiau suskaldyti. \t Lapaa vairiū skvarmū, pry žemės ėlgesni, vuo ont stombrė mažiokaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kiaulėms tinka mažiau. \t Kiaulėm tink natap geraa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "[1] 1993 m. Palangos miesto Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja kultūrai, 1996–2004 m. Žemaičių kultūros draugijos informacinio kultūros centro Vilniuje vadovė, nuo 1999 m. – Lietuvos dailės muziejus (nuo 2020 m. – Lietuvos nacionalinis dailės muziejus) Skaitmeninių leidinių centro vedėja, nuo 2004 m. – Regionų kultūrinių iniciatyvų centro prezidiumo pirmininkė, 2009–2010 m. – VU Žurnalistikos instituto lektorė. \t 1993 m. Palonguos miesta Kultūras ė švėitėma skyriaus vediejė pavadoutuojė kultūraa, 1996–2004 m. Žemaitiu koltūras draugėjės ėnfuormacėnė koltūras cėntra Vėlniou vaduovė, nug 1999 m. – Lietovuos dailės moziejė Skaitmenėniu leidėniū cėntra vediejė, nug 2004 m. – Regėjuonu koltūrėniu ėnėceetyvu cėntra prezėdioma pėrmėninkė, 2009–2010 m. – VU Žornalėstėkas instėtota lektuorė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Romėnų autoriai naudojo Sclaueni, Sclauini pavadinimus. Vėlesni autoriai naudojo Sthlabenoi, Sthlabinoi pavadinimus, o romėnai rašė Sthlaueni, Sthlauini. \t No slavaa, pryšėngaa kap baltaa, smarkee mėša so aplinkėniem tautuom (germanaas, dakaas, skėtaas, graakaas ė kt.), tūdie anūm kalbas ė koltūra geruokaa pasimainė nug indėeuropėitiu pruokalbės, pryšėngaa nego baltu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisius – lapavaisis. Subrendę vaisiai žvaigždiškai išsiskečia, išsilenkia lanku, sprogsta per siūlę ir išsvaido sėklas, kurias išnešioja vanduo. \t Lokštu žėidaa dėdli, geltuoni, so 5-10 lapaliu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1991–2001 m. dirbo Lietuvos pedagoginiame institute, kur aktyviai prisidėjo rengiant pradinių klasių moksleivių muzikos pedagogikos programą, daug dėmesio skyrė pradinių klasių moksleivių muzikalumo tyrimui ir naujų būdų jam lavinti sklaidai. 2005 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje apgynė daktaro darbą Etninė muzika pradinių klasių muzikinio ugdymo sistemoje. \t 1991–2001 m. dėrba Lietovuos pedaguogėniam instėtotė, katramė okatnee prisidiejė, ka būtom naujuovėškaa padėbta pradėniu klasiu mozėkas pruograma, ka būtom taikuomi nauji būdaa muokytė mozėkas vaakus. Nug 2005 m. palėka muokslu daktaro."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paprastoji saulėgrąža dažniausiai išaugina vieną žiedyną, nors kartais gali būti dar keli smulkesni. \t Sauliegrooža žėidaa nūlatuos greežas paskom saulė, tiktaas kap nūnuokst, tap nūsvėrst žemyn."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žirginys – sudėtinis žiedynas. Ant pagrindinės ašies išsidėstę kuokeliniai žiedai. \t Žirgėns (kėtaap žirgėnis, sporgana) y tuokis žėids, katrou tor lazdyns, alksnis, beržos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Nuo šiaurinių Didžiojo Kaukazo šlaitų iki Kumos-Manyčiaus įdubos tęsiasi Priekaukazė, kuri skiria Stavropolio aukštumą nuo Kubanės-Azovo jūros bei Tereko-Kumos žemumų. Į pietus nuo Didžiojo Kaukazo driekiasi akumuliacinės Kolchidės (vakaruose) ir Kuros-Arakso (rytuose) žemumos. \t Šiaurėnė Kaukaza dalės prigol Rosėjee, tenaas gyven daug variū vėitas žmuoniū, dalės anūm sėik naprigolnybės (pvz., kap katrėi čečienaa, ingošaa)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, vienabokštė. \t Ana statiekompė y, so vėino buokšto, vėdou -5 altuoree."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Prie Kisupės yra Kisinių ir Žiaukų sodai. \t Pry Kėsopės stuov Kėsėniu ė Žiauku suodnaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisiakūniai rutuliški, kriaušiški arba kiaušiniški, apaugę smulkiomis trapiomis karpelėmis arba dygliais, kurie lengvai nusitrina arba senesnių grybų savaime išnyksta. Kartais nuo dygliukų grybas atrodo lyg ežiukas. \t Ėšruod kap kuokis ėšpampėės kiaušis aba grūšė, balts aba pilks, apaugėės tuokees pampaas aba dyglees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pimpinella anisum) – salierinių (Apiaceae) šeimos ožiažolių (Pimpinella) genties žolinių augalų rūšis. \t Pimpinella anisum) y tuokis žuolyns, muokslėškaa prigolons skietėniu augalū (Apiaceae) šeimaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Transporto mazgas (eina kelias ir geležinkelis Stambulas-Sofija). \t Edirnie kryžiounas plėntaa y gelžkelee (terp anūm ė Stambols-Suofėjė)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Erčia yra svarbi žolėdžių miško gyvūnų maitinimosi vieta. \t Kėtasyk pruogoma palėik ba tenaas y kuokė pelkė aba tyrs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Alnus, angl. Alder, vok. Erlen) – bukiečių (Fagales) eilės beržinių (Betulaceae) šeimos augalų gentis. \t Alnus), ont Jorbarka posės da saka elksnis y lapouts medis, katros prėgol pry beržėniu (Betulaceae) šėimuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga laukuose, daržuose, dykvietėse, soduose, ant pylimų. \t Aug laukūs, daržūs, tyrūs, suodnūs, smėltysė, ont saulietu šlaatū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisiai – rutuliškos, iš pradžių gelsvos, paskui tamsiai raudonos uogos. \t Rogpjūtė pabonguo spangoulės jėm noukintė tuokės tomsee rauduonas ougas. Anas tink jiedėmou ė žalės, ė sausintas aba vėrtas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Daugiametis, 15-30 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis trumpas, gausiai šakotas. Visi lapai skroteliniai, pailgai kiaušiniški, šviesiai žali, su įdubusiomis gyslomis, dėl to lapų paviršius raukšlėtai vagotas, iš pradžių kraštai būna užsirietę, vėliau išsitiesia, apatinė pusė plaukuota. \t Tasaa augalioks daugiametis y, ožaug 15-30 cm auktoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Didelė, apie 2000 rūšių, paplitusių visose pasaulio dalyse, gentis. \t Saidree daugomuo būn daugiametės žuolės. Anas tonkiausee žydia gegožė - bėrželė mienėsees. Lapaa būn ėlgi, ėšruod padabnee kap kards, anūm rombaa aštree y, tūdie parbraukus pėrštaas anūs parpjaun."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žydi liepos – rugpjūčio mėn. \t Žydia lėipas – rogpjūtė mienėsees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Palyginti lėtai augantis, nedidelio ar vidutinio aukščio medis, įprastai užauga 15-25 m, rečiau iki 30-36 m aukščio. \t Skruobla aug lietaa, dėdlė augoma napasėik - ožaug lėgė 15-25 m, sykees lėgė 30-36 m."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Svarbiausia dešrų gamybos žaliava yra neriebi jautiena, kiauliena, rečiau − aviena ir paukštiena. Kepeninių ir kraujinių dešrų žaliava − kogalviai ir paskerstų gyvulių kraujas. Beveik visų rūšių dešroms daryti vartojami lašiniai. \t Dešra taisa ėš vairiuos meesuos: jautėėnas, kiaulėėnas, retiau ėš avėėnas aba paukštėėnas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Intakai: Duobaitė, Agluona (Agluonos intakas) (kairieji), Stinčius (dešinysis). \t Intakaa: Doubaatė, Aglouna (kairiūjo), Stintios (dešėnis)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Iš sėklų spaudžiamas saulėgrąžų aliejus – vienas pagrindinių augalinių aliejų pasaulyje. Saulėgrąžų sėklos valgomos šviežios taip pat skrudintos, sūdytos, jomis gardinama duona, konditerijos gaminiai. \t Ėš anūm spauda alėjo, anūm sieklas tink jiestė žalės aba paspirgintas, tepuogė tink dietė i douna, sausainius, pyragus. Sieklu ėšspaudas tink gyvuoliū šieralou."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Krantai žemi, pelkėti, apaugę mišku. \t Anon ėlgoms 1,1 km y, pluotybė lėgo 0,65 km y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Bibliografija \t Kningas"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai susisukę į pumpurus. \t Augals apsidoklėn nug viejė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Jazminas (lot. \t Jazmėns (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vidutinio aukščio ar rečiau – aukšti medžiai, kurie paprastai užauga apie 20-25 m aukščio, kartais iki 35 m. Baltasis gluosnis – aukščiausiai užauganti gluosnių genties medžių rūšis Lietuvoje. \t Paprastaa baltglousnis nie dėdlis medis ėr ožaug lėgė 20-25 m augoma, vuo sykees lėgė 35 m."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kertamos 18–120 metų eglės. Mediena plačiai naudojama statyboje, yra celiuliozės žaliava[1]. \t Anuo laikas smalka, pu eglėm mažaa kas aug, tėktaas samanas, keesaa, bet eglynus miegst vairės grybas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Po kelių dienų varlės lerva susiformuoja (buožgalvis). \t Par kelės dėinas ėš korkolū ėšsirėt varluožee."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gleivėtas, geltonai rudas smėlėtų pušynų grybas. \t Slyduoka vėršaa tomsee rodi, slydi, pamošalaa geltuoni."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Augalas vienmetis, vijoklinis. \t Tasaa augals vėinmetis, aug kap vėjuoklė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Sėklos iš šonų susiplojusios, inkstiškos, raudonos spalvos. Žydi birželio – rugsėjo mėn. \t Nuokėn karklavėjė ryškee rauduonas ougas, katras tročyzna y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Salix viminalis, angl. Common Osier, vok. \t Salix viminalis) y vėina ėš karklū rūšiu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Spanguolė (lot. \t Spangoulė (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vainuto Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia \t Vainuota Šv. Juona Krėkštītuojė bažninčė"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Hygrophorus) – guoteninių (Hygrophoraceae) šeimos grybų gentis. \t Hygrophorus) y tuokė gryba."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Aitralė – upelis vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Rietavo savivaldybėje; viena iš Aitrą (Jūros baseinas) sudarančių upių (arba Aitros kairysis intakas).[1] Prasideda Ruškio kraštovaizdžio draustinyje, pelkyne prie Pribitkos kaimo. \t Aitralė y tuokė opalė Žemaitėjuo, Rėitava savėvaldybie, i rinki nug Tveru. Ta y vėina ėš Aitra (Jūras baseens) sodarontiu opiu (aba Aitras kairysis intaks). Prasided Aitralė Roškė kraštuovaizdė draustėnie, liūnė pry Pribitkas suodas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Nepakenčia sausros. III kategorijos, geras valgomas grybas. Grybautojams svarbu nesupainioti su bobausiu. \t Anėm tink švėisės vėitas, lapoutiu medės aba parkaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kalnuotose Žemės vietovėse auga iki 830 m aukščio altitudėse. \t Ėš berža leidama sola, pomporaa ė rykštės een gydėmou."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kekė – augalų žiedynas, ant kurio ašies išsidėstę pavieniai žiedai. \t Kekė yr ont vėina stėiba, šakalės krūvuo augontis rėišutaa, ougas, žėidaa ė panašee. Kekė buotanėškaa būn paprastuojė (kap nug vėina stėibalė šakuojas žėidalee) aba sodietėnė (kap stėibalee vis šakuojas ėr ont kuožna da būn žėidalee)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "UAZ-452 (Rusija) \t UAZ-452"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Steinschmätzer) – musinukinių (Muscicapidae) šeimos žvirblinis paukštis, kuris nesunkiai atpažįstamas iš ryškiai balto antuodegio ir uodegos šonų, juodo uodegos vidurio ir galo. \t Ons tora ryškee balta ontoudegi ė oudegas šuonus, vuo oudegas vėdorys ė galaa joudi y. Pats vėsos rods, joudaa šmuotouts par nogara ė sparnus, galva ė krūtėnė švėisesni."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tai viena iš pagrindinių mėsos rūšių, plačiai naudojamų Australijoje, abiejose Amerikose, Europoje. \t Ta y vėina labiausee jiedamu meesu Lietovuo ė cielom svietė. Daugoms jautė kūna daliū tink jiestė - anas jied vėrtas, keptas, rūkytas, dėrb kelbasus, sasyskas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Esel) – arklinių (Equidae) šeimos neporakanopis žinduolis, kuris anksčiau buvo paplitęs visoje Šiaurės Afrikoje, o dabar labai negausiai išlikęs tik dykumose palei Raudonąją jūrą. \t Kailis būn vairiū barvu, tonkiausee pilks, rods, šėrms, sykees garbiniouts, gaurouts. Nauduon žmuonis esėlus kuokėm daaktam, montuom gabentė, gal' neštė ė vėina žmuogu, tink kinkytė i vežėma, žombi. Kap katrūs svieta vėitūs (pvz., Italėjuo) žmuonis gera esėlės pėina, tepuogė jied esėlyna."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dažna visoje Lietuvoje. \t Brėidgauris bjauros augals pjautė y: ons velias i draboži, byr nū vežėma, anamė galė dalgi nūsoktė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lasa (tibet. ལྷ་ས་ = lhasa, kin. 拉萨, pinyin: Lāsà) – miestas Kinijos LR, Tibeto autonominio regiono ir Tibeto istorinės šalies sostinė, kultūrinis ir ekonominis centras. \t Lasa (tibet. ལྷ་ས་ = lhasa, kin. 拉萨, pinyin: Lāsà) y Tėbeta suostėnė, vuo daba tas y Kėnėjės miests ė Tėbeta autuonomėnė regėjuona cėntros. Lasa istuorėnė Dalai lamas būstėnė ė Tėbeta bodėzma cėntros y. 2004 metaas Lasuo gyvena 257,4 tūkst. gyventuoju."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "2014 m. apdovanota Lietuvos Respublikos Vyriausybės Padėkos raštu už indėlį į Lietuvos kultūros paveldo puoselėjimą ir muziejininkystės plėtrą. \t 2014 m. apduovenuota Vyriausybės Padiekas rašto ož indieli i Lietovuos koltūras pavelda kieravuojėma ė moziejėninkystės plietėma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "E. Šachas buvo Haredi judaizmo propaguotojas, jis pasisakė prieš pasaulietines mokyklas, teigė kad psichologijos ir istorijos studijos yra erezija, o verslo studijavimas jame nedalyvaujant yra nereikalingas. \t E . Šachas buvo Haredi judaizmo propaguotojas , jis pasisakė prieš pasaulietines mokyklas , teigė kad psichologijos ir istorijos studijos yra erezija , o verslo studijavimas jame nedalyvaujant yra nereikalingas .,."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dirvinis kežys (lot. Spergula arvensis, angl. Corn Spurrey, vok. \t Gauris, kėtap da gaurīs, gaurios, gauruožos (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Artemisia absinthium, vok. Wermut, angl. Absinth wormwood) – kiečių (Asteraceae) genties augalas. \t Artemisia absinthium) y tuokis dėdlee guoduojams žuolyns."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Rakiai yra apsauga nuo augalėdžių gyvūnų. \t Akstėnus kap katrėi augalaa tor ont sava lapu, stombriu, žėidū, vaisiu. Tas y anūm apsigėnėms nug anus jiedontiu žvieriu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gaidys yra naminio paukščio – vištos (Gallus gallus domesticus) patinas. \t Nug anuos skėras ka y dėdlesnis, paprastaa ryškesnės barvas plonksnuom, so dėdlė oudega, ont galvuos toria dėdlė rauduona skiautarė ė pu snapo tuokė pat \"barzda\". Ont staibiu y tuoki pentėnaa, katraas gaidee pešas. Gaidee skardee gėid sykis nū sykė par ciela dėina, ė tas nug sena liuob būtė žmuoniem kap ė kuoks zėgliuorios."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gerai ištroškinta puikiai tinka kaip garnyras prie mėsos patiekalų, jas galima dėti į omletą, padažą prie makaronų patiekalų, taip pat paskaninti ryžių patiekalus. \t Ta y nuognee miegiama gryba - ana jied truoškinta so svėisto, grėitėnė; tink kap garnyrs, mėrkals."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Eriophorum, angl. Cotton grass, vok. \t Eriophorum) y tuokis augals, katros muokslėškaa prygol pry viksvoulėniu augalū (Cyperaceae) šeimuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Būdingas lazdynui, alksniui, beržui. Vikiteka \t Vikiteka"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kryžminasi. Išvestos kelios formos. \t Sausvėidi žmuonis diel gruožībės suodėn šalėp nomū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ankštyse būna 3-5 stambios, plokščios, įvairių veislių skirtingų spalvų (šviesiai rožinės, žalios, rudos, tamsiai violetinės) sėklos. Žydi birželio – rugpjūčio mėn. \t Tūsė brondysė būn pu 3-5 dėdlės, stambės sieklas. Žydia popas par vasara - nug bėrželė lėg rogpjūtė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tansy, vok. Rainfarn) – astrinių (Asteraceae) šeimos daugiametis, aštraus kvapo, 30-120 cm aukščio augalas. \t Ans muokslėškaa prėgol dailyžėidiu augalū (Asteraceae) šeimaa. Marūns daugiametis, aštraus kvapa, 30-120 cm augoma augals y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisius – lukštavaisis. \t Žydia gegožė–siejės mienesees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Burdock, vok. \t Varnaliežos, kėtap varnalieža, kėbis (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kalnujai minimi XIV a. XVIII a. buvo karališkasis kaimas. \t 1711 m. praiejė mars ė vėsi žmuonis pasimėrė, ė nieks čiuonaas negyvena lėg pat 1738 m."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Plaukuotieji beržai – mezohigroitai-higroitai, tai yra pusiau drėgnų-šlapių vietų (miškų, pievų) augalai, labiau toleruoja rūgščius pelkinius, ne tokius derlingus dirvožemius negu karpotieji beržai. Plaukotieji beržai nevengia ir nuolat užmirkusių dirvožemių. \t Beržos pašepielis aug šlapiūs vėitūs (medies, pėivūs), parneš rūgštuokas, nelabaa skalsės dirvas, gal augtė ožmirkosiūs vėitūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Akmuo guli tarp Kartenos piliakalnio ir kitapus Kūlupio esančio Kartenos Lurdo, kuris, manoma, įrengtas pagonių alkvietėje. \t Vėsaa šalėmaas kūlė y tap šaukiams \"lords\", katros rasietaas palėkėės senuobėnės alkas vėituo."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dirvinis vijoklis – sunkiai išnaikinama piktžolė. \t Vītoulė ikyrė piktžuolė y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Saulėgrįža (ankstesnėje literatūroje galima rasti pavadinimą solsticija) tai laiko momentai žiemą ir vasarą, kai Saulė, slinkdama ekliptika, atsiduria taškuose, labiausiai nutolusiuose nuo dangaus pusiaujo. Nuo jų Saulė pradeda grįžti atgal (artėti prie dangaus pusiaujo). \t Sauliegroožaa, kėtap da sauliegrooža, sauliegroožos, sauliegroožis y tuokis čiesos žėima ė vasara, kap Saulė būn tuoliausee nug dongaus posiaujė; tas y, Saulė būn labiausee nutuolūs i šiaurė aba pėitus ė par sauliegroožūs praded gryyžtė atgaliuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Medynų sudėtis: \t Aug tuoki medynaa:"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šaknyse ir lapuose yra daug vitamino C (apie 290 mg kilograme šaknų) ir fitoncidų. \t Anūs gausoms mėneralėniu drosku (kalė, kalcė, magnė, sieras, varė, fuosfuora, ė kt.) y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šaknis \t Medė šaknis"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tai bešakniai ir belapiai parazitiniai augalai su vijokliniais stiebais, kurie apsivynioja apie kitus augalus ir prie jų prisitvirtina siurbtukais (haustorijomis). \t Ons nator ny lapu, ny šaknū ė laikas apsisokėės aple kėtus augalus. Žėidaa anou maži, solindėė i koukštus. Bronts tor tuokius siorbtokus, katraas prikimb pry kėtū augalū ė siorb ėš anūm soltis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kelmai yra svarbi ekologinė buveinė įvairioms grybų, samanų rūšims. \t Ont kelmū tonkee aug kremplee, samanas. Kap katrūm lapoutu mediu jauni kelmaa gal ataugtė atžaluom. Žemaitiūs kelmo tonkee pavadėnams veln's."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Sapopanas (isp. \t Sapopans (isp."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Prie pietinio ežero kranto įsikūręs Pažerio kaimas. \t Ont pėitrytėnė kronta stuov Pažerė suoda."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1976 m. Peskaroje (Italija) Europos taurės laimėtojas. 1988 m. vienas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimo iniciatorių, komiteto Generalinės asamblėjos ir Vykdomojo komiteto narys. \t Muonrealė XXI uolimpėniu žaidyniu bruonzas medalė laimietuos 100 m krūtėnė – 1:04.23; 200 m. krūtėnė – 6 vėita; 4x100 kombėnoutuo estafetie – 5 vėita; uolimpėnis rekuordėninks 100 m krūtinė. 1976 m."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dažnai sriuba dar gardinama virtais kiaušiniais, mėsos bryzais, bulvėmis, morkomis, kruopomis,[2] vietomis blendžiama miltais. \t Ka lapynė rūgštė y, ta ana pradara smetuono. Gal jiestė ė šalta, ė šėlta."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Aukštupio vaga ištiesinta, likusi – savaiminė, vingiuota. Šalia upės yra Grygališkės, Šiaudviečių, Budrikų, Vanagių kaimai ir Žemaičių Naumiestis. \t Šalėmaas opėis y Grygalėškė, Šiaudviečių, Budrikų, Vanagių ė Žemaitiu Naumiestis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedkočiai augalams žydint nulinkę, vėliau statūs. Taurelė piltuviška ar varpiška, šviesiai žalsva, plaukuota, ryškiai briaunota. Vainikėlis geltonas, su oranžiškai raudonomis dėmelėmis žiotyje. \t Švėnta Petra raktu žėidelee ėšruod kap pondelis raktu (diel tou ė tuokis vards)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Hanoverio panorama \t Hanuoverė abruozdielis"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lietuvoje žinomos 66 rūšys. \t Žėidaa sogolėė i tuokės plaukoutas varpalės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Prasidedant vegetacijos laikotarpiui, atgijus augalams po žiemos, pradeda augti nauji ūgliai. \t Prasidedont augalu augėma čiesou, atgėjus augalams pu žėimuos, praded augti naujė ūglee."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tai daugiametis, 1–3 m aukščio, šakotas krūmas. \t Tas daugiametis, 1–3 m augoma, šakuots krūms ī."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Aukštis – 15,7 m, apimtis – 7,7 m. Viršūnės nėra. \t Anon aukštoms 15,7 m y, apjėmėms – 7,7 m."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Į Korekos komuną patenka šie kaimai: \t I Korekas komona pakliūn tuokės suodas:"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tikroji sora (lot. \t Sūra , kėtap suora aba pruosaa (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Prunus) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos slyvinių (Prunoideae) pošeimio slyvų genties slyvų pogenties augalas. \t Prunus) ī vaisėnis medis, augėnams suodnūs, gyvenėmūs, vuo laukėnee slīvaa aug laukūs, pamedies."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Cornus, angl. Dogwood) – sedulinių (Cornaceae) šeimos daugiamečių medingų augalų (krūmų ir medžių) gentis. \t Cornus) y tuokis somediejėės augals (krūms aba medis)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Augalas 30-100 cm aukščio, dvimetis ar daugiametis. \t Augals 30-100 cm augoma y, dvėmetis aba daugiametis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Carum carvi, angl. Caraway, vok. Kümmel) – salierinių (Apiaceae) šeimos augalų rūšis, vienintelė iš kmyno (Carum) genties auganti Lietuvoje. \t Carum carvi) y tuokis žuolyns, katros muokslėškaa prigol salėirėniu augalū (Apiaceae) šeimaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Skatina prakaitavimą, šlapimo išsiskyrimą. Vartojama karščiuojant, esant šlapimo takų uždegimui, kraujuojant dantenoms. \t Gerėn virškėnėma, liuosoun vėdorius, ramėn nervus, skatėn prakaatavėma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Yra Šv. Angelų Mergelės bažnyčia (1965 m.), Angelų Madonos aikštė, senovinis Turielos bokštas. \t Stuov Šv. Aniuolu Panas bažninčė (1965 m.), Aniuolu Maduonas aakštie, senuobėškos Turjelas buokštos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Rudenį, žiemą lesa sėklas[1]. \t Rodeni ė žėima les sieklas[1]."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "E. Šachas mirė 2001 m. lapkričio 2 d. Bene Berake, jo laidotuvėse dalyvavo apie 200,000 žmonių. \t E . Šachas mirė 2001 m . lapkričio 2 d . Bene Berake , jo laidotuvėse dalyvavo apie 200,000 žmonių ."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paprastoji saulėgrąža (lot. \t Sauliegroožos , kėtap sauliegrōža, sauliegrōžis (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Trama kompaktiška, koto trama plaušinga, vaisių kvapo, žalio grybo skonis aitrokas. Perpjovus matyti, kad kraštuose trama geltona, o labiau į vidų palkšva. \t Tonkee tiktaas pats vėršos kyša ėš pu samanu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Mezginė dvilizdė. Vaisius suskyla į rusvus, šiek tiek tinkliškai raukšlėtus, elipsiškus riešutėlius. \t Žėidaa mažiokaa, švėisee mielini, aug lapū pažastysė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Eglynai užima ~19 % visų Lietuvos medynų. \t Eglynaa ožėm ~19 % vėsū Lietovuos mediu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Veikia sverto principu. \t Veek sverta princėpo."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisius – dėžutė. \t Ba daržalė lelėju da būn ė laukėnė, katra sykees aug kor medies."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Prie Jauryklos yra Laumalės, Dupulčiai, Kluonaliai, Kretinga. \t Pry Jauryklas opėis stuov Laumalės, Dopoltee, Kluonali, Kretinga."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paprastai vaisiai viršūnėje būna apysmailiai, iš šonų kiek susiploję. Vaisiai išsidėstę negiliose vaisiaus paviršiaus duobutėse. \t Anas žmuonis jied vėinas, ded i tuortus, pyragus, taisa kuompuotus, ougėinės, marmaladus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Baltoji garstyčia (lot. \t Garstītis aba garstīčė (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1968 m. baigė Vilniaus universitetą. \t 1968 m. bengė Vėlniaus onėversėteta, lietoviu literatūras stodėjės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Jis gerokai nualina dirvą, padeda plisti kai kurioms kultūrinių augalų ligoms, tačiau užliejamose pievose yra geras pašarinis augalas. \t Tora ėlgas šaknis, katruom plint. Anas nuognee lėngvaa isišaknyj - ėš mažuos atauguos spieree ėšauh ciels keesos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Teka pietų kryptimi, lygumomis. \t Tek ont pėitū posės par lygomas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Acorus calamus, angl. Calamus, vok. Ackerwurz) – ajerinių (Acoraceae) šeimos ajerų (Acorus) genties augalų rūšis. \t Acorus calamus) tas y pelkiu augals so ėlgaas, stipree kvepiantees lapaas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Blakinė kalendra (lot. \t Kalendros (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lakišius (lot. \t Kėbelė aba lakėšis (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Jo lapai trilypiai ar penkialypiai, žiedai balti. \t Vištkuojis aug palee žemė, nie aukšts (8–30 cm aukštoma)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Prieštaraudama dėl pernelyg agresyvaus oponentų elgesio prieš Rolandą Paksą jo apkaltos metu, simboliškai vienai dienai buvo įstojusi į Liberalų demokratų partiją. \t Prištaraudama dėl perdaug agresyvaus oponėntu elgesiaus priš Rolanda Paksa anuo apkaltuos metu, simbuoliška vėina dėina bova istuojusi i Liberalu demokratu partija."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1989 m. išrinktas SSRS AT deputatu. \t 1964–1966 m."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stiebas nešakotas, kalavijo formos lapais (lot. gladius 'toks romėniškas kalavijas, gladijus'). \t Stėibs nie šakuots, vuo lapaa ėšruod kap kards. Žėidaa paprastaa būn rauduoni aba ruožėnee."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Valgomasis ridikas (lot. \t Rėdėks (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vegetatyviniuose asiūklių stiebose gausu alkaloidų, saponinų, organinių rūgščių, flavonoidų, rauginių, dažančių medžiagų, mineralinių druskų ir silicio junginių[1]. \t Triaušee kap sodžiūn, dėdelee griaudi yr. Anūs nuognee arklee miegst. Tas y liekarstos myžalou varytė, tepuogi tink dažam (rodiem, geltuoniem) dirbtė, virvėm vytė, šaukštam švėistė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ričardas Šileika, Vytautas Balčytis). – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012. – 88 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-39-707-6 Kukučio baladės: baladžių poema (iliustr. \t Ričardas Šileika, Vytautas Balčytis). – Vėlnios: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012. – 88 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-39-707-6 Kukučio baladės: baladžių poema (iliustr."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Prasideda Latvijos pasienyje, aukštupyje prateka Kalčių ežerą. \t Prasided ont Latvėjės robežiaus, aukštopie partek Kaltiu ežera."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Užaugančių medžiais baltalksnių aukštis įprastai apie 10-15 m, kartais iki 20 m, maksimalus aukštis beveik iki 28 m. Jų kamienas plonas – iki 40 cm skersmens. \t Aug trompaa, baltalksnė omžios sėik lėgė 50-70 metu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Baltalksnis žemesnis už juodalksnį, o kartais išauga ir kaip krūmas, kurio matmenys kur kas mažesni nei išaugančio medžiu. \t Būdings augoms 10-15 m y, sykees lėgė 20 m."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lietuvos piliakalniai: Kartena Salantų regioninis parkas: Kartenos piliakalnis Kartenos piliakalnis: Kretingos rajono turizmo informacija Kartenos piliakalnis: Kartenos seniūnija Kartenos piliakalnis: Kretingos krašto enciklopedija Kartenos piliakalnis: Youtube.com \t Lietovuos pėliekalnee: Kartena Salontū regėjuonėnis parks: Kartenas pėliekalnis Kartenas pėliekalnis: Kretingas rajuona torėzma infuormacėjė Kartenas pėliekalnis: Kretingas krašta encikluopedėjė Kartenas pėliekalnis: Youtube.com"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Trama balta, senesių grybų rusva, aštraus, deginančio skonio, malonaus kvapo. \t Parpjuovus bieg baltas laiškės soltis, bet patė gryba kvep."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ją vyskupas Motiejus Valančius išpeikė, paragino statyti mūrinę, pažadėjo parūpinti projektą. \t Ana vyskops Motiejos Valončė ėšpeikė ė pauokatėjė būdavuotė mūrėnė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žvyrkelis – kelias, padengtas žvyro danga. \t Žvyrkelis y tuokis kel's, ont katruo papilts žvyrs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai kiaušiniški, lygiakraščiai, su smailia viršūne. \t Lapaa kiaušė skvarmas, so lygė vėršūnė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Įteka į Upę 26,8 km nuo jos žiočių, 1 km į pietryčius nuo Sujainių. \t Sotek so Opė 1 km i pėitrytius nug Sojainiu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Humulus lupulus, angl. Hop, vok. Echter Hopfen) – kanapinių (Cannabaceae) šeimos augalų rūšis. \t Humulus lupulus) y tuokis augals, muokslėškaa prigolons kanapėnėm augalam (Cannabaceae)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1990 m. vienas iš Lietuvos liberalų sąjungos steigėjų. \t 1990 m. ons bova vėins ėš Lietovuos lėberalu saajongas kūrieju."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gyvulių ėdama drauge su kitomis žolėmis. Kartais nurodoma, kad girgždukas skatina laktaciją. Labai tinkamas pašaras laukinei faunai. \t Liekvarsta nug pūslėis lėgū, akmenū y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vainuto miškai – miškų masyvas Lietuvoje, Šilutės rajono šiaurės rytuose, 1,5 km nuo Vainuto. Plotas – 16,5 km². \t Vainuota medė y medė pėitvakariu Žemaitėjuo, Šėlotės rajuonė, 1,5 km nug Vainuota."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vienos jų skirtos specifinėms tinklo dalims padaryti, grobiui suvynioti, kiaušinių kokono gamybai. \t Pajotėės vuortinklė vėrpteliejėma, vuors sava siūlaas sosok nabaga, anou nūtročėj ė sojied. Vuortinklė spieree apdolk, nūdrykst, tūdie vuors kuožna dėina tora regztė naujė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kiaušinienė - tradicinis patiekalas, kepamas įkaitusioje keptuvėje ant riebalų paleidus vieno ar kelių sumuštų kiaušinių turinį (be lukštų). Kiaušinienė gali būti kepama vien iš kiaušinių arba ant spirgų. \t Kiaušynė y tuokis paprasts jiedis, katros taisuoms ėš kiaušiu ba lokštu. I ikaitinta petelnė, ont kuokė taas tauka (lašėniū, spėrgu, svėista, alėjė) imoš vėina aba kelis kiaušius, ė anūs paspėrgėn."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žaliosios masės derlingumas – 137 cnt/ha. \t Šieralou nauduon vėkiu miltus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Mėgsta puveniningas purias dirvas. Medingas. \t Jazmėna žėidus lonka bėtis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vienmetis žolinis augalas, apie 40-120 cm aukščio. \t Tasaa augals vėinmetis y, ožaug nug 40 lėg 120 cm aukštoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Muziejai: Žemutinės Saksonijos muziejus (daug dailės ir etnografinių eksponatų), Šprengelio (Sprengel) muziejus su šiuolaikinio meno kūriniais, Kestnerio (Kestner) muziejus su senovės Egipto retenybėmis, rašytojo Vilhelmo Bušo (Wilhelm Busch) muziejus. Hanoveryje yra Vilhelmo Leibnico universitetas. Herenhauzų sodai (Herrenhäuser Garten), esantys vakarinėje miesto dalyje, apima 48,6 hektarų plotą, įrengti baroko stiliumi. \t Hanuoverė senamiestie y gausoms senuobėniu vėdoromžiu būdinku - aple 1300 metaas pabūdavuota Švėnta Kryžė bažninčė, XIV omžė Rinkas bažninčė, ruotošė, 1640 m. pabūdavuoti karaliaus paluocee, Saksuonėjės moziejos, Leibnėca onėversėtets."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Salotos – šaltasis užkandis, kurio pagrindą sudaro įvairios smulkintos daržovės arba vaisiai. \t Saluotės aba saluotas y tuokis šalts jiedis ėš žaliū daržuoviu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vainikas: rinktinė (dail. Taida Balčiūnaitė). – Vilnius: Vaga, 1981. – 280 p.: iliustr. \t Vainikas: rinktinė (dail. Taida Balčiūnaitė). – Vėlnios: Vaga, 1981. – 280 p.: iliustr."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Izabelė de Šarjer (Isabelle de Charrière), pilnas vardas Izabelė Agnesa Elizabet van Tioil van Seroskerken (Isabelle-Agnès Élisabeth van Tuyll van Serooskerken, g. 1740 m. spalio 20 d. – m. 1805 m. rugpjūčio 27 d.) – iš Olandijos kilusi Šveicarijos rašytoja, rašiusi prancūzų ir vokiečių kalbomis. \t Izabėlė de Šarjer (Isabelle de Charrière), pėlns vards Izabėlė Agnesa Elizabet van Tioil van Seroskerken (Isabelle-Agnès Élisabeth van Tuyll van Serooskerken, g. 1740 m. spalė 20 d. – m. 1805 m. rugpjūtė 27 d.) bova nugUolandėjės kėlėma Šveicarėjės rašytuojė, katra rašė prancūzu ė vuokytiū kalbuo."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Erškėtis (lot. \t Eršketis aba erškietruožė (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapuočių miškai, parkai su ąžuolo, liepos, beržo priemaiša. \t Aug lapoutiu medies, pu oožoulaas, lėipuom, beržaas, kamė y žuolies. Dygst daugomuo vasaras pabonguo ė rodeni. OOžoula baravyks ėš skvarmas padabnos paprastam baravykou, bet anou vėršaa šėrmi, pilki, vuo kuots ė pamošalaa rauduoni."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Įteka į Apšę 26 km nuo jos žiočių, į vakarus nuo Gėsalų. \t Sotek so Apšė i vakarus nug Giesalū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisiai valgomi švieži, verdama jų uogienė. \t Ougas jied žalės aba taisa ėš anūm ougėinė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tankūs kotuotų žiedų kamuolėliai susitelkę į šakotas |šluoteles. Apyžiedžio lapeliai 5, su skiauterėle, raukšlėti, gelsvi. Žiedkočiai ir apyžiedžiai baltai miltuoti. \t Lapaa kiaušė skvarmas, dontytė, kap skiautės, minkšti."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Liaudyje dar žinomas kaip juodšaknė, kabalysė, kiauliauogė, meškauogė. Savaime paplitęs Europoje, Kaukaze, Vakarų Sibire, taip pat ir Lietuvoje. \t Savaamėškaa ons aug Euruopuo, Kaukazė, Vakarū Sėbėrė, aug ons ė Lietovuo."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žolė tinkamas ir mėgstamas ankstyvas paukščių ir triušių pašaras. \t Tink kap šierals paukštem ė triošem. Tink dietė i saluotas. Y liekvarsta nug kraujavėma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Rakis (angl. spine) – dygliu virtęs lapas ar jo dalis. \t Akstėns (kėtaap dīgolīs, dīglīs) y kap adeta smaalosi, aštri, kėita, sykees kimbonti bikuokė augala atauga."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Upėvardis laikomas kuršiškos kilmės (*Ranžė, jį paliudija vietinis tarimas Rôžė, Rôužė). Vietovardis siejamas su latv. ruoza („nedidelis laukų upelis, skardis, pakilumų virtinė miške, baloje“) bei su rąžytis, rąžus, taip pat ręžtis („įtempti jėgas“). Jo reikšmė aiškesnė palyginus su lot. regere („kreipti, tiesti“), skr. ऋञ्जते = ṛñjate („rąžosi, išsitiesia“).[2] \t Vards Rōžė vuo Rōužė rasientaas pareen nug žuodiu rōžytėis, rōžos, tepuogė rėnžtėis ė tikriausee reešk opėis tėisoma, ėšsitėisėma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Yžnė – upė pietų Žemaitijoje, Šilalės rajone; Akmenos (Jūros baseinas) dešinysis intakas. \t Yžnė yr opės pėitū Žemaitėjuo, Šėlalės rajuonė; Akmenos dešėnė šmuota ėntaks."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ingwer) – imbierinių (Zingiberaceae) šeimos prieskoninis augalas, kurio šakniastiebyje yra nuo 1 iki 3 % eterinių aliejų. \t Augals kėlėma nug Kėnėjės y, daba augėnams daugomuo Indėjuo, Pėitrytiu Azėjuo, vėituom Afrėkuo (Kamerūnė). Jiediou een imbiera šaknis. Anas dėdlee laiška smuoka, paneši i cėtrėna."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kai kada kartu minimas ir Azerbaidžanas, dažniausiai taip norint paminėti visas postsovietines tiurkų šalis. \t Yr dėdliū ežerū (Kaspėjė, Arals, Balkašos), ale anėi daugomuo droskingi. Vėdorė Azėjuo gyven daugomuo tiorkaa - kazakaa, ozbekaa, torkmienaa, kirgėzaa, oigūraa. Yr ėr indoeuropėitiu - tadžėku, poštūnu, rosu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kai kurių augalų (miežio, avižos) grūdai apgaubti žiedažvyniais. \t Jiedami y kokorūza, avėžas, kvėitė, mėižė, suoras grūdaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ežeruona, Ežerūna – upė Šilutės ir Tauragės rajonuose (Žemaitija), Jūros dešinysis intakas. \t Ežerūna aba Ežerouna yr opės pėitū Žemaitėjuo, Šėlotės ė Tauragies rajuonūs; Jūras opėis dešėnė šmuota ėntaks."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šlaitai statūs, 13­-15 m aukščio. \t Šlaataa stati, 13­-15 m aukštoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Liaudies medicinoje vartojama odos ligų, egzemų, niežų gydymui, pleiskanų naikinimui. Taip pat gydomas hemorojus, gelta, padedama atsistatyti išsekusiam organizmui, varomas prakaitas, šlapimas. \t Tasaa augals liekarsta nug vairiū skūruos lėgū, sosnas, pleiskanu y, tepuogė so zoikė rūtaas gyda gelta, vara prakaata, myžala."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stiebas stačias, plikas, su vienu iš 4 (retai 5-6) lapų kryžmišku menturiu, esančiu aukščiau stiebo vidurio. Lapai pailga: kiaušiniški, nusmailėjusia viršūne. Žiedas vienas, išaugęs lapų menturio centre. \t Stombris gyvatougės statmens, plėks y, anuo vėršou ėšsiskietėė ketori dėdluoki, ėšėlgi lapaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Spanguolės pražysta nuo gegužės pabaigos. \t Praded žydietė gegožė pabonguo."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Prie marių, netoli Rumšiškių, įkurtas Lietuvos liaudies buities muziejus. Kauno marių apylinkės lankomos poilsiautojų – pakrantėse yra poilsiaviečių, veikia jachtklubas. \t Pry mariu, šalėp Romšėškiu, stuov Lietovos liaudies buities muziejus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vienas augalas subrandina 1000–2000 sėklų. \t Žėidaa mažytee, rauduoni."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Daugumos rūšių lapai priešiniai. \t Daugomuos sedoluos rūšiu lapaa būn prėšėnee."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga daržuose, laukuose, pasėliuose. Piktžolė. Mėgsta saulėtas vietas, gerai vėdinamą dirvą. \t Pelievėrkštee aug daržūs, laukūs, javūs, pėktžuolė y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Iš šiaurės pusės ji įtvirtinta net 5 pylimais ir grioviais, kurių trys pirmieji juosė ir rytinį bei vakarinį šlaitus. \t Senuobie i rinki nug kalna iejė šmuots ravū (gynybas griuoviū)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kadangi lapienė (jei gaminama iš rūgštynių) yra rūgštoka, tai paprastai yra užbalinama grietine. Tiekiama ant stalo tiek šilta, tiek šalta. \t Lapynė paprastaa pavasarė jiedis y. Kap da nie batvėniu, kituokiu daržuoviu, ta pavasarėnės žuolės tam geraa tink."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "II kategorijos, vartojamos sūdytos, marinuotos, tačiau prieš tai patartina keletą valandų pamirkyti šaltame vandenyje. Grybas valgomas. Lietuvoje visur paplitęs ir grybautojų mėgstamas grybas. \t Aug vilnuonės nug lėipas lėgo spalė lapoutiu ė mišriuos medies, tonkiausee pu beržaas.Tink sūdytė, sliegtė, bet pryš verdont reek palaikytė sūriam ondenie, ka ėšeetom kartoms."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Taip pat vartotos medinės išskaptuotos taurės pavidalo druskinės, puoštos bareljefais su žmonių figūromis, molinės glazūruotos ir iš beržo tošių padarytos druskinės su dangteliu.[1] \t Teepuogė būn droskėniu ėš berža tuošėis, glazūrouta muolė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Antanas Salys prisidėjo sudarant keletą žodynų: \t Ontuons Salys prisėdiejė sodaront keleta žuodynu:"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Aukštis iki 36 m, laja plati, daugiašakė. \t Kaštuons būn ka ožaug lėgė 36 m augoma, anou vainėks platos, daugiašakis y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vidutinis amžius apie 80 m., skalsumas 0,6, bonitetas 1,8, medienos vidutinis tūris 175 m³/ha, vidutinis metinis prieaugis 4 m³/ha. \t Tuokė medė aug nuognee lietaa, sonkee atžela."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga lapuočių ir mišriuose miškuose, paunksnėje, rečiau krūmuose. \t Tink joudšaknee lapoutiu ė mišrės medės, paonksmis, retiau krūmaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Prie upės yra Daubėnų, Pryšmančių kaimai. \t Pry opėis stuov Darbienaa ė Pryšmontee."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žydintis šaltekšnis – dekoratyvus augalas. \t Skirpstos y medings augals, bėtis anou gausee lonka."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kotas 3–10×1–3 cm, su pilkai violetiniu ar gelsvai rudu žiedu. Trama balta, gelsva, minkšta, malonaus kvapo ir skonio, įpjauta spalvos nekeičia. Sporos 6–11×2,5–3,5 μm. \t Parpjuovus ėšruod geltuons, toria gera smuoka."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1976 m. baigė Vilniaus A. Vienuolio vidurinę mokyklą. \t 1976 m. baigė Vėlniaus A. Vienuolė vidurėnė mokykla."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paprasčiausia šluota gaminama iš jaunų medžio ar krūmo (beržo, karklo) šakelių, kurių ilgis 20–50 cm, jas surišant į pundą aplink šluotkotį (iki 2 m ilgio). \t Tas yr aplinkou šloutkuoti (lėgė 2 m ėlgoma) sorišts ponds berža, karkla virbu, katrū ėlgoms 20–50 cm."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lają sudaro šakų ir lapų visuma. \t Vainėks y šakū ė lapu vėsos šmuots."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tai ovalo pavidalo stambiagrūdis pilkšvas granitas, pailgas šiaurės vakarų – pietryčių (šiaurės – pietų) kryptimi, 2,95 m ilgio, iki 1,98 m pločio, 25–85 cm aukščio. \t Kūlis sosided ėš granėta, y 2,95 m ėlgoma, lėg 1,98 m platoma, 25–85 cm aukštoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stiebai kylantys arba gulsti. \t Stombree teevi, aug daugomuo golstee."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Nelabai šakotas, 40-150 cm aukščio krūmas. Žievė gelsvai pilka. \t Žaltlonkis nie nuognee šakuots, ėšaug lėgė 40-150 cm augoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Naudojamas kaip prieskonis, ypač alkoholiniam gėrimui vermutui. \t Metylė dėdlis gyduoms žuolyns yr, ale baisee kartos. Ana gera nug ėšsigondėma, vėdoriū lėgū (kėrmėnū, pėlva suopolė), koleras, kepenū, alsavėma lėgū. So ana baida varmus, pelės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Erčia, miško laukymė, proguma – didesnis atviras plotas, apsuptas miško. Paprastai būna apaugęs pieva, neaukštais krūmais, nors gali būti ir pelkė. \t Pruogoma , kėtap pruogyma, pruoretmė, pruoretis, pruorietma, rietma, retmie, rietmie y bikuokis prašvieiejėms, pruoperša, aakštelė medie."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Weißer Gänsefuß) – burnotinių (Amaranthaceae) šeimos, balandų (Chenopodium) genties augalas. \t Chenopodium album) y tuokis augals, pėktžuolė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisius – riešutėlis. \t Ale žmuonis kėtas mietru rūšis augėn žuolėninkus, šalėp nomū (šaltmietrės, pėpėrmietrės)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Sudėtas į akląją žarną papildomai perrišamas skersai kas 4–5 cm. \t Paskom da mienesi kindžioks tora pakabietė, ka būt tinkams jiestė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedai smulkūs, rausvi, netaisyklingi, gausiomis kekėmis susitelkę šakelių viršūnėlėse. \t Anūm žėidaa smulki, rausvi, aug ont šakaliu vėršonieliu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Per apskritas skyles ausyse perveriama lazda nešti dviese. \t Par apskrėtas skylės ausysė parver lazda ė taap ošietka neš dviesė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai naudojami gyvuliams šerti švieži arba iš jų daromas silosas. \t Dėigėms bolbiu, sietėniu stiprėn žemė maitėnontiuom dalalėm, nūmažėn karšti ė viedėn."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Aukštupio vaga sureguliuota. \t Aliejės aukštopė vaga ėštėisinta y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "tikruosius riešutus - lazdyno riešutai kaulavaisių kauliukus - graikiniai riešutai, kokosai, pistacijos, migdolai vaisių sėklos - bertoletijos ankštis - arachiai plikasėklių sėklos - kedro riešutai \t Ėš Lietovuo savaamėškaa augontiu augalū rėišotus augėn tėktaas lazdyns. Rėišotaas da šaukiami tuoki ožrobežiu augalū kėiti vaisee kap graikėšks rėišots, žemės rėišots (arakėsos), migduols, kuokosos, kedra rėišots."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stiebas šakotas nuošaknų. \t Anou stombris šakuots nug pat šaknū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žydi gegužės – birželio mėn. \t Žydia šonpėjuolkė gegožė – bėržielė mienėsees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Mėgsta derlingus, karbonatingus, vidutinio drėgnumo dirvožemius, paunksmę. \t Anam tink derlinga, skalsė, vėdotėnė driegnoma dėrva, ūksmie."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedai smulkūs, balsvi, sutelkti varpos arba šluotelės pavidalo žiedynuose. Vaisius – riešutėlis. \t Žėidaa robarba būn smulkee, baltuoki, sogolėė tuokiuo šloutelie."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Daugiametis, 15-33 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis ilgas, apie 1 cm skersmens, šliaužiantis. \t Tasaa augals daugiametis y, būn 15-33 cm aukštoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaistinė ramunė (lot. Matricaria recutita, vok. \t Ramonielė kėtap ramonielee, ramonielis, ramonė, ramolė, ramolėkė, ramolėkės (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Storchschnabel) – snaputinių (Geraniaceae) augalų gentis. Graikiškai geranos – gervė; vaisius yra panašus į gervės snapą. \t Lapaa ė stombree so plaukalees. Stombriu vėršou ėšaugėn žėidus, katrėi būn dėduoki, ryški, vairiū spalvū - balti, mielini, rūžavi, rauduoni, žydri."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stiebas kylantis, apatinė dalis sumedėjusi. \t Stombris kylons, apatėnė dalės somediejosė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Burokėliai geriausiai auga vidutinio sunkumo, puveningose, gerai įdirbtose priemolio dirvose. \t Geriausee svėklee aug sonkuokūs, povėningūs, geraa ėšartūs dėrvūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisius – elipsiškai lancetiška, nusvirusi ankštarėlė. \t Daa būn nomėnės blėzgės, katras augėn daržaliūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ingluvies), arba gurklys, – paukščių stemplės praplatėjimas, kuris tampa savotišku sandėliu sukišti maisto perteklių. \t Ingluvies), aba gorklys y tuokė vėita paukštiu kaklė, katrou anėi kraun da nasovėrškėnta lesala."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ropių šakniavaisis, priklausomai nuo veislės, gali būti apvalus, ovalus arba verpstės formos. \t Anūm šaknis (gombaa) svera 150–300 gramu, būn geltuonuokas aba baltas, vairiū skvarmū (apvalės, ėšėlgas),"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Aikštelė ovali, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 15x8 m dydžio, iki 1 m aukščio iškiliu viduriu. \t Aakštalė apvalė, paėlga."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pro kaimą teka Šaltuonos intakas Kalnupis. \t Par suoda tek Šaltounas ėntaks Kalnopis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Verpstukas \t Verpstelė"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "2000 m. apdovanotas P.Dovydaičio premija. \t 2000 m. apdoveniuots P. Duovydaatė premėjė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tai vienmetis arba dvimetis, o kartais ir daugiametis augalas, turintis 40-100 cm aukščio statų stiebą ir sustorėjusią mėsingą šaknį. \t Šaknės būn stuora, paėlga, meesinga, nug baltuos lėg tomsee rauduonuos spalvuos. Lapaa batvėnė stombi, dėdli y. Žėidaa smolki, soiejėė i žėidynus, žydia nug lėipas lėg siejės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Nuo pilies kuorų stebėdamas vingyje įsiplieskusį mūšį, žemaičių vadas sušukęs savo pavaldiniams: „Veizėkiet, karė tenaa!” („Žiūrėkite, karas tenai!“). \t Ton daakta nug pėlėis buokšta veiziedams valduons būktaas sošaukėės: „Veiziekiet, karė tenaa!”"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Varpotoji juodžolė (lot. \t Joudšaknė aba kiaulougė (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kaitinant riebalai ištirpsta beveik visiškai, bet jungiamojo audinio membranos išlieka, naudojamos užpildyti mėsos ruošiniu, išlaikyti patiekalo formą. \t Ožtrėns tap laikuoms pakuol parūdyj, tūmet šaltaa ėšrūkuoms ė gal stuovietė kelis metus. Ožkolo liuob gardintė bolbynė, šotynė, sykees zopės, kuošės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisiai – riešutėliai. Augalus apdulkina vabzdžiai. \t Aug šlapiūs pėivūs, pjauniūs, kūlynūs, balūs, šlapiuos medies, ondenū krontūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Karklavijo žiedai \t Žėidaa"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vakarinėje papėdėje, 0,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė. \t Vakarėnė pašlaatie, 0,5 ha pluotė y bovosės suodas vėita."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lietuvių liaudies architektūroje stogo grebėstai ties kraigu dedami storesni, dedami arčiau vienas kito. \t Kaima arkėtektūruo stuoga grabiestus šalep čiokora ded stuoresnius ėr artiau kėts kėta."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auginamas ir kaip dekoratyvinis augalas darželiuose. \t Žydia nug birželė lėg siejės tuokees švelnee rausvaas žėidaas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Veratrum) lelijažiedžių (Liliidae) poklasio melantinių (Melanthiaceae) šeimos augalų gentis. \t Vėsos čemeris troča y, ale tepuogė ė liekarstos. Anou šaknis, šaukiamas čemerīčėm, basee kartės y, anūm taisa nug skrondė skausmū, doud karvėm nug kartuokšlė oždegėma. Dielee tou augala kartoma žmuonis čemerio vadėn bikuoki baisee kartu daakta, biesa, smerti."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kuokelių ir piestelių daug. \t Žėidaa ryškee geltuoni y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Upėvardis Ašóklis kilo nuo žodžio (v)ašoklis („serbentas“).[2] \t Ožvadėnėms pareen nug žuodė vašuoklis.[1]"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga laukuose, dirvonuose, daržuose, pakelėse. \t Aug laukūs, dėrvuonūs, daržūs, pakelies. Žydia nug balondė lėgo pat rodenė šalnū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ant nuo stiebo atsišakojusių žiedkočių susidarę gausūs žiedynai. Žiedai rausvi, apdulkinami vėjo. \t Lapaa ėšėlgi, rauktaas kraštaas. Žėidaa smolkee, ryškee rauduoni, sokėbėė ont stombriū vėršūniu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapalakštis iki pamato suskaldytas, trilapis. Lapeliai kiaušiniški, pilkai žali, kartūs. Žiedynas tankus, su 10-30 žiedų. \t Lapaa so ėlgaas kuotaas, sosided ėš trėjū daliū, toria kartoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga aukštapelkėse, smėlynuose, pušynuose. \t Aug varnougės tyrūs, smiltynūs, pošynūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gegnė – statybinė konstrukcija, laikanti vienšlaitį arba dvišlaitį stogą. \t Spars (aba gegnė) y tuokis ramstis, katros palaik vėinšlaati aba dvėšlaati stuoga."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šelmuo (upė) \t Šelmou (opės)"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisius – riešutėlis. \t Žėidaa būn paskiri, koukštūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Augalas 15-40 cm aukščio, apaugęs tankiais plaukeliais. \t Meiruonaa y tuokė žuolie, katra ožaug 15-40 cm aukštoma ėr y apaugosė tonkees plaukelees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Suaugusių paukščių plunksnos būna kelių tipų: kontūrinės, pūkinės ir siūlinės. \t Paukštee kas 1-3 metaa šerias, tas y, met sava plonksnas, katrūm vėituo ožaug naujės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Staltiesė – puošnus audeklas, kuriuo dengiamas stalo paviršius. \t Staltėisė y dailė druobė, so katrou ėšried stala."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vėdrynas (lot. Ranunculus, angl. Buttercups, Spearworts, Water crowfoots vok. \t Kartžuolė, kėtap geltuonžuolė, soskė žuolie, vištkuojė, vištkuojis (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kauno HE pradėta statyti 1955 m., Kauno marios suformuotos 1959 m. rugpjūtį užtvenkus Nemuną. Upės vanduo per 9 mėnesius pakilo 19,5 metro, marių užlietoje teritorijoje iškeldintos 45 gyvenvietės (kaimai, vienkiemiai ir Rumšiškių miestelis – visų pirma sena bažnyčia ir varpinė). Marios užliejo 0,1 proc. \t Kauna marės sositvenkė 1959 m., pu ton, kap 1955 m. pradiejė būdavuotė Kauna hidroelektrėnė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Daugiametis, 5-15 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis trumpas, kartais šiek tiek šakotas. Lapai skroteliniai, lygiakraščiai arba karbuoti, susiaurėję į platų sparnuotą lapkotį, plaukuoti, kartais pliki. \t Tas augalioks daugiametis, nedėdlis y, ožaug 5-15 cm aukštoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Labiausiai paplitusios žirklės, sudarytos iš dviejų vienodų dalių, sujungtų bendra ašimi, užsibaigiančių geležtėmis. \t Sodarytas ėš dvyjū, tonkiausee vėinuodu, gelažtiu, ožmautū ont vėinuos ašėis. Būn vairiaus dėdloma ė pritėkėma: audeklu, puopėriaus, plaukū kirpėmou, chėrorgėniu, suodnas darbam."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Jai 1806 m. priklausė Galnės kaimas (17 valakų). \t Anaa 1806 m. prigolė Galnės suoda (17 valaku)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Greta su pušimis neretai auga beržai, eglės ir kiti medžiai. \t Sykiom so pošėm šėlė da šmuotaas aug beržaa, eglės ė kėti medee."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Labai dažna visoje Lietuvoje. Auga patvoriuose, šiukšlynuose, krūmuose, daržuose. \t Aug vėsor patuoriūs, pažiuogriūs, šiokšlynūs, krūmūs, daržūs. Žėidus rėnk kap liekvarsta."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pagrindinę Kaukazo kalnų dalį sudaro Didysis Kaukazas. Jis prasideda Sočio apylinkėse, šiaurrytinėje Juodosios jūros pakrantėje. \t Pagrindėnė Kaukaza kalnū dalės Dėdlysis Kaukazos y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pagal formą kepurėlė būna kūgiška, iškilai paplokščia. \t Aug vasaras pabonguo ė rodeni, daugomuo spyglioutiu medies. Dygst cielaas tėlptaas (goutaas). Geriausee tink jiestė sliegtas goutės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Prancūzų virtuvėje jis derinamas su vištiena, lazanija, žuvies ir kiaušinių patiekalais, švieži ūgliai taip pat dedami į actą, kad suteiktų jam aromatą. \t Anou ded i daržuoviu ė meesuos jiedius, zopės, žovi, kiaušiu jiedius."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vienmetis, 10−100 (150) cm aukščio žolinis augalas. Stiebas status, briaunotas, išsišakojęs. \t Tas vėinmetis, 10−100 (sykees lėg 150) cm aukštoma augals y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Seniau augalas buvo vartojamas medicinoje kraujavimui sulaikyti. \t Aug kraustabas apyšlapiūs ė šlapiūs pėivūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Voras kryžiuotis turi septynių rūšių liaukas, gaminačias skirtingas šilko rūšis. \t Vuortinklės pavėršios lėpnos y, ta pry anou prilimp vairūs skaraidontis ė ruopėniejontis varmaa: mosis, erkės, koisee, mašalaa, pleštekės, kondis, skrozdės ė kėti."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Diendaržis arba laidaras - sodybos teritorijoje esantis aptvaras, skirtas gyvuliams suginti. XVI-XVII a. jame neretai būdavo vienas ar keli pastatai. \t Laidars y suodybas pluotė esons aptvars, i katrou sovara gyvolius."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Graikiškai myos – pelė, otis – ausis. Šios genties augalų lapų forma ir plaukuotumas primena pelės ausį. \t Žydrėkė tora ėlgus, teevus kuotus, lapaa ėšėlgi, švelnee pūkouti."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedai sutelkti galvelės pavidalo žiedynuose. \t Tas dėdlis liekarstos nug alsavėma lėgū y, ramėn, tink bornuos, skūras skalavėmou, vara myžala."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Varuna suteikė judėjimą saulei; ji yra jo akis (I 50, 6), o pats turi tūkstantį akių (VII 34, 10). \t Ons tuoli nug žmuoniu y, ale gers gyduoriam. Varūns dėdlis muonytuos y: ka saulė een par dangu anou muons y. Pu Vėdu gadynės Varūna palėka mažaa svarbos ondenū dievoks."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ankštis išaugina pupinius augalus: žirnis, pupa, vikis. \t Brondės y popėniu augalu (žirniu, popu, popaliu) vaisios. Žemaitiūs brondėm teepuogė šauk ė jiedi, katros taisuoms ėš popu, popaliu aba žirniu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisiai – tamsiai rudi riešutėliai. Šakniastiebis šakotas. \t Ciels melėsa keesos tora gardo smuoka."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Apie kaimą Rokiškio rajone žr. Raudėnai (Rokiškis). \t (Rokiškis)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dirvinė čiužutė (lot. \t Žvagē, kėtap žvagėnee, žvagėnis, žvagėlė, žvagėlis (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vijoklis – augalas, turintis ilgą, lankstų stiebą ir juo besivyniojantis ant vertikalių atramų – kitų augalų, stulpų, sienų, uolų. \t Vėjuoklė (kėtap vėjuoklis, vėjorkis, vėjūns, žuolie vėjorkė) yr augals, katros tor ėlga, lonkstu stombri katrom vyniuojas ont vėsuokiu statmenū daaktū – tas y kėtū augalū, štolpū, sėinū, oulū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tai daugiametis, 20-60 cm aukščio augalas. \t Ta y tuokė daugmetė, 20-60 cm aukštoma žuolie."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Graižai daugiažiedžiai. \t Žmuonis augėn debesylas šalėp nomū, žuolėninkūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lašiniai – poodinis riebalų sluoksnis gyvūnų ir žmogaus organizme, susidedantys iš trigliceridų, turi daug riebalų rūgšties. \t Lašėnee y jiedis, taisuoms ėš kiaulėėnas rėibalū (taukū)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kirkšnis – upė Rietavo savivaldybėje, kairysis Jūros upės intakas, įteka į ją 153,5 km nuo jos žiočių į pietus nuo Rietavo. \t Kirkšnės y opiesmos Žemaitėjuo, Rėitava savėvaldybie, kairė šmuota Jūras opėis intaks, katros itek i anon 153,5 km nug anuos žiuotiū, i pėitus nug Rėitava."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pupos ir jų stiebai naudojamas kaip baltymingas pašaras gyvuliams, tinkantis silosui. \t Popas y sena daržuovė, katra žmuonis gausee liuob taisytė jiediou. Popas liuob koltė, ėš anūm dėrbtė mėltus, vuo ėš anūm keptė pyragus, maišytė i douna. Tepuogė popas jied vėrtas, ded i zopė (popėinė)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Skilandis, kindziukas, kindzius, kindžiuks, pūslė – vienas iš populiariausių tradicinių rūkytų mėsos gaminių Lietuvoje. \t Kindžioks aba skėlondis y tuokis rūkyts meesuos jiedis, vėins ėš tautėniu lietoviu jiediu y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Išteka 4 km į vakarus nuo Liolių. \t Ėštek 4 km i vakarus nug Liuoliū ė tek ont pėitū posės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Sergančių augalų organų paviršiuje grybiena arba iš jos susidariusios chlamidosporos išaugina aukšlius, kurie cilindriški, buožiški arba dantukų pavidalo. Augalus apkrečia aukšliasporės. \t Tonkiausee laumšloustės isimet i beržus - anas ėšruod būktaas medie piln varnalėzdiu, bet ėš tikra tenaas y grybas pažeestas ė nuognee sosiraizgiosės medė šakas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lietuvoje natūraliai auga 9 erškėčių rūšys, bet darželiuose auginama introdukuotų rūšių, kurios atsparios šalčiams ir gerai peržiemoja. \t Ėš eršketė ougu žmuonis dėrb ougėinė, ded i kuompuotus, kėsielius, erbatas. Ougu erbata y liekvarstos nug šėrdėis, skrondė lėgū, ougūs daug vėtamėna C y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Intakai: Rūdija, Žaltinys, Juodupis, Kuprė, Veliuonėlė, Šuliaravis (dešinieji), Lyksnė, Kušla (kairieji). \t Intakaa: Rūdėjė, Žaltėnis, Joudopis, Koprė, Veliounielė, Šoliaravis (dešėnėėjė), Lyksnė, Košla (kairėėjė)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Politinės kovos su Maskva sumetimų vardan, likus kelioms savaitėms iki rinkimų savo kandidatūrą nuėmė. \t Paskum sava kandėdatūra atsijėmė diel kuovės pryš TSRS."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vainuto Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia stovi Vainuto miestelyje, prie kelio 165 Šilalė–Šilutė , Šyšalės (Šyšos dešiniojo intako) kairiajame krante. \t Vainuota Šv. Juona Krėkštītuojė bažninčė stuov Vainuota miestalie, pry plėnta 165 Šilalė–Šilutė , ont Šyšalės opiekšlė kronta."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dygioji šunobelė (lot. \t Šonuobelė (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Jautienos valgymas yra draudžiamas induizme, nes pagal induistų tradicijas jaučiai labai gerbiami. \t Kap atskėra meesa y jaunū jautoku ė telyčiu meesa - veršėėna. Lietovee karvės nug sena laikė čystaas pėinou, tūdie jautėėna liuob būtė rets ė brongos jiedis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Samtis – virtuvės įrankis, naudojamas semti sriubai ar kitiems skystiems maisto produktams. \t Samtis y rakonds, so katrou sem kuoki taas skystėma (toniausee zopė, bet gal' ė kėsielio, kuompuota, potra). Būn ėš medė, metala. Ėšruoda samtis y panašos kaap šaukštos, bet anou kuots ėlgesnis ė gala doubalė daug gėlesnė y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Iki K. Kolumbo salose gyveno karibai ir aravakai. 1492–1504 m. K. Kolumbas atrado Karibų salas ir aplankė keletą jų. \t Lėg Kuolomba atplaukėma, salūs gyvena indienaa karėbaa ėr aravakaa. 1496 m."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Viktorija Daujotytė-Pakerienė (g. 1945 m. spalio 1 d. (tikroji gimimo data 1944 m. gruodžio 23 d.[1]) Keiniškėje, Varnių valsčius, Telšių apskritis) – Lietuvos literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė. \t Daujuotytė-Pakerienė Viktuorėjė, žemaitėškaa pasiraša kap Viktuorėjė Daujuotė (gėmus 1944 m. groudė 23 d.[1] Keinėškie, Varniū valstiou, Telšiū apskrėtie) y nug Žemaitėjės kėlėma Lietovuos literatūras tyrėnietuojė, habėlėtouta humanėtarėniu muokslu daktarė, rašytuojė, puoėtė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gyvena kaimų sodybose, miesteliuose, miestų želdiniuose. Elgesiu panašus į naminį žvirblį, bet ne toks landus. Rudenį ir žiemą laikosi pulkais. \t Būds karklažvėrblė ramesnis kap žvėrblė, nuors laikas ons tonkee (ypatingaa žėima) sykio so žvėrbliu polkaas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Trifolium, angl. clover, vok. Klee) – pupinių (Fabaceae) Faboideae pošeimio augalų gentis. \t Trifolium) y tuokis tonkee kor augons augals, katros muokslėškaa prėgol onkštėniu (Fabaceae) augalū šeimaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisiakūniai kanopos, vėduoklės formos, iki 30 cm skersmens, šonu priaugę prie medžio kamieno. Kieti, sumedėję, paviršius odiškas, lygus, balkšvai pilkas, pilkai rusvas, rievėtas, kraštai šviesesnių atspalvių. Trama kieta, kamštiška, ruda. \t Kempė būn nuognee kėita, sausa, tomprė, pilkuos barvas, ėšrontyta tuokees ravaas, lėgo 30 cm ėšėlgaa mieroujont."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stiebas kylantis arba status, viršutinėje dalyje apaugęs liaukingais plaukeliais, dažnai lipnus. \t Anou šaknis sėik 20–50 cm gėloma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Danutė Mukienė (g. 1957 m. liepos 28 d. Sriauptuose, Lenkimų apylinkė, Skuodo rajonas) – Lietuvos žurnalistė, redaktorė, knygų leidėja, poetė, muziejininkė. \t Danotė Mokienė (gėmus 1957 m. lėipas 28 d. Sriauptūs, Lėnkėmu apylinkė, Skouda rajuons) y Žemaitėjės žornalėstė, redaktuorė, knygu leidiejė, poetė, moziejėninkė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Drebulynas – medynas, kuriame vyrauja drebulės. Būna savaiminiai atauginiai ir sėkliniai. Pastarieji ilgaamžiškesni, atsparesni puviniui. \t Apošruots aba apošruotyns (kėtap epošruots, epošruotyns) y tuokė medė, katruo daugomuo aug apošės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kiminai auga įvairių tipų pelkėse, dažniausiai puriomis, šviesiomis, balzganomis ar rausvomis vejomis. \t Kėmėnaa aug vėsokiuos pelkies, sogol i tonkės, švėisės, porės vejės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Frühjahrslorchel) – bobausių (Gyromitra) genties grybas. \t Gyromitra esculenta) y tuokė onkstyba gryba."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Iš jų galima formuoti neaukštas, karpomas gyvatvores. Žydėjimo metu turi daugiausia naudingų medžiagų, tad džiovinimui renkamos ūglių viršūnėlės ir lapai. Naudojamas liaudies medicinoje[1], kadangi gerina virškinimą, apetitą, galima gydyti uždegimus – varo šlapimą ir prakaitą. \t Anou lapus, ūglius taisa, ka būtom geresnis virškėnėms, jiedroms, ons maclyvs nug oždegėmu, vara myžala ė prakaata."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pasakojama, jog, krikštijant žemaičius, būdavo išniekinamos ir jų šventovės, kertami panašūs šventmedžiai. \t Vėršūnės neblėkėė. Rokoun, ka kap krikštėjė žemaitius, tuoki senuobėnee švėnti medee liuob bova ėškėrstė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga lapuočių ir mišriuose miškuose, vandens telkinių pakrantėse. \t Apynee aug lapoutiu ė skojoutiu medies, ypatingaa medies opiu krontūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dabar žinomas aukščiausias, išmatuotas baltalksnis auga Tusulos savivaldybėje Ruotsinkylä vietovėje netoli Helsinkio (Suomija), jo aukštis 27,20 m, kamieno apimtis 1 m. \t Žyd kor taas kuova pabonguo, balondė pradiuo."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Bibliografija \t Raštaa"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Prasideda 3 km į pietus nuo Darbėnų, šalia Pasertupio kaimo. \t Prasided Tėnžė 3 km i pėitus nug Darbienu, šalėmaas Pasertopė suodas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vienametė žolė. Stiebas plikas, lygus, tuščiaviduris. Stiebnarių nuo 6 iki 12. \t Avėža vėinametė žuolie y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paprastai langai yra gaminami iš skaidraus stiklo arba stipraus skaidraus plastiko. \t Longa riems (staktaa) paprastaa dėrbamė ėš medė (daba būn ė plastmasėnee)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Augalas malonaus aromato. \t Ciels žalmedis gardee kvepa (panašee kap sėtrėna)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Mažoji ožiažolė (lot. Pimpinella saxifraga, angl. Burnet saxifrage, vok. \t Pastarnuokielē aba pasternuokielē, baltėėjė pasternuokielee (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ypač svarbus Paleolito periodas (nuo 40 (ar 35) tūkst. iki 10 tūkst. m. p. e.) – vėlyvasis, nes tuo metu atsirado pirmieji religiniai požymiai. To meto žmonės taip pat išmoko ręsti gyvenamąsias vietas iš akmens, bei medžio. Gebėjo išdirbti odą, kailius, iš jų pasidaryti rūbų. \t Senuojė kūlė omžiaus pabonguo, nug 40 (a 35) tūkst. lėgė 10 tūkst. m. pr. m. e., žmuonis jau muokėjė būdavuotė nomus ėš kūlė ė medė, pradietė paišytė orvūs, gausee mediuojė, igoda lėpdytė muoli."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paklotėje auga bruknės, mėlynės, gausu samanų, kerpių. \t Šėla žemie aug broknis, mielenės, vairės samanas, kerpės, gausee vėnšt šėlaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kiaulienos spirgai populiarūs beveik visoje Centrinėje ir Rytinėje Europoje, taip pat klasikinis komponentas arba ir atskiras patiekalas amerikos pietuose (fried fatback, cracklins). \t Anėi y kap ožkols kiaušynee, kleckam, šiopėniou, zopėm, vėrtėniam, skryliam ė vairiem kėtiem jiedėm. Ėš lašėniū da tėrpėn taukus (laju)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaistinė žaliava – antžeminė augalo dalis, pjaunama per žydėjimą. \t Rūtu žuolie ė dėdlė liekarsta nug šėrdėis lėgū, kramės suopolė, nervu lėgū, nug sena rūtaa taisuomi neštomou nutrauktė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pietų pusrutulio gyventojamas – atvirkščiai, birželio 22 d. naktis būna ilgiausia, o diena trumpiausia. \t Juona dėina. Žėimas sauliegroožaa būn groudė 22 d., kūmet naktės ėlgiausė y, buo dėina trompiausė. Tūm dėinuom žmuonis švėnt Kūčės ė Kaliedas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žydi gegužės ir birželio mėn. \t Žydia braškės gegožė ė biržielė mienėsees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga balandžio – gegužės mėn., kartais rudenį, daugiausia lapuočių miškuose, parkuose, mėgsta kalkingas, sunkias dirvas, pietinės pusės šlaitus. \t Aug briedielee pavasari, balondė–gegožės mieniesees, sykees ė rodeni."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Medžio aukštis: 19,5 m Apimtis 1,3 m aukštyje: 4,9 m \t Medė augoms: 19,5 m Apjiemėms 1,3 m aukštomė: 4,9 m"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stiebas tiesus, 30-60 cm aukščio. Lapai plokšti, linijiški. \t Anou stombris tėisos, 30-60 cm augoma y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kisupė \t Kėsopė"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "dešinieji – Šlynaitė, Gėrupis, Kiaunupis, Ūsupis; kairieji – Šaka, Reizgupis, Toleišė. \t dešėnėėjė – Šlynaatė, Gieropis, Kiaunopis, Ūsopis; kairėėjė – Šaka, Reizgopis, Tuoleišė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Skinija ties Vėžaičiais patvenkta. \t Pry Viežaatiu opės ožtvenkta y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pirmoji ispanų gyvenvietė Vest Indijoje buvo įkurta Haičio saloje 1496 m. Taip įsikūrė Ispanijos Vakarų Indijos. \t Kuolombs pabūdavuojė pėrma gyvenvėitė Haėtė saluo ė tep ikūrė Ispanėjės Vakarū Indėjės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paprastoji skalsė (lot. \t Skalsė, kėtap skalsa, sklasuos, skalsragis, skalsos (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dabar šluotos dažnai būna pagamintos iš sintetinių medžiagų. \t Ėš pošėis skoju padėrbta šlouta liuob šloutė pečiu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vijoklinis pelėvirkštis (lot. \t Pelievėrkštė aba pelievėrkštis (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaistinė žaliava – lapai ir vaisiai, skinami vasaros pradžioje krūmui žydint. \t Ougas y gardės ė tink jiedėmou, ougėinėm."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žydi balandžio pabaigoje - gegužės mėnesiais. \t Žīda balondė galė, gegožie."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Yellow water-lily, vok. \t Lūgnos daugiametis y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gentyje yra apie 400-500 rūšių; yra daug hibridų, išvesta įvairių veislių. \t Žėidaa našlaitiū būn vėinspalvee aba trėspalvee, aug paskėraa aba krūvuo ėšaugėė ėš lapu pažastū ont ėlgū kuotū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pirmaisiais metais augina šakniavaisį, kuris valgomas kaip daržovė. \t Tas dvėmetis augals y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šalmuotoji gegužraibė (Orchis militaris) \t Gegožraibė (Orchis militaris)"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Augalas žydi birželio – liepos mėn. \t Žydia kalendros bėrželė–lėipas mienėsees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisius – dėžutė. Lotyniškai digitus reiškia pirštas – šio augalo vainikėlis yra panašus į mažą pirščiuką. \t Tas y liekvarstos nug šėrdėis lėgū, ale tepuogė trocyzna y. Skombalielius augėn šalėp nomū kap kvietkus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Intakai: Nerotas, Balčia (kairieji). \t Tora Ašotis do ėntako: Neruots ė Balčė (abo kairiuojo)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Netgi anksčiausiuose šaltiniuose slavai įvardinami gana skirtingai. Seniausi slavų paminklai mini Slovene (daugiskaita iš vienaskaitos Slovenin), jų šalis vadinama Slovensko, kalba – slovenesk jazyk, o žmonės slovensk narod. \t Tasaa žuodis rasietaas radas nug \"slovo\" kas ė reešk \"žuodis, ruoda\", da gal būtė, ka ons y nu žuodė \"slava\" (tas y, \"šluovie\"). Slavaa galėmaa radas aba kap pėitū baltu atsišakuojėms, aba kap senuobėnės baltu-slavu tautuos šaka."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedai lankomi vabzdžių. Įkyri laukų ir daržų piktžolė, kurią puola vabzdžiai − kopūstų kenkėjai. Svėrė turi sieros junginių, jaunuose lapuose yra gliukozidų. \t Jauni augalaa tink kap šierals gyvuoliam (mėšree so kėtuom žuolėm)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga V-X mėn. miškuose, parkuose, ganyklose, dažnai didelėmis grupėmis. Jauni vaisiakūniai valgomi. \t Aug pampuotaukšlee nug gegožė lėgo spalė vairiūs vėitūs: medies, parkūs, ganyklūs, tonkee krūvuom."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Salbei) – notrelinių (Lamiaceae) šeimos augalų gentis, kuriai priklauso daugiametės žolės. Dauguma rūšių paplitusios atogrąžų Amerikoje. \t Tas y dėdlė liekarsta nug lielės, bornuos lėgū, sergont alsavėma, skrondė lėguom, tepuogė kaulu lėguom, tink teptė ont skūruos (ruonu, vuotiu), kap slenk plaukaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Daržus būtina kruopščiai ravėti ir visas žliūges sunaikinti, nes kiekviena šakelė geba įsišaknyti ir vėl išsikeroti, o palikta tarplysvėse žolėj subrandina ir išbarsto sėklas. \t Žliūgius karvės, kiaulės geraa jied. Nū paraugu šaltenė žliūgee geraa yr, nū kraujė spaudėma. Anūm plaun žlabanuojontės akis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai ovališki, trumpakočiai, šviesesni nei mėlynės su melsvu atspalviu. \t Stombris statmens, šakuots y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Puriena, kaip ir dauguma vėdryninių šeimos augalų, nuodinga . \t Lokštaa tocyzna y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Daugiametis, 4-10 cm aukščio žolinis augalas. \t Ta žuolie daugiametė y, ožaug lėg 4-10 cm aukštoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1975 m. baigė Skuodo rajono Lenkimų vidurinę mokyklą, 1984 m. – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto žurnalistikos specialybę. \t 1975 m. bėngė Skouda rajuona Lėnkėmu vėdorėnė muokykla, 1984 m. – Vėlniaus onėversėteta Istuorėjės fakolteta žornalėstėkas speceelybė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1984–1987 m. Maskvos M. Lomonosovo universiteto aspirantė, 1987 m. apgynė disertaciją tema „Pagrindinis socializmo ekonominis dėsnis intensyvios ekonomikos sąlygomis\", suteiktas tuometinis ekonomikos mokslų kandidatės laipsnis (dabar – socialinių mokslų daktarė). \t 1984–1987 m. Maskvuos M. Lomonuosova universiteta aspirantė, 1987 m. apgynė disertacijė tema „Pagrindėnis socializma ekonuominis diesnis intensyviuos ekonuomikas salyguom\", suteikts toumetėnis ekonuomikas muokslu kandidatės laipsnis (daba – socialiniu muokslu daktarė)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Per 1711 m. marą kaimo gyventojai išmirė, 1738 m. gyventojų dar nebuvo. \t 1818 m. pabūdavuota bažninčė, katra 1944 m., par vaina, sogriuovė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Hedera helix, angl. bindwood, vok. Baum-Efeu) – aralijinių (Araliaceae) šeimai, gebenės (Hedera) genčiai priklausanti rūšis. \t Hedera helix) y tuokis vėjuoklis, katros tora somediejosi stombri."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Augalas vienmetis, žolinis. \t Vėkis ta vėinmetė žuolie y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lietuvių kalboje termiškai apdorotų daržovių salotos vadinamos mišrainėmis. \t Vėrtū daržuoviu šalti jiedee šaukiami mišrainiem."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Rubinavo piliakalnis \t Šarūnkalnis"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lietuvoje labai dažna. Auga daržuose, ganyklose, laukuose, dykvietėse, mėgsta molingas dirvas. \t Žvagee gausee aug daržūs, ganyklūs, laukūs, tyrūs, anėm tink muolė dėrvas. Ta y ikyrė piktžuolė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Origanum majorana) – notrelinių (Lamiaceae) šeimos augalų rūšis. Dar vadinama Majorana hortensis, nurodomas ir Origanum majorana pavadinimu. \t Origanum majorana) y tuokis žuolyns kėlėma nug Vėdoržemė jūras šaliū; muokslėškaa ons prigol pry nuotrelėniu augalū (Lamiaceae) šeimuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Adata būna storesnė ties rankena ir smailėjanti link galo, tiesi ar šiek tiek lenkta. \t Tonkiausee yla nauduonama batu, apriedu, kėta audėnė rakondu siovėmė, tašont medi."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Myosotis, angl. Forget-me-not, vok. Vergissmeinnicht) – agurklinių (Boraginaceae) šeimos augalų gentis. \t Myosotis) y tuokė dyka kvietka, katra muokslėškaa prigol pry vagorklėniu augalū (Boraginaceae) šeimuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tropaeolum, angl. \t Tropaeolum) y tuokis žėidėnis augals , tonkee žuolėninkūs augėnama kvietka."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Mėta (lot. \t Mietra aba mieta (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Intakai, visi kairieji: Upytė, Vižė, Trinkė, Durupis. \t Intakaa: Opytė, Vėžė, Trinkė, Doropis (vėsi kairėėjė)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Rytinėje pusėje šio pylimo papėdėje iškastas antras 8 m pločio, 2 m gylio griovys 3 m pločio dugnu. Pietų – šiaurės vakarų šlaite, 4 m žemiau antro pylimo yra 2,5 m pločio, 0,3 m gylio antras griovys, už kurio supiltas trečias 0,5 m aukščio, 5 m pločio pylimas. Šlaitai vidutinio statumo – statūs, 22 m aukščio. \t Kalna šlaataa dėdlee statee, nug vėršūnės veiziet vėsas Pavondenės apylinkės, Bėržolė ežers, Knabės kalns."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paprastasis kmynas auga pievose miškų aikštelėse, ant ežių bei pagrioviuose. \t Kvynaa aug mediu pruogomūs, šalėp griuoviū, ont ežiu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaistinė žaliava – pirmamečiai gailio ūgliai, pjaunami rudenį (rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais), subrendus vaisiams. \t Gailis liekvarstos nug galvuos suopiejėma, alsavėma lėgū y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paviršius kalvotas, būdingi jauriniai smėliai, priesmėliai, vietomis su priemolio podirviu, taip pat velėniniai jauriniai priesmėliai ir priemoliai. \t Medės pavėršios kalnouts y, dėrva daugomuo šėlainė, vėituom maišas so muolio."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ankštys cinindriškos su daug sėklų. \t Brondis rėtėniškas, so daug sieklu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Algimantas Švėgžda). – 3-asis leidimas. – Vilnius: Vaga, 2012. – 155 p.: iliustr. – ISBN 978-5-415-02264-9 Sugrįžęs iš gyvenimo: literatūriniai laiškai, pokalbiai / Viktorija Daujotytė, Marcelijus Martinaitis. – Vilnius: Alma littera, 2013. – 413 p. – ISBN 978-609-01-0867-3 \t Algimantas Švėgžda). – 3-asis leidimas. – Vėlnios: Vaga, 2012. – 155 p.: iliustr. – ISBN 978-5-415-02264-9 Sugrįžęs iš gyvenimo: literatūriniai laiškai, pokalbiai / Viktorija Daujotytė, Marcelijus Martinaitis. – Vėlnios: Alma littera, 2013. – 413 p. – ISBN 978-609-01-0867-3"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vainikėlis violetinis arba rausvas, taip pat dvilūpis. Viršutinė vainikėlio lūpa plokščia, apatinės lūpos viduje yra plaukelių. Kuokeliai 4, viršutiniai ilgesni už apatinius. \t Trama žuoliū apvali lapokaa, bėški ėšrontyti, bieg ont tuokė siūla."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šlapiose vietose dažnai kenčia nuo šakninio puvinio, todėl ten lengvai lūžta audrų metu. Nemažai yra grynų eglynų, bet dažniau auga pramaišiui su drebulėmis, beržais, baltalksniais, taip pat pušimis, juodalksniais, ąžuolais. \t Šlapiūs vėitūs egliu šaknis grauža povėnys, tūdie tokie eglynaa par oudras tonkee ėšlūžt."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Balandžio sniegas: eilėraščiai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1962. – 47 p.: portr. \t Balandžio sniegas: eilėraščiai. – Vėlnios: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1962. – 47 p.: portr."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Džiovinami pavėsyje. Išdžiūvę būna bekvapiai, skonis – kartokas, gleivingas. Dedami į prakaitavimą skatinančių vaistažolių mišinius. \t Gausėn prakaatavėma, lengvėn atsikuosėjėma, trauka karšti, tūdie tink sergont oždegėmaas, alsavėma lėguom."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Prieš žydėjimą jos būna prigludusios prie žiedyno ašies, o peržydėjusios atsilošusios. Apatinis žiedažvynis skiauterėtas, su akuotu, viršutinis be akuoto. Grūdas tribriaunis, apie 5 mm ilgio. \t Žėids taa paprasta, teeva, reta, lėg 10 cm ėgoma varpa y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ganykla, pašarų naudmena – žole apaugęs žemės plotas, kuriame ganomi gyvuliai. \t Ganīkla ī tuokė pėiva, katruo ganuos gīvuolee. Tas ī žuolė apaugėės žemės pluots, katros doud pigiausi ė nuognee vertinga žaliaaji pašara."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Cannabis) – magnolijūnų (Magnoliophyta) gentis, priklausanti kanapinių (Cannabaceae) šeimai. \t Cannabis) y tuokėsaa žėidėnis augals, katros prigol pry kanapėniu augalū (Cannabaceae) šeimuos. Tas y vėins ėš seniausiu kultūrėniu augalū. Kanapis y kėlėės nug Vėdorėnės Azėjės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Didžiausi Lietuvoje eglynai veši Žemaičių aukštumoje, Šušvės baseine, Biržų girioje. Taip pat dideli eglynai dunkso apie Troškūnus, Balbieriškį, Raguvą, Daugus, Šešupės baseine. Pietų ir Rytų Lietuvoje eglynų reta. \t Dėdliausi Lietovuos eglynaa y Žemaitiu aukštomuo, pry Šošvės, Biržu gėriuo, i rinki nug Truoškūnu, Balbėirėškė, Ragovuos, Daugu, pry Šešopės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Raudėnai – kaimas Šiaulių rajone, šalia kelio Šiauliai–Telšiai. \t Raudienaa y bažnintkaimis Šiauliū rajuonė, šalėp plėnta Šiaulee–Telšee."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai abipus plaukuoti. Žiedai šakelių galuose, triskiaučio varpelio pavidalo, tamsiai raudonai rusvos spalvos. Išorinė apyžiedzio pusė plaukuota. \t Lapaa pėpėrlapė y stuori, meesingi, blizg, ėšsilaik par žėima."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Skirtingai nuo gluosnio pogentės (Salix subg. \t Žyda onksti pavasarie pūkoutaas \"katokaas\". Vėita kor aug karklaa šaukiama karklė, karkla. Karkla šakas (vytės) nuognee geraa lonkstas, tūdie ėš anūm dėrb kašėkus, rakondus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Senovėje jomis būdavo dengiami visi pastatai – namai, tvartai, klojimai ir netgi medinės bažnyčios. \t Guontaas liuob dengė nomus, kūtės, jaujės ė netgis medinės bažnyčios."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Svirno prieangis \t Svirna prīangis"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Karklažvirblis (lot. \t Karklažvėrblis (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Nuo 1925 m. dalyvavo Klecko ješivos valdyme. \t Nuo 1925 m . dalyvavo Klecko ješivos valdyme ."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Išoriškai – kompresai pūlingoms žaizdoms gydyti. \t Gervougiu kuompresus ded ont pūliounontiu žaazdū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga balandžio-gegužės mėn., kartais rudenį pušynuose, eglynuose, gaisravietėse, ant senų keliukų. Ypač dažnas Lietuvos pietrytinėje dalyje. \t Aug grybausis balondė-gegožė mienėsees, sykees ė rodeni pošynūs, eglynūs, ėšdagūs, ont medės takū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stiebas šakotas beveik nuo pat pamato. \t Stombris šakuots baveek nug patė pamata."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisius – cilindriška dėžutė. Sėklos juodos, smulkiai dygliuotos. \t Nuokėn tuokės joudas, smolkee dyglioutas sieklas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žievę lupant brazdas suardomas – žievė plyšta per brazdo vidurį. Žievė turi tris sluoksnius: dengiamąjį audinį, pirminę žievę ir antrinę žievę. \t Pavasarie žievie lengvaa lopas, nes brazdos yr ondenings ė pluonuom sėinaliem."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Eglynas – medynas, kuriame vyrauja eglių genties rūšys. Dideli eglynų plotai driekiasi taigoje, įvairių platumų kalnuose. \t Eglyns y tuokė medė, katruo aug daugomuo eglės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Aukštis iki 1 m. Stiebas status. \t Arklarūgštė y tuokė daugiametė žuolie, katra ožaug lėg 1 metra aukštoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Anemone, vok. Windröschen) – vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos augalų gentis. Gentį sudaro apie 120 rūšių. \t Anemone, vėiruom plokė, uožkabarzdis) yr augals, prėgolons viedrynėniu (Ranunculaceae) augalū šeimaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šiaurės Amerikoje – invazinė rūšis. \t Vytoulės jied kiaulės, avis, bet dėdlis šmuots gal' būtė kap trocyzna."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Augalas nuodingas, turi toksinių medžiagų, paralyžiuojančių centrinę nervų sistemą. \t Anam tink rėibė žemė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "2019 m. birželį Aušra Maldeikienė prisijungė prie Europos Liaudies Partijos (Krikščionių demokratų) (EPP) grupės. \t 2019 m. biržieli Aušra Maldeikienė prisijungė pri Euruopas Liaudėis Partijas (Krikščiuoniu demokratu) (EPP) grupės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Nedidelis krūmokšnis, apie 0,2-0,7 m aukščio, pradedantis žydėti liepos antroje pusėje. Žiedynas – vienašalė, daugiažiedė, tanki kekė. Žiedai smulkūs, nusvirę, su trumpu koteliu, taisyklingi, keturnariai. \t Tėi y nadėdli krūmalee, katrėi ožaug lėg 0,2-0,7 m aukštoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Turi ilgą liemeninę šaknį ir statų stiebą. \t Toria popa ėlga šakni ė statmena stombri."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Prasideda miškelio pakraštyje 1 km į pietvakarius nuo Liolių. \t Prasided guojalė pašmuotie 1 km i pėitvakariu posė nug Liuoliū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai su nuleistomis lapamakštėmis. \t Lapaa siauri, ėlgi, kap lendrės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vartojama ištraukos ir aliejai kaip skausmą malšinanti priemonė, sergant bronchine astma, reumatu ar radikulitu. \t Anou ėštraukas, aliejus tep kap serg dosolio, reumato, radėkolėto."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Nedideli medžiai, medžiakrūmiai arba krūmai. \t Tas būn nedėdlis medis aba krūms."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Metalinis puodas \t Metalėnis pouds"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šie grybai sukelia sultingųjų augalo organų (pvz., vaisių) deformacijas. \t Da laumšluostės isimet ėr i eglės, pošis, vyšnės, trešnės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Trama balta, kieta, pipirų skonio. Pieniškos sultys baltos, išdžiuvusios pažalsvėja, deginančio, kartaus skonio. Sporos baltos. \t Parpjuovus bieg tuokės kartės kap pėpėraa soltis, katruos paskom pažalioun."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paprastasis kietis Lietuvoje labai dažnas. Auga pakelėse, apleistuose laukuose, dykvietėse, ganyklose, vandens telkinių pakrantėse. \t Kėitis aug baveek vėsor - šalėp keliū, apleestūs laukūs, dykrūs, ganyklūs, patuoriūs, ont ežerū, prūdu, opaliu krontū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Sanguisorba officinalis, angl. Great Burnet, vok. Großer Wiesenknopf) – erškėtinių (Rosaceae) augalas. \t Sanguisorba officinalis) y tuokis eršketėniu augalū šeimuos (Rosaceae) augals."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1988 m. vienas iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kūrėjų ir iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio seimo narys, seimo tarybos narys. \t 1988 m. Arvyds Jūzaatis bova vėins ėš Lietovios Saajūdė kūrieju ė glabnūju nariū, Saajūdė seima narys, Seima tarybas narys."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga įvairiuose dirvožemiuose, bet labiausiai mėgsta derlingus ir vidutinio derlingumo gana drėgnus priemolio ir priesmėlio dirvožemius. \t Anėi aug vairiūs dėrvūs, bet ypatingaa skalsiūs, šlapuokūs prymuoliūs ė prysmėltiūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Daugiametis, 7-20 cm aukščio dvinamis augalas. Šakniastiebiai sumedėję, horizontalūs, ploni. Šaknys plonos, iki 20 cm ilgio. \t Ons daugiametis y, 7-20 cm augoma, dvėnomis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Laurus nobilis) – lauramedinių (Lauraceae) šeimos visžalių medžių ir krūmų rūšis. Kilusi iš Viduržemio jūros regiono. \t Laurus nobilis) y tuokis visžalis medis aba dėduoks krūmalis, kėlėma nug Vėdoržemė jūras kraštū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kukučio baladės: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1977. – 85 p. Poezija ir žodis. – Vilnius: Vaga, 1977. – 245 p.: lent. \t Kukučio baladės: eilėraščiai. – Vėlnios: Vaga, 1977. – 85 p. Poezija ir žodis. – Vėlnios: Vaga, 1977. – 245 p.: lent."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stiebas iki 60 cm aukščio, status, plaukuotas. \t Anuo stombris ožaug lėg 60 cm aukštoma, statmens, plaukouts y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Helianthus annuus) – astrinių (Asteraceae) šeimos augalas, kilęs iš Šiaurės Amerikos. \t Helianthus annuus) y tuokis augals, katros muokslėškaa prigol pry grėižžėidiu augalū (Asteraceae) šeimuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "2009–2012 m. gyveno Rygoje. \t 2009–2012 metaas gyvena Ryguo."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Skraistlapiai pailgi, dukart trumpesni už liežuviškus žiedus. Liežuviški žiedai įvairių spalvų: balti, rožiniai, rausvi, iki 1 cm ilgio, vamzdiški graižo viduryje, geltoni. Vaisius – mažas lukštavaisis; kraštinių žiedų vaisiai plaukuoti, vidurinių pliki. \t Žėids y tuokis greižos, tokiausee balts aba rūžavs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Be to, yra flavonidų, rauginių medžiagų, alkaloidų. \t Ons mačyja nug kėrmėnū, pilva skausmū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Įvairios dešros skiriasi išvaizda (storiu, perrišimo būdais). \t Kėtas dešras būn ka verd."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žydi birželio – liepos mėn. Vaisiai subręsta liepos pabaigoje. Dauginasi sėklomis ir kereliais. \t Žydia valerėjuons bėrželė – lėipas mienėsees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gimė Jonaičių kaime (dabartinė Šilutės apskritis) valstietiškos kilmės evangelikų misionieriaus Anskio ir Marinkės Storostų šeimoje.[1] Buvo antrasis vaikas dešimties vaikų šeimoje (užaugo aštuoni). \t Muokės Vuokytėjuo, Greifsvalda, Halės, Leipcėga, Berlyna onėversėtetūs, ėšsimuokslėna fėliuosopėjuo, vieras, koltūras, mena, gomtuos muokslūs, pramuoka onglu, proncūzu, sanskrėta kalbas. Pargryžėės i tievynė, Vydūns dėrba muokytuojo Kintūs, vuo 1892 m. ėsikielė muokytuojautė i Tilžė. Vydūns tou sykio dėdlee uokatėjė lietovius gėiduotė lietovėškas gėismės, ons rėngė dainiu švėntės, vaidėnėmus, leida žornalus, skaitė paskaitas aplė sveeka gyvenėma, dūšės reekalus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gurklį turi tie paukščiai, kurie ne visur ir ne visuomet randa pakankamai maisto. Tačiau suradę maisto jo prisikiša ir atsargai. Vanagai, sakalai, žvirbliniai paukščiai visada gurklyje kaupia maisto atsargas. \t Kap katrėi paukštee (pvz., vanagaa, sakalaa, kap katrėi mažesni paukštokaa) gūžie kavuoja jiedi, ba retaa gal rastė savėi lesala."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Augalas dvinamis. Žiedai susitelkę žalsvai raudonuose žiedynuose. Sunokusios sėklos rudos. \t Žėidokaa mažytee, tuokės žalee rauduonas pliauskalės, katras soliposės strombrė vėršou."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedai susitelkę į menturius lapų pažastyse. \t Tas augals dėdlė tročyzna y, ypatingaa arkliam."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisius – ankštis, kurioje yra apvalios ar netaisyklingos žalsvai geltonos, rausvai gelsvos ar žalios sėklos. \t Žėrnis sonuokėn brondis, katrūs sugolosės žaliuos spalvuos (kap vėsaa sonuokst, ta parodou) sieklas, tas y žėrnee. Senuobie žėrnius liuob pjaus pjautovaas, paskom kūls (mašėnuom, špragėlaas). Vėrkštis sausėns ont balkiu žardie."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga pakelėse, pagrioviuose, pylimų šlaituose, pievose, patvoriuose, padaržėse, dykvietėse. \t Aug pakelies, pagriuoviūs, pylėmu šlaatūs, pėivūs, patuoriūs, tyrūs, augėnams daržūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šaltiniai \t Šaltenee"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kilę iš rytinių ir šiaurinių Viduržemio jūros pakrančių. Išvesta daug veislių. \t Šiepruons y kėlėma nug Vėdoržemė jūras krontū ė Artėmūju Rytū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1987–2004 m. VU Ekonomikos fakulteto dėstytojas. 1987-1989 m. VU Ekonomikos fakulteto aspirantas (vadovas prof. Vladas Astrauskas). 1990–1992 m. per DAAD programą išvyko tęsti mokslinį darbą į Vokietiją, Manheimo universitetą. \t 1987–2004 m. diestė akanuomėka Vėlniaus onėversėtėtė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai lancetiški ar pailgai kiaušiniški, lygūs, melsvai žali, 4-10 cm ilgio ir 1-2 cm pločio, smailiaviršūniai, išsidėstę poromis vienas prieš kitą. Apatiniai lapai su kotais, o stiebo – bekočiai. \t Lapaa ėšėlgi, melsvažalee, 4-10 cm ėlgoma ė 1-2 cm platoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Nuo didelio jų kiekio gali apsinuodyti galvijai[1]. \t Jeeb žvagee pakliūn i rogius, tap douna palėik mielena."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Bidens) – astrinių (Asteraceae) šeimos augalų gentis. \t Bidens) y tuokė dailyžėidiu augalū (Asteraceae) šeimaa prigolontė žuolie."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Galeopsis, vok. \t Galeopsis) ta y tuokė žuoliū rūšės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ūglis arba atžala – naujai išaugusi augalo stiebo dalis. Ūglį paprastai sudaro ūglio ašis, lapai ir viršūninis pumpuras. \t Ūglis (kėtaap metūgė, atžala, atvaša) y naujee ėšaugos augala stombrė dalės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Taurėlapiai apie 3 mm ilgio ir 2 mm pločio, kiaušiniški, žali, smailiomis viršūnėmis. Vainiklapiai 2 kartus ilgesni už taurėlapius, greitai nukrinta, balti arba (išorės pusėje) rausvi, su geltonu nageliu, apvaliomis viršūnėmis. Kuokeliai 2 kartus ilgesni už piesteles, dulkinės pailgos, geltonos. \t Žėidaa balti, sogolėė i tuokius dėdlius skietius, katrėi ožaug ont stombrė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ankaros miesto vyriausybės svetainė (turkų k.) \t Ankaros miesta valdė (torku k.)"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šakniavaisiai sandėliuojami rūsiuose, sandėliuose. \t Nokastus sietėnius kraun i rūsius, skladus. Lapaa tink gyvuoliam šertė. Anūs jied so bolbienė, salduoki y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1759 m. Platelių klebonas Juozapas Vaitkevičius Beržoro kaimo pušyne įrengė medines Kryžiaus kelio stočių koplyčias. \t Tarybinie gadynie anas vėsėškaa sogriautas, ale 1991 m. atbūdavuotas par naujė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ties Mosėdžiu įteka į Mosėdžio tvenkinį. \t Pry Muosiedė itek i Muosiedė tvėnkėni, katros sotvėnkts ont Bartovas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Elazaras Šachas (1899 m. sausio 1 d. Vabalninke, Rusijos imperija – 2001 m. lapkričio 2 d. Bene Berake, Izraelis) – Lietuvos žydų kilmės Izraelio ortodoksų rabinas, visuomenės veikėjas. \t Elazaras Šachas (1899 m . sausio 1 d . Vabalninke , Rusijos imperija – 2001 m . lapkričio 2 d. Bene Berake , Izraelis) – Lietuvos žydų kilmės Izraelio ortodoksų rabinas , visuomenės veikėjas ."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisius – raudonas, sultingas kaulavaisis. \t Sosirpėn rauduonas, soltingas ougas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Apylinkėse yra urvų, jūroje – rifų (uolų). \t I rinki nug Korekas yr orvū, vuo jūruo – rėfu (oulū)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedai tamsiai rausvi arba raudoni, pavieniai, dideli. \t Žėidaa kūkalė tomsee rauduoni, aug pu vėina."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Buvo gaminamas iš šulelių, suveržtų lazdyno plėšomis, metaliniu lanku, o XX a. viduryje – dažniausiai viela. \t Ošietka gamėn ėš šolalis, katrūs soverž lazdyna pliešuom, metalėnio lonko, vuo nug XX a. vėdorė – tonkiausee vėila."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šilutėje yra įsikūręs Šilutės mažųjų laivų uostas. \t Nug Katyčiu Šyša tek ont vakarū par Pašyšius, Macėkus, par Šėlotė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gelda, dar vadinta niekote – medinis, apie 1,2 m ilgio, 0,5 m pločio ir 0,2 m aukščio indas su ausimis galuose. \t Nėikočė aba gelda y medėnis paėlgs inds su ausėm galūs. Ons būn aple 1,2 m ėlgoma, 0,5 m platoma ė 0,2 m aukštoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisius – kaulavaisis, kuris sultingas, juodos spalvos. \t Varnuogė ved tuokės joudas, stamboma kap pėpėraa ougas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stiebas status, plikas. Žydi liepos – rugpjūčio mėnesiais gelsvais žiedeliais. Vaisius – pailga, briaunota, ruda arba balsva sėkla. \t Ėšaugėn stetmena, plėka stombri, ont katruo sokraun mažus geltuonus žėidokus - anėi žydia lėipas – rogpjūtė mienesees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kaip svetimžemis augalas, yra introdukuotas ir Lietuvoje. \t Lietovuo žalmedis iveests y, augėnams šalėp nomū (žuolėninkūs), kapūs, suodnūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedai smulkūs, susitelkę į menturius, o šie sudaro varpos pavidalo žiedynus. \t Mietras būn laukėnės ėr aug ont ežerū, opiu krontū, liūnūs, pry medės opaliu, šaltėniu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Rauktalapė rūgštynė (lot. \t Arklarūgštė, kėtap arklarūgštielė, arklė rūgštynė (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedai maži, sukrauti savotiškuose žiedynuose – galvutėse. \t Duobėlaa aug lonkūs, skalsiūs pėivūs, šalėp nomū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paprastasis kmynas (lot. \t Kvīns aba kvīnaa (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Koordinatės: 55°09′55″N 22°08′23″E / 55.1654°N 22.1397°E / 55.1654; 22.1397 \t 55.1654°22.1397′type:waterbody_scale:20000″{{{4}}}, {{{5}}}°{{{6}}}′{{{7}}}″{{{8}}}"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paprastasis burbulis (lot. Trollius europaeus, vok. Trollblume, angl. \t Borbols, kėtap borbolis, jautiu borbolis (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kai kuriose šalyse augalas auginamas kaip lapinė daržovė, vartojami termiškai apdoroti lapai. Vaistams naudojama žolė. \t Y liekvarstos nug drogė, karštė, vara myžala."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Įteka į Dubysą 75,5 km nuo jos žiočių, Lyduvėnuose. \t Itek Dratvėnis i Dobysa Lydovienūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Atmintys: lyrika (dail. Rimvydas Kepežinskas). – Vilnius: Vaga, 1986. – 94 p.: iliustr. \t Atmintys: lyrika (dail. Rimvydas Kepežinskas). – Vėlnios: Vaga, 1986. – 94 p.: iliustr."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ašutis – upelis vakarų Lietuvoje, Šilalės rajone, Lokystos kairysis intakas (Jūros baseinas). \t Ašotis yr opiekšlis Žemaitėjuo, Šėlalės rajuonė, Luokystas kairiuojė šmuota ėntaks (Jūras baseins)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Thlaspi arvense) – bastutinių (Brassicaceae) šeimos augalas. \t Thlaspi arvense) y tuokė laukū žuolie, katra muokslėškaa prigol pry kryžmažėidiu augalū (Brassicaceae) šeimuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje Gelžupio kairiajame krante, plataus pelkėto slėnio pakraštyje. Šlaitai statūs, apie 11 m aukščio. Aikštelė ovali, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 22x14 m dydžio. \t Pėliekalnis stuov paskėram kalnė Gelžopė kairiam krontė, plataus slienė kraštė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Digitalis, angl. Foxgloves, vok. Fingerhut) – gyslotinių (Plantaginaceae) šeimos augalų gentis, kuriai priklauso nuodingos daugiametės žolės. \t Digitalis) y tuokis augals, muokslėškaa prigolons trauklapėniu augalū (Plantaginaceae) šeimaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Senovinė kultuvė \t Senuobėnė koltovė"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Biografija \t Gyvenėms"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Himne aprašomas kosminio pirmažmogio Purušos aukojimo ritualas. Himno pradžioje (1-4 posmai) Puruša apibūdinamas kaip uždengęs visą Žemę, esąs viskuom, iš jo viskas kilę. \t Tuo gysmie rokounama, kap ėš pėrmotėnė žmuogaus Purušas radas ciels svietos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žolė tinka pašarui. Augalas vaistinis. Vaistams iškart po žydėjimo pjaunamos šviežios arba sudžiūvusios balandos viršūnėlės, žolė, rečiau renkamos sėklos. \t Balonda taisa ė kap liekarsta, katros gerėn virškėnėma, atsikuosiejėma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gimė 1962 m. balandžio 26 d. Vilniuje. \t Gėmė Algis Oždavėnys 1962 m. balondė 26 d."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Daugiametis, 30-120 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas status, šakotas, apaugęs plaukeliais. Lapai priešiniai, plaukuoti. \t Tas žuolyns daugiametis y, ožaug nug 30 lėg 120 cm."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Oenanthe oenanthe, angl. Northern Wheatear, vok. \t Oenanthe oenanthe) y tuokis paukštis, katros muokslėškaa prygol pry mosėnokėniu paukštiu (Muscicapidae) šeimuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Agropyron repens, angl. Couch Grass, vok. Gemeine Quecke) – miglinių (Poaceae) šeimos piktžolė. \t Elytrigia repens) y tuokė žuolie, katra muokslėškaa prigol pry varpėniu augalū (Poaceae) šeimuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Crocus, angl. Crocus, vok. Krokusse) – vilkdalginių (Iridaceae) šeimos augalų gentis. \t Crocus) y tuokė kvietka, muokslėškaa prigolontė ėrėsėniu augalū (Iridaceae) šeimaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Į faršą dedami žali kiaušiniai, piene mirkytas batonas arba džiūvėsėliai, smulkinti svogūnai, kartais česnakas, bulvės, sūris, pagardinama prieskoniais, druska. \t Katlietus taisa tap: i malta meesa ded žalius kiaušius, pėinė aba ondenie mirkyta batuona, pyraga aba džioviesiu, kapuotu cėboliu aba česnaga, pėpėru, droskas. Tūmet sovoliuoj terp delnū ė kep alėjou aba taukūs ont petelnės. Jied katlietus so bolbėm, bolbiu potra, mėrkalo."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lėkis – pastatų (dažniausiai medinių) kraigo galo puošybos elementas. \t Liekis (aba liegis) y tuokis papoušėms ont čiokora krašta."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Sukelia baltąjį medienos puvinį. Labai dažna. \t Augontius medius spieree sotrešėn."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "2006 m. Lietuvos kultūros ministerijos premija. \t Lietovuos koltūras mėnėsterėjės premėjė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vartojamas kaip prieskonis. \t Tink pagardintė sausainius, bondielius, taisytė erbataa, tepuogė y dėdlė liekvarsta kap suop gerklie, pėlvs, mažėn pykėnėma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai, stiebas gelsvai žalios spalvos. \t Ė anūm lapaa, ė stombris būn gelsvaa žalės (juorėškas) barvas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1992–2020 m. sudarė, redagavo ir išleido daugiau negu 50 knygų, informacinių leidinių. \t 1992–2020 m. sodarė, redagava ėr ėšleida vėršom 50 kningu, infuormacėniu leidėniū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kuprės miškuose gyvena briedžiai, stirnos, šernai, taurieji elniai, lapės, kiaunės, usūriniai šunys, kiškiai.[1] \t Koprės medie gyven brėidee, stirnas, šernas, taurėėjė alnee, lapės, kiaunės, jenuotaa, zoikee.[1]"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Minta daugiausia vabzdžiais, bet taip pat ir vorais, sraigėmis, sliekais. Vikiteka \t Jied kūltopis daugomuo vabzdius, tepuogė vuorus, sraagis, slėikus. Vikitėka: Kūltopis – Abruozdielē ė kėti dāktā, katrėi prigol prī straipsnė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šaknis daugiametė, vertikali, mėsinga, išleidžianti ilgus horizontalius ūglius, kurie kabindamiesi dygliukais, lipa sienomis, medžių kamienais, kitomis atramomis. \t Šaknės apynė būn daugiametė, vuo strombree (vėrkštis) kuožnaas metaas žela naujės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tai kvapūs puskrūmiai, turintys gulsčius arba kylančius sumedėjusius stiebus. \t Tīmėjuonaa aug sausuos medies, ypatingaa šėlūs, anėm tink saulietas vėitas, smiltinga dėrva. Tonkee augėnami žuolėninkūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Drebulynai auga pramaišiui su eglėmis, beržais, uosiais, ąžuolais, grynų pasitaiko retai. \t Ka apošės gyven trompaa, ta ė apošruotaa ėlgaa nasilaika."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Amžinas tiltas: eilėraščiai. – Vilnius: Vyturys, 1987. – 204 p. Gailile raso: poezija (iliustr. \t Amžinas tiltas: eilėraščiai. – Vėlnios: Vyturys, 1987. – 204 p. Gailile raso: poezija (iliustr."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paprastasis kietis turi karotino, askorbo rūgšties, saponinų, alkaloidų, kumarino, eterinio aliejaus. Pasižymi stipriu maloniu kvapu. \t Kėitis smarkee kvepa, tūdie anou lapus žmonis sykees ded kap jiedė pagarda, ont anou sausėn grybus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Jautieną draudžia ir kai kurios budistų tradicijos. \t Jautėėnas najied hindoėstaa, ba laika, ka karvė ė jautis y dėdlee šėnavuojamo gyvio yr, ė laika karvės čystaa pėinou."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Įrengtas Minijos kairiajame krante esančiame aukštumos kyšulyje. Iš šiaurės ir vakarų juosia Minijos, iš rytų – bevardžio upelio slėnis, pietuose yra aukštuma. \t Kalna šlaataa stati, lėg 30 m aukštoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Wollgras) – viksvuolinių (Cyperaceae) šeimos augalų gentis, kuriai priklauso daugiametės žolės, išauginančios šliaužiančius šakniastiebius arba sudarančios kupstus. Žiedai sutelkti gausiažiedės varputėse. \t Tas y tuokė žuolie, katra ėšaug 10-50 cm aukštoma. Žydia pūkaa nug vėdorė pavasarė lėgo vasaras pradiuos nadėdlees žėidalees, bet kap nūžydia, tap tou vėituo pasilėik dėdlis balts pūkū koukšts - tūs pūkus pagaun vies ėr ėšnešiuoj sieklas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Smulkioji rūgštynė (lot. Rumex acetosella, vok. \t Gondra rūgštīnė, kėtap zoikė rūgštīnė, šonėis rūgštynė, rūgštīnielė, rūgštīnytė (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisiakūniai vidutinio dydžio. \t Ta nedėdlė gryba y. Keporė so lakštalees, kūgėška."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lietuvos piliakalniai \t Lietovuos pėliekalnee"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Taip pat minima ir į šiaurę nuo piliakalnio buvusi Sietuvos kūlgrinda.[4] \t Tepuogė tenaas mėnavuo ė Sėitovas kūlėgrinda."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Didina kraujo krešėjimą, gali būti vartojama kaip kraujavimą stabdanti priemonė po gimdymo. Skatina plaukų augimą. \t Takžuolė bendraa tink bikuokiam kraujavmou stadytė, ana tink dietė ont ruonu, vuotiu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dešinysis: Šakalė \t Dešėnysis: Šakalė"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Parašė lietuvių literatūros vadovėlių mokyklai (1992 m., 1994 m., su Elena Bukeliene, 1989 m., 1990 m., 1995 m.), mokomųjų knygų studentams, esė. \t Parašė lietoviu literatūras vaduovieliu muokykluom (1992, 1994 m., so Bokelienė Elėna, 1989, 1990, 1995 m.), kningu stodėntam."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vicia faba, angl. Broad bean, vok. Ackerbohne) – pupinių (Fabaceae) šeimos vikių (Vicia) genties augalas. \t Vicia faba) y tuokis augals, daržuovė, katra muokslėškaa prigol pry brondėniu augalū (Fabaceae) šeimuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paprastoji baltagalvė dažnas pievų, pakrūmių, miško proskynų augalas. \t Tonkee aug mišree so duobėlaas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kubilo skirtumas nuo statinės – jis laikomas stačias, o statinė su uždaru dugnu ir viršumi, užsandarinta kamščiu, gali būti paguldoma, ridenama. \t Kobėlus dėrb ėš lėntėniu šolaliu, aplenktū kelees medė aba metala lonkaas. Kobėls, pryšingaa kaap bačka, negal būtė rėtėnams."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Bergs lonką uždėjo... \t Bergs lonka oždiejė..."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lazduona (įteka į Šyšą – 48,7 km nuo žiočių), Medinupė (38,4), Š-3 (37,3), Š-1 (34,0), Rupkalvė (1,0). \t Lazdouna, Medinopė, Ropkalvė;"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Marių plotas – 63,5 km², ilgis – 80 km, bendras pakrančių ilgis – 200 km, didžiausias plotis – 3,3 km, didžiausias gylis – 24,6 m. Tvenkinyje sukaupta apie 460 mln. m³ vandens. \t Mariu pluotybė y 63,5 km², ėlgoms – 80 km, krontū ėlgoms – 200 km, pluotybė – 3,3 km, gėloms – 24,6 m. I tvenkėni pareen aple 460 mln. m³ ondenė"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žydintys baltieji gluosniai: kairėje su vyriškais, dešinėje su moteriškais žirginais \t Baltglousee žyda"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lietuvoje auginamas. Sulaukėjęs auga pakelėse, dykvietėse. \t Aug šalėp keliū, dykrūs, augėnams laukūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lietuvos piliakalnių atlasas Burbiškių piliakalnis \t Lietovios pėliekalniu atlasos Borbiškiu pėliekalnis"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Senolis ąžuolas vadinamas Mingėlos ąžuolu, nes šalia ąžuolo tebegyvena žmonės Mingėlos pavarde. \t Senuolis oožouls šaukiams Mingialas oožoulo, ba šalėmaas anon tebegyven žmuonis pavardė Mingiela."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kapoklė (angl. cleaver) – įrankis mėsai ir pan. kapoti. Primena tiek peilį su sunkia, labai plačia geležte buku (paprastai kvadratiniu) galu, tiek kirvį, tačiau turi geležtę, o ne galvą. \t Kapuons (kėtaap kapuonė, kapuoklis) y rakonds, so katrou kapuoj meesa ė kėitas daržuovės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga ant gyvų ir negyvų medžių kamienų, stuobrių kelmų, šaknų, dažniausiai didelėmis grupėmis. \t Aug kelmotee vairiuos (ypatingaa lapoutiu) medies, parkūs, suodnūs. Vėsūmet aug dėdliem krūvuom ont kelmū, senū aba sotreešosiu mediu stombriū, šaknū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stačiatikių gavėnia trunka 7 savaites; katalikų iki XX a. pr. trukdavo 40 dienų. \t Par vėsa Gavienė seniau liuob nejiestė meesuos, pėina, svėista, smetuonas, kiaušiu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šiaurėje iš ežero išteka Ežerupis – Akmenos intakas. \t Šiaurės posie ėštek Akmenuos intaks Ežeropis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga pakelėse, pievose, laukuose. \t Aug pakelies, pėivūs, laukūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Metamorfozės metu persitvarko visos organų sistemos: išauga galūnės, rezorbuojasi žiaunos ir uodega, sutrumpėja žarnynas, pakinta maisto ir virškinimo pobūdis, žandų ir visos kaukolės sandara, oda, kvėpavimą žiaunomis pakeičia kvėpavimas plaučiais, labai pakinta kraujotakos organų sistema. \t Paskom varluožee spieree parsimaina i varlės - anėm nūkrėnt oudega, ėšaug kuojės, padėdliej ciels kūns, anėi praded alsoutė uoro, gyventė ont kronta. Varluožee laikas tūs vėitūs, katrūs varlie sokorkė korkolus, tas y balūs, kūdrūs, griuoviūs, pelkies, ežerū įr opaliu žuolies, šolniūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai smulkūs, tankūs, strobilai statmeni. \t Atgėree yr dėdlė liekarsta. Žėidū miltelees barsta ruonas, vuotis, sošotėmus. Ka atgėree ciela čiesa žalion, ta ėš anūm taisa vainėkus, papoušėmus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Torfmoose) – kiminiečių (Sphagnales) eilės monotipinės kimininių (Sphagnaceae) šeimos augalų gentis. \t Sphagnum) y tuokis pelkiu augals, samana."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Sultys oranžinės, spalvos beveik nekeičia, nekarčios, malonaus kvapo. \t Toria maluonu smuoka."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisius rudas, apvalus, 0,3 cm skersmens, su 2 sėklomis. Šaknys baltos, virvelinės. \t Žiedaa būn balti, rūžavi, margi, gardee kvepa, 1,9–2,5 cm skersmenė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lactarius deliciosus) – ūmėdinių (Russulaceae) šeimos grybas, priklausantis piengrybių genčiai. \t Lactarius deliciosus) y tuokė jiedama gryba."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Užterštumas labai mažas. \t Tek ont pėitū posės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Coriandrum sativum, angl. Coriander, Cilantro, vok. Echter Koriander) – salierinių (Apiaceae) šeimos, kalendros (Coriandrum) genties vienintelė rūšis. \t Coriandrum sativum) y tuokis žuolyns, muokslėškaa prigolons salėirėniu augalū (Apiaceae) šeimaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Puranose teigiama, kad Šiva neleido Sati vykti į aukojimą, surengtą jos tėvo Dakšos. \t Palee puranas, Šiva neleida sava patee Sati vyktė i apieravuoėjma, katra rėngė anuos tievs Dakša."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Jais gardinamos sriubos, mėsos patiekalai, konservai, marinatai. \t Tūdie babas lapaa nug sena dėdlis pagards y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stiebas sumedėjęs, šakotas, visos šakelės stačios. Lapai smulkūs, pailgi, tribriauniai, visžaliai, bekočiai, pliki arba plaukuoti, ant šakelių jų 4 išilginės eilės. \t Žydia vasaras pabonguo (nug lėipas) lėg rodenė pradiuos (siejės)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Proskyna – siaura tiesi iškirsto miško juosta. \t Skīnėms y tuokė siaura tėisi jousta, ėškirsta medie."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Prieš prasidedant II pasauliniam karui išvyko į Vilnių pas rabiną Chaim Ozer Grodzinski, kuris parūpino E. Šachui bilietus į Palestiną. \t Prieš prasidedant II pasauliniam karui išvyko į Vilnių pas rabiną Chaim Ozer Grodzinski , kuris parūpino E . Šachui bilietus į Palestiną . 1944 m ."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vikiteka \t Pridietė pargoldīma"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pietrytinis piliakalnio šlaitas \t Pėlėis kalns ėš pėitrytiu"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Daugiametė saulutė (lot. \t Šimtažėidis (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Apyžiedžio lapeliai 8, išsidėstę dviejuose ratuose, vidinio rato linijiški, gelsvai žali, išorinio lancetiški, gerokai mažesni, žali. Kuokeliai 8, prisitvirtinę prie apyžiedžio lapelių pamato. \t Vėršom anūm lapu, ont stombrė gala ėšaug žėids - tuokis mažioks, gelsvaa žalis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lietuvoje auganti vietinių medžių rūšis, palyginus pasitaiko gana dažnai. \t Aug vėsuo Lietovuo, y tonkee sotinkams."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šiai tvirtovei teko atlaikyti ne vieną priešo antpuolį, tačiau 1263 m. ji buvo sudeginta kryžiuočių.[6] Kuršo vyskupui ir Livonijos ordino magistrui besidalinant užkariautas žemes, 1253 m. pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėta Kartena (lot. Cartine). \t Pėlės nesyk ats'gynė nug ožpolieju, ale 1263 m. ana sopleškėna kryžioutee.[6]"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Užpilas ir tinktūra vartojami apetitui žadinti; virškinamojo trakto ligoms gydyti; tulžies išsiskyrimui skatinti; sergant kepenų, inkstų ligomis; turi kirmėles varančių savybių. Liaudies medicinoje vartojama sergant žarnyno ligomis, nuo pykinimo. \t Šerdažuolė dėdlė liekarsta y. Ana gera vėrškėnėma, kepenū, ėnkstu lėguom gydytė, nug pykėnėma, vara kėrmėnus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kairieji: Juodupis, Rubežupis, Pagilbrastis, Alkupis. \t Kairėėjė: Joudopis, Robežopis, Pagilbrastis, Alkopis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tokios vietos susidaro dėl skurdesnio dirvožemio, miško gaisrų ar iškirsto miško. \t Tonkee pruogomūs aug pėivelės, neaukšti keesaa - anas palėik pu gaisra, ėškėrtus medė, aba dielee naskalsės dėrvas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gerai auga sunkesnėse molio ir priemolio dirvose, mėgsta šiltas, atviras vietas, kur gausiau azoto. Augalas prisitaikęs išgyventi skirtingose augimo sąlygose, tačiau neištveria ilgų sausrų. Kai kuriose šalyse paskelbtas piktžole. \t Kiaulougee tink muolė dėrvas, šėltas, atvėras vėitas, naparneš ėlgū sausmetiu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stiebo viršūnėje suformuoja žiedyną (graižą; iki 5 cm skersmens). \t Stombrė vėršūnie ėškela sava žėida, katrou skersmens aple 5 cm y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ričardas Šileika). – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004. – 107 p.: iliustr. – ISBN 9986-39-359-0 Tylintys tekstai: užrašai iš raudonojo sąsiuvinio, 1971–2001. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006. – 287 p. – ISBN 9986-39-427-9 Atmintys: meilės lyrikos albumas (dail. Jūratė Stauskaitė). – 3-asis leidimas. – Vilnius: LRS leidykla, 2008. – 125 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-39-522-5 Marcelijus Martinaitis: eilėraščiai. – Kaunas: Naujasis lankas: Kauno meno kūrėjų asociacija, 2009. – 63 p. – ISBN 978-9955-03-580-0 Mes gyvenome: biografiniai užrašai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009. – 222 p. – ISBN 978-9986-39-621-5 Drakonas ir upė: eilėraščių ciklas vaikams; Seno smuikininko dainelės: eilėraščiai vaikams ir jų tėveliams (dail. Marius Jonutis). – Vilnius: Dominicus Lituanus, 2010. – 39, 53 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-811-22-0 Marcelijaus margučiai: Velykos su Marcelijumi Martinaičiu: fotoalbumas su tekstais (fotogr. \t Ričardas Šileika). – Vėlnios: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004. – 107 p.: iliustr. – ISBN 9986-39-359-0 Tylintys tekstai: užrašai iš raudonojo sąsiuvinio, 1971–2001. – Vėlnios: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006. – 287 p. – ISBN 9986-39-427-9 Atmintys: meilės lyrikos albumas (dail. Jūratė Stauskaitė). – 3-asis leidimas. – Vėlnios: LRS leidykla, 2008. – 125 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-39-522-5 Marcelijus Martinaitis: eilėraščiai. – Kauns: Naujasis lankas: Kauno meno kūrėjų asociacija, 2009. – 63 p. – ISBN 978-9955-03-580-0 Mes gyvenome: biografiniai užrašai. – Vėlnios: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009. – 222 p. – ISBN 978-9986-39-621-5 Drakonas ir upė: eilėraščių ciklas vaikams; Seno smuikininko dainelės: eilėraščiai vaikams ir jų tėveliams (dail. Marius Jonutis). – Vėlnios: Dominicus Lituanus, 2010. – 39, 53 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-811-22-0 Marcelijaus margučiai: Velykos su Marcelijumi Martinaičiu: fotoalbumas su tekstais (fotogr."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Europinė pipirlapė (lot. \t Pėpėrlapis kėtap palazdie (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Usnis (lot. Cirsium, angl. \t Osnės, kėtap osnė, osnis (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaistinės gelsvės lapai naudojami išgauti eteriniam aliejui ir kaip prieskonis. Ji pasižymi stipriu aromatu, šiek tiek panašiu į salierų kvapą. \t Ciels liūbīstras augals tora magytinga kvapa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Artemisia dracunculus, angl. Tarragon, vok. deutscher Estragon) – astrinių (Asteraceae) šeimos kiečių (Artemisia) genties augalas. \t Artemisia dracunculus) y tuokis žuolyns, katros muokslėškaa prigol graažažėidiu augalū (Asteraceae) šeimaa, ėr y gėmėnings kėitiou ė žalmediou."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Išteka Pakražančio seniūnijoje, 1 km į vakarus nuo A12 magistralės, Padvarninkų antrajame kaime. \t Prasided Kelmės rajuonė, Pakražontė seniūnėjuo, pry Padvarninku suodas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Per miškus teka Šyšos intakas Šustis su Nibrine. Taip pat miške yra Šyšalės, Balčios, Lolyčios, Bikavos ištakos (mišku eina vandenskyra tarp Šyšos ir Jūros baseinų). \t Tepuogė čiuonaas prasided Šyšalė, Balčė, Luolyčė ė Bėkava."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tačiau žvyrkelio projektinis greitis yra mažesnis nei leistinas užmiestyje (50–80 km/h). Be to, priklausomai nuo kelio priežiūros, meteorologinių ir geologinių ypatybių važiavimas žvyrkeliu gali kelti papildomų nepatogumų: \t Ale žvyrkelee važiounont mašėna baisee dolk, krata, anūs tonkee pū lytaus palėik tuokės tonkės duobotės (kap rintė)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lietuvos ploto (63,5 km²), apie 20 kaimų. Ruošiant būsimųjų marių dugną buvo iškirsti slėnyje augę miškai, sodai, žemėmis užversti sodybų šuliniai, iškeltos kaimų kapinaitės. Birštonas ir Darsūniškis liko neužlieti dėl to, kad buvo įrengti pylimai, sausinimo kanalai, vandens perpumpavimo stotys. \t Diel mariu bova ėškraustytas 45 suodas ė ciels Romšėškiu miestalis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Syzygium aromaticum, angl. Clove, vok. Gewürznelke) – mirtinių (Myrtaceae) šeimos prieskoninis augalas. \t Gvaizdėkelē y pagards, katros rondas ėš truopėkūs augontė augala - kvapniuojė gvaizdikmedė (Syzygium aromaticum), katros prygol pry mėrtėniu augalū (Myrtaceae) šeimuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Turi daug eterinių aliejų, vitaminų, kartumynų, gleivių ir kitų medžiagų. \t Tink perašalus bornaa skalautė, vara prakaata. Tink ramonielee ė teptė ont skūras jeeb y kuoki sožeidėmaa, pūlee. Kėitėn plaukus, naikėn pleeskanas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "2016 m. lapkritį – 2019 m. birželį Lietuvos Respublikos Seimo narė. \t 2016 m. lapkriti – 2019 m. biržieli Lietuvuos Respublikas Seima narie."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisius suskyla į pailgus, beveik tribriaunius riešutėlius. \t Anūs bėtis rond daug nektara."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šlaitai statūs, 20 m aukščio, pietinis šlaitas kiek nuolaidesnis. \t Apaugėės lapoutees medees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tai daugiametis, 30–70 cm aukščio žolinis augalas. Turi trumpą, storą šakniastiebį. Šaknys siekia iki 50 cm gylį. \t Augals daugiametis y, 30–70 cm aukštoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gerai auga dirvoje, kurioje ankstesniais metais augo ankštiniai augalai, žiemkenčiai. Griežtis sėjamas gegužės mėnesį, eilėmis, 45–60 cm atstumu. \t Sietėniou geriausee tink derlingas prymuolė dirvas, tepuogė dėrvas, katrūs pernaa auga žėimkentee, popas, žėrnee, rapsaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kvapnus pavasario šauklys (dendrologai.lt) \t Kvapnos pavasarė šauklys (dendrologai.lt)"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žydi gegužės – liepos mėn. \t Žydia nug gegožė lėg lėipas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gimė didikų šeimoje Zioileno pilyje netoli Utrechto. \t Gėmė dėdliū puonu šeimuo Zioilena pėlie netuol nu Utrechta."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paprastasis sausmedis (lot. Lonicera xylosteum, angl. Fly honeysuckle, European fly honeysuckle, Dwarf honeysuckle, Fly woodbine, vok. \t Sausvėidis, kėtap sausvėitis, sausvītis (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Keturlapė vilkauogė (lot. \t Gīvatougė, kėrmėna ouga (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Actaea spicata, angl. Baneberry, Eurasian Baneberry, Herb Christopher, vok. Ährige Christophskraut, Christophskraut) – vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos juodžolių (Actaea) genties augalas. \t Actaea spicata) y tuokis augals, muokslėškaa prigolons viedrynėniu augalū (Ranunculaceae) šeimaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaistas, vaistinis preparatas – vaistinė medžiaga arba jų derinys, paruošti žmonių gydymui ar ligų profilaktikai. \t Nug sena žmuonis paprastaa liuob gydytėis vaistėnėm žuolėm, žuolynaas, katrūs taisytė muokies žuolėninkaa. Daugoms augalū toria kuokiū taas kemėniu medegu, katras tink kuokee taa lėgaa gydytė. Šiuo gadynie sosikūrė farmacėjės indostrėjė, katra jiemė liekarstas dėrbtė kemėškaa, tas y, ėš augalū, kemėniu medegu ėšgrynintė tūs kemėkalūs, katrėi macniausee gyda lėga."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Įrengta 1976 m. \t Tvenkėnis ožtvenkts bova 1976 metaas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "2003 – 2017 m. LTOK Kilnaus sportinio elgesio komiteto prezidentas 2012 – 2017 m. LTOK viceprezidentas ir vykdomojo komiteto narys \t Peskaruo (Italėjė) Euruopas taurės laimietuos. 1988 m. vėins Lietovuos tautėnė uolimpėnė komėteta atkūrieju."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gewöhnliches Hirtentäschelkraut) – bastutinių (Brassicaceae) šeimos žvaginių (Capsella) genties augalų rūšis. \t Capsella bursa-pastoris) y tuokė žuolie, muokslėškaa prigol katra pry kryžmažėidiu augalū (Brassicaceae) šeimuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Medžių lajos dažniausios formos (pav. apačioje): \t Medžiu vainėku tonkiausės skvarmas (pav. apatiuo):"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Suarchyvuotas originalas 2016-03-05. Nuoroda tikrinta 2016-05-06. ↑ Žymūs visuomenės veikėjai ragina Arvydą Juozaitį dalyvauti Prezidento rinkimuose, alkas.lt, 2018 06 11 ↑ Arvydas Juozaitis – dar vienas kandidatas į prezidentus, lzinios.lt, 2018 09 17 ↑ Arvydas Juozaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006 \t ↑ Žurnalistikos enciklopedija. ↑ „Arvydas Juozaitis Bio, Stats, and Results“. ↑ Žymūs visuomenės veikėjai ragina Arvydą Juozaitį dalyvauti Prezidento rinkimuose, alkas.lt, 2018 06 11 ↑ Arvydas Juozaitis – dar vienas kandidatas į prezidentus, lzinios.lt, 2018 09 17 ↑ Arvydas Juozaitis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Sietas taip pat gali būti naudojamas maisto gamyboje, pvz., purenti miltams (maisto gaminys tampa purus). \t So anou sėjuon miltus, grūdus, kroupas, ka ėškristom gers jiedis, vuo lokštaa, kūlalee, gromstaa palėktom vėdou."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Rohrkolbengewächse) – magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, monotipinės švendrinių (Typhaceae) šeimos augalų gentis. \t Typha Rohrkolbengewächse) y tuokis augals, katros aug ežerū ė kėtuokiu ondenū krontūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tai siurbtukas – apatinėje priekinio kūno galo pusėje specialus organas, kuriuo prisitvirtina prie povandeninių substratų. \t Ana da y kap ė žovės - toria ėlga oudega ė trompa bet stuora kap boužalė, kap božons galva."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vienametis kultūrinis augalas. \t Sūra ta vėinmetis augals y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Peilis – universalus pjaunamas vienašmenis įrankis ir ginklas. Peilis susideda iš trumpos rankenos ir geležtės. \t Peilis y rakonds, so katrou y pjaunama."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lilium) – lelijinių (Liliaceae) šeimos augalų gentis, kuriai priklauso daugiametės svogūninės žolės, turinčios kiaušiniškus svogūnus ir stačius lapuotus stiebus. \t Lilium) y lelėjėniu augalū (Liliaceae) šeimaa, vėinskilteem augalam muokslėškaa prigolontė kvietka. Tas y daugiametis augals, katrou šaknės tuokis cėbolioks (bolbalė) y. Lapaa siauri, ba kuota, stombree būn kėiti, statmeni."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Smulkūs balti žiedai kekėse, ant tįstančios ��iedyno ašies nokstančios ar jau sunokusios trikampiškos ankštarėlės. \t Žvagėniū žėidaa smolkee, balti aug krūvuo kekies."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Išteka iš Žemaičių aukštumos pietų pašlaitės, Dvarviečių apylinkėse, 7 km į vakarus nuo Skaudvilės. \t Prasided Žemaitiu aukštomuos pėitū posie, šalėp Dvarvėitiu, 7 km i vakarus nū Skaudvėlės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Įteka Paišlynio kaime, 41 km nuo Šaltuonos žiočių. \t Sotek so Šaltouna Paėšlynie."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Salotos lapai dedami į salotas, mišraines, garnyrą, užkandžius. \t Saluotiu lapaa vėins ėš pėrmūju pavasarė žalomynu y. Ėš anūm taisa saluotės, ded kap garnyra pry vairiū jiediu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedai vienspalviai arba trijų spalvų, pavieniai arba išaugę iš lapų pažastų ant ilgų žiedkočių. Vaisius – dėžutė, kurioje subręsta sėklos. \t Žuolėninkūs pry nomū, kapūs, miestu ė miestaliu žuolynūs žmuonis augėn dekaratyvėnės našlaitės so dėdlees, spalvingaas žėidaas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Baltažiedė notrelė (lot. Lamium album, angl. White Deadnettle, vok. \t Baltnuotrynė , kėtap baltnuotrielė, baltnuotnierė (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gana dažnai ir sparčiai plintanti piktžolė. \t Aug daržūs, patuorius, šiokšlynūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paplitusi drėgnose Šiaurės pusrutulio pievose, miškuose, pakelėse. \t Aug šlapiūs pėivūs, medies, pakeliūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Įteka į Akmeną 27 km nuo jos žiočių, 4 km į pietus nuo Kretingos. \t Sotek so Akmena lėkus 27 km nug anuos žioutiū, 4 km i pėitus nug Kretingas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Prunus spinosa) – vienintelis nesukultūrintų, savaime augančių Lietuvoje krūmų ar neaukštų medelių, slyvų genties augalas. \t Prunus spinosa) ī tuokis slīvu krūms aba nedėdlis medelis, savaamėškaa augons Lietovuo."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Be gimtosios lietuvių, Aušra Maldeikienė moka anglų, rusų, prancūzų kalbas. \t Be gimtuosės lietoviu, Aušra Maldeikienė muok anglu, rusu, prancūzu kalbas. Greta mokies i žemaitiu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kotas 3-5 cm ilgio, 2-3 cm storio, lygus, baltas. \t Kuots drūts y, lygos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Intakas – Cedvė (kairysis). \t Intaks – Cedvė (kairė kronta)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stiebas status, šakotas. \t Aukštoms sėik lėgo 100 cm."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Prieangis – atviras priestatas, per kurį patenkama į pastatą. \t Prīangis ī truobas aba kėtuokė truobesė dalės par katra iveen i vėdo."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Cinamonas – prieskonis, gaunamas iš kai kurių cinamono (Cinnamomum) genties medžių žievės. \t Cėnemuons y pagards, katros pareen nug cėnemuona medė (Cinnamomum), augontė Pėitū ė Pėitrytiu Azėjuo, žėivies."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gitanas Nausėda (g. 1964 m. gegužės 19 d. Klaipėdoje) – Lietuvos finansininkas, dėstytojas, politikas. \t Gėtans Nausieda (gėmėės 1964 m. gegožė 19 d. Klaipieduo) y Lietovuos fėnansėninks, puolėtėks, diestytuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1980 m. baigė Vilniaus universitetą, ekonomistas. 1986 m. VU apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją „Vilhelmas Diltėjus: istorinis subjektas ir subjektyvioji realybė“. \t 1980 metaas Arvyds Jūzaatis bėngė akanuomėkas muokslus Vėlniaus onėversėtetė, 1986 metaas apgynė pėliuosuopėjės muokslu kandėdata dėsertacėjė „Vilhelms Diltiejos: istuorėnis subjektos ė subjektyviuojė realybė“."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Salix alba, angl. White Willow, vok. Silber-Weide) – gluosninių (Salicaceae) šeimos, gluosnių (Salix) genties medis. \t Salix alba) y tuokis pry gluosniu (Salix) prėgolons medis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Augalas vaistinis, turi arbutino; gydomos inkstų ligos, šlapimo pūslė, šlapimo takai. \t Tas y liekvarsta, katra tink inkstu, pūslės lėguom gydytė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Rasta iš kanapių vyta virvė datuojama 2500 m. pr. m. e. Burinių laivų eroje (XV-XVIII a.) visas laivyboje naudotas takelažas (virvės, burės ir kt.) buvo gaminami iš šio augalo pluošto. \t Nug senuobės gadynės ėš kanapiu liuob vytė virvės, dėrbtė laivu borės, apriedus.Tėktaas XX o. vėdorie kanapiu ploušta pamainė lėnaa ė dėrbtėnee audėnee."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ankštis (lot. legumen) – sausasis atsidarantis vienalizdis vaisius. Atsidaro dviem išilginiais plyšiais. \t Brondės aba brondė y ėšėlgs, vėinuos kamaras vaisios, katros atsidara dvym ėšėlgėnees plyšees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paplitęs didžiojoje Europos dalyje ir vakarų Azijoje. Gana dažnas visoje Lietuvoje. \t Aug baveek vėsuo Lietovuo."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisiai nepasižymi geru skoniu, turi šlapimą varančių savybių. \t Sonuokst rogpjūti, sykees laikas par žėima."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lietuvoje žydi liepos – rugpjūčio mėn. \t Nuokėn nedėdlės joudas ougas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Jų kamieno skersmuo iki 1 m, senų medžių gali būti iki 2 m skersmens. \t Stombora stuoroms būn 1-2 metraa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stiebas šakotas, lapotas per visą aukštį, plikas, tamsiai rudos, violetinės spalvos. \t Stombris šakuots ė lapuots par vėsa ėlgi, tomsee rods aba vėjuoletėnis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga įvairiuose dirvožemiuose, bet labiausiai mėgsta derlingus, apydrėgnius, gana nuotakius priesmėlio ir priemolio dirvožemius. \t Anėm geriausee link driegnuoki prysmėltė ė prymuolė dėrvas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šaknys storos, mėsingos, juodos, raudonos, melsvos spalvos. \t Rėdėka šaknis jiedamas y, toria nuognee laiška smuoka. Anas jied švėižas, ded i saluotas. Rėdėkaa gerėn vėrškėnėma, lengvėn kraujė varėniejėma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tūbinių Dievo Apvaizdos bažnyčia \t Tūbėniu Dieva Apveizdas bažninčė"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1964 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – XIII a. \t Mėslėnama, ka ont pėliekalnė žmuonis gyvena nug I tūkstontmetė lėgė XIII omžiaus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paviršius lygus, būdingi velėniniai jauriniai glėjiški, vietomis glėjiniai priemoliai ir priesmėliai. \t Par medė tek Šyšas intaks Šostės so Nibrėnė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paskelbė eilėraščių. \t Paskelbė eilieraštiu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "XVII a. pab. šie pastatai pradėti jungti, todėl diendaržis tapo nedengta tvartų dalimi. \t XVI-XVII o. anamė tonkee liuob būtė vėins a kelė truobesee."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedai susitelkę retomis skydiškomis šluotelėmis. \t Žėidaa būn ryškee rūžavi, sosided ėš tuokiū skiautaliu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Priešinėje būdavo mūris su šildoma sienele, stalas, lova, keli krėslai, komoda, po apačia įrengtas rūsys daržovėms. \t Pryšėninkie liuob būtė mūris so šilduoma sėinalė, stals, luova, kelets krieslu, kamuoda, pu apatė padaryts skleps daržuovėm."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Brantas (lot. \t Bronts (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vienas žymiausių antikos, neoplatonizmo filosofijos, civilizacinės komparatyvistikos, islamo studijų lietuvių specialistų.[1] \t Ons bova vėins dėdliausiu Lietovuo antėkas, neoplatuonėzma, islama žėnuovu šalie.[1]"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Toks netolygus plunksnų išsidėstymas palengvina raumenų darbą paukščiui skrendant. Plunksnos padeda skrendant, saugo kūno šilumą, nepraleidžia vandens ir suteikia spalvą padedančią komunikuoti ir apsiginti.[2] \t Plonksnas ne tėktaas leid paukštiou skristė, bet ė dabuo kūna šėloma, napraleid ondenė ė doud paukštiou reekalinga barva.[2]"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Visas augalas labai nuodingas . \t Ciels augals baisė tročyzna y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Claviceps purpurea) – skalsiagrybių (Claviceps) genties parazitinis rugio grybas. \t Claviceps purpurea) y tuokė grybam katra veisas rogiū varpūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Slavai pradedami minėti rašytiniuose šaltiniuose nuo VI a. Iki tol minimos romėnų istorikų tautos tarp galindų ir sarmatų taip pat kartais priskiriamos slavams. \t Vards \"slavaa\" senuobės raštūs mėnavuojams kap Slovene, Soubenoi, Sklabenoi, Sklauenoi, Sklabinoi, Sklauinoi, Sclaueni, Sclauini ė kėtap."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Turi intaką – kairysis Dabrakas – jungia Kirkšnį su Aitra. \t Tora intaka Dabraka (kairė šmuota), katros jonga Kirkšni so Aitra."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auginamas ir kaip dekoratyvinis augalas. \t Liekarstos nug galvuos, pilva skausma y, ramėn dūšė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Piliakalnio dydis, jo gynybinių įtvirtinimų mastas leidžia neabejojant teigti, kad kovų su kryžiuočiais laikotarpiu ten stovėjo viena stipriausių Žemaitijos pilių - Kaltinėnų krašto gynybinis ir administracinis centras. \t Senuobies gadynie tasaa pėliekalnis bova vėins ėš dėdliausiu žemaitiu vainas pryš vuokytius cėntrū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Jautiena – galvijų (karvių) mėsa. \t Jautė̄na y meesa, katra paleik paskerdus karvė aba jauti."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaistams vartojami šakniastiebiai su šaknimis. \t Valerėjuona šaknis dėdlė liekarsta y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Piengrybis paberžis (lot. Lactarius torminosus) – piengrybių (Lactarius) genties grybų rūšis. \t Vilnuonė, kėtap vilnelė, gauročė, vilnėkė (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai linijiški arba linijiškai lancetiški, smailūs, priešiniai. \t Lapaa būn ėšėlgi, aug vėins pryšaas kėta."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Aptinkama visoje Lietuvoje. Dekoratyvus. Išvesta daug veislių, auginamų darželiuose. \t Sykees raktelius augėn šalėp nomū, daržieliūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kvietrugiai gerai prisitaiko prie dirvožemio ir agroklimato sąlygų, turi vertingų biocheminių ir ūkinių savybių, išlaiko geriausius tėvinių formų požymius: derlingi, geriau žiemoja, neišgula, atsparūs ligoms, sausroms, auga rūgščiose dirvose. \t Kvėitrogee skėras nug kvėitiū ė rogiū tūm, ka būn dėdliau derlingi, geriau žėimuoj, naėšgol, anėm tink rūgštė dėrva, anūm tap nagaišėn lėgas ė sausras."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Nedidelis, 5-30 (60) cm aukščio daugiametis augalas. Šaknis liemeninė, su daugybe horizontalių keliais aukštais atšakų ir pumpurų, iš kurių pavasarį išauga nauji augalai. Stiebas status, plonas, vagotas, plikas, kartais šakotas. \t Ta y nedėdlė, 5-30 sykees lėg 60 cm aukštoma daugiametė žuolie."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedynai su 15–40 nelygaus ilgio briaunotų stipinų. Skraistės nėra arba ji 1(3)–lapė. Skraistlapėliai siauri, yliški, maždaug tokio pat ilgio kaip skėčiukai. \t Lapaa gorgžnė dėdli, tomsee žalee, , pu kelis aug ont vėinuos šakalės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ilgalaikių bendrijų nesudaro. \t Apošruots y šlapė, tonki medė, anuo geraa dygst vairės grybas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai dideli, prie stiebo pamato sudaro skrotelę. \t Lapaa dėdli."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Bažnyčia stačiakampio plano, vienabokštė, su pristatytomis zakristijomis. Joje įrengti 3 altoriai. \t Bažninčė statekompė, so vėino buokšto ė zakristėjuom ėš šuonu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga upių pakrantėse, pakelėse. \t Augala šaknis dėdlė liekvarsta y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kotas trumpas tvirtas, ties pagrindu smailėjantis, o viršuje išplatėja ir pereina į kepurėlę, tokios pat spalvos kaip ir kepurėlė. Lakšteliai šakoti, klosčių pavidalo, kotu toli nuaugę žemyn. Spalva kaip ir kepurėlės. \t Jeeb parpjauni, een stipruoks smuoks, žalė lapielaižė toria laiška skuoni. .Aug lapielaižės samanūs vairiuos medies, bet tonkiausee eglynūs ė šėlūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kad šviežios tešlos kepalas prie ližės nepriliptų ant jos klodavo džiovintų klevo lapų, ajerų, kopūstlapių, pabarstydavo miltais, sėlenomis. \t Ka švėižiuos tešluos kepals pry lėžės naprėliptom, ont anuos liuob kluotė sausū kleva lapu, ajerū, kuopūstlapiu, liuob barstytė miltaas, sielenuom."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Sėjamoji salota (lot. \t Saluotis, kėtap saluota, saluotā, saluotė (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Turi storus, sumedėjusius šakniastiebius ar šaknis bei aukštus lapuotus stiebus (iki 2 m aukščio). \t Robarbs y so stuoraas, meesingaas stombrees ė šaknėm."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Intakai (visi dešinieji): Upynalė, Tulė, Ringė, Malūndaubė (seniau ji buvo vadinama Karapolio vardu), Duobeižis, Kaipė I, Kaipė II, Irtuona, Užupis (Baublys). Vidutinis nuolydis 336 cm/km. \t Ėntakaa (vėsi dešėnėėjė): Opynalė, Tolė, Ringė, Malūndaubė (aba Karapuolis), Doubeižis, Kaipė I, Kaipė II, Ėrtouna, Ožupis (Baublys)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Subrandina pailgas, tamsiai rudas, aromatingas sėklas. \t Kap nožydia, kvyns sonuokėn tuokės ėšėlgas, rodas, gardee kvepantės sieklas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Daugelis serenčių rūšių auginamos visame pasaulyje kaip vienmečiai dekoratyviniai augalai. \t Serentee geraa veeša, nasibėjė sausmetė, nedėdliū šalnū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dygliuota, auganti kaip aukštas krūmas ar nedidelis medelis. Paprastai užauga apie 3 m aukščio ir su keletu kamienų. Rečiau pasitaiko iki 6 m ar ypač retais atvejais iki 8 m aukščio. \t Augals akstėnouts, ėšaug kap dėduoks krūms aba nedėdlis medelis (kortaas lėgė 3 m aukštoma), paprastaa tor kelis kuotus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pasak vietos gyventojo Stasio Mingėlos, „anam kuningaa viršūnę nurentė... \t Kap rokoun Stasys Mingėla, „anam koningaa vėršūnė nūrėntė..."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pietrytiniais pakraščiais teka Kražantė, pro miškus – jos intakas Kuprė. \t Pėitrėtėnio šmuoto tek Kražontė vuo par patė medė – anuos intaks Koprė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auginamas daržuose. Lietuvoje auginamas dažnai. \t Lietovuo tonkee augėnams žuolėninkūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Sėklos išplatinamos vėjo ir vandens. \t Sieklas ėšnešiuo vies ėr ondou."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Labai dažnas visoje Lietuvoje. Auga miškuose, pamiškėse, krūmuose, upių ir ežerų pakrantėse, pakelėse, patvoriuose, panamėse, gana drėgnose vietose. Žinoma keletas šios rūšies formų, kurios skiriasi stiebo, lapo, žiedo didumu, plaukuotumu, forma. \t Žydia trams nug balondė lėgo bėržielė, sykees ėr vieliau.Tas nuognee tonkee vėsor augons augals y - trams venšt medies, krūmūs, opiū ėr ežerū krontūs, pakelies, patuoriūs, panomiūs; patink šlapė dėrva."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Augalas medingas. \t Baltglousnė žėidus lonka bėtis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedai pavieniai arba išsidėstę po 2-5 puokštėmis. \t Vaisee rauduoni, geltuoni, vīšniški, soltingi, so kondoulio vėdou."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stiebas stačias, tik viršutinėje dalyje šakotas. \t Stombris statmens, tiktaas vėršou šakuots."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Viduriniuose Rytuose labiau vertinama aviena, o ne jautiena. \t Jautėėna y sonkesnė, kėitesnė meesa nekap kiaulėėna."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Forma – pailgai kiaušiniška, beveik iki trečdalio apgaubta gvildo. \t Ons stombos, sausos, oždaros, paėlgs, so stuoro kėito lokšto, 2-5 cm ėlgoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Donkey, vok. \t Ėšgyven nug 12 - 15 lėgo 30 - 50 metu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Prasideda 6 km į pietus nuo Platelių, Žemaitijos nacionaliniame parke. \t Prasided Blėndiava 6 km i pėitus nug Plateliu, Žemaitėjės naceenalėniam parkė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tinkamas imuniteto stiprinimui. Gydant paminėtas ir kitas ligas, nepatartina jo perdozuoti. \t Ėš žalmedė žmuonis dėrb antas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisiai – plokšti dvisparniai riešutėliai. Žydi anksti pavasarį. \t Žyda onksti pavasarie, smolkees žirgėnaas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu. \t Knabie tvėrtuovė toriejė stuovietė I tūkstontmetie."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Jos atskirai ar puokštėse dovanojamos įvairiomis progomis. \t Ruožiu stombris kap ėr eršketė so dyglees, bet tėi aug retiau, nie tuokėi dygee. Žėidaa dėdli, poikee, nuognee gardee ė švelnee kvepa. Ruožiu žėidaa vairiū spalvū būn: rauduoni, rūžavi, geltuoni, balti, joudi, margi."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Sėjamasis vikis (lot. \t Vėkis (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kūrybinė veikla \t Kūrybuo"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Geležtė paprastai plieninė. Rankena medinė, metalinė, plastikinė, nuo senovės rankenos taip pat daromos iš rago ar kaulo. Be to, peiliais vadina ir plūgų, oblių, staklių geležtes. \t Tor trompa ronkena (ėš medė, plastmasės, kaula, raga) ė vėina ašmenė geležtė, katra paprastaa būn ėš plėina."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Įteka į Lokystą 14,2 km nuo jos žiočių[1], Šilalėje. \t Sotek so Luokysta 14,2 km nug anuos žiuotiu[1], Šėlalės miestė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Istorija \t Istuorėjė"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga pelkėse ir stovinčių arba lėtai tekančių vandenų pakrantėse iki 1,5 m gylio. Krakmolo turtingi šakniastiebiai kartais vartojami maistui ir liaudies medicinoje, lapai tinka pynimui. \t Aug šėndraa pelkies, ežerū, kūdru, prūdu krontūs, balūs, pry opiu atkūlu; lėgo 1,5 m gėloma. Lapaa tink pynėmou."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Edirnė garsi tuom, kad čia nuo senovės graikų laikų iki naujausių amžių įvyko bent 15 mūšių. \t Edirnė garsiejė tou, ka čiuonaas nug senuobės graaku gadynės nūtėka mažiausee 15 kuoviu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Priklausomai nuo augimo sąlygų gali išaugti įvairaus aukščio, daugiausia iki 10-15 m. Žievė lygi, ruda, ūgliai pliki. \t Ožaug lėgo 10-15 m aukštoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vakarinėje papėdėje, 8 m žemiau aikštelės iškastas 3 m pločio, 0,5 m gylio griovys, už kurio supiltas 1,5 m aukščio, 7 m pločio pylimas.[2] Papilio šlaitai vidutinio statumo, 8-12 m aukščio. Paviršius dirvonuoja. \t Anamė rasta kūlėnė glodė, žėistū poudu šokiu, apdegosė muolė tinka gabalū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paliesti jį nėra pavojinga, bet tik reikia vengti kad ant odos nepatektų jo sultys. \t Tik pakromtius šakalė sotinst borna, gal ėškristė dontis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kadangi rąstai būna nestori, retai kada iš baltalksnių pjaunamos lentos, nors visomis savybėmis baltalksniai prilygsta juodalksnio medienai. \t Kad raastaa nie stuori, ta retaa kūmet ėš baltalksnė pjaun lėntas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "2009–2020 m. – Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus filialo Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centro vedėja. 2005–2019 m. – „Lietuvos dailės muziejaus metraščio“ sudarytoja. \t 2009–2020 m. – Lietovuos naceenalėnė dailės moziejė fėlėjala Lietovuos mozieju ėnfuormacėjės, skaitmenėnėma ė LIMIS cėntra vediejė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Genties pavadinimas iš gr. phleo – varvu, teku; augalai buvo vartojami ausų uždegimui gydyti. \t Žėids tuokė šeriouta varpalė y. Aug ganyklūs, pėivus, pry opiu. Tymuots nuognee gers šierals gyvuoliam y, anou tonkee augėn sykiom so duobėlo."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Hanoveris – miestas šiaurės vakarų Vokietijoje, prie Leinės (Leine) upės; Žemutinės Saksonijos žemės sostinė. \t Hanuoveris y miests šiaurės vakarū Vuokytėjuo, pry Leinės (Leine) opėis; ons y Žemotėnės Saksuonėjės suostėnė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Etiopijoje kartu su kavos pupelėmis mėgstama paskrudinti ir porą gvazdikėlių. \t Mažesni ūkee y Šri Lankuo, Komuorūs, Tanzanėjuo, Madagaskarė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Sermas – kairysis Akmenos intakas, į ją įteka 13 km nuo jos žiočių. \t Serms yr opiekšlis Žemaitėjuo, kairė šmuota Akmenuos ėntaks. Serms itek i Akmena 13 km nug anuos žiuotiu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žolelių ir vaisinės arbatos – gėrimai, gaminami užplikius įvairių augalų džiovintus vaisius, uogas bei jų lapus, pumpurus, stiebus, šaknis ir žiedlapius. \t Žuolynė y tuokis gierals (erbata), katra taisa ėš žuoliū, žuolynu, tepuogė vairiū augalū daliū: vaisiu, ougu, lapu, pomporū, stombriu, šaknū ė žėidū. Ta nie tikruojė erbata, ba ana taisa ėš erbatmedė krūma lapu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Balti taisyklingi žiedai panašūs į valgomosios bulvės, tik mažesni, nedideliuose žiedynuose. Žiedynkočiai 14-28 mm ilgio, rečiau 8 mm. Žiedkočiai nulinkę žemyn, su sustorėjusiom viršūnėm. \t Žėidaa balti, ėšruod kap bolbės, ale mažesni, žydia nug lėipas lėg spalė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Meerrettich, Kren) – bastutinių (Brassicaceae) šeimos augalų gentis, kurioje viena Lietuvoje auganti rūšis – valgomasis krienas (Armoracia rusticana). \t Krėinaa lapaa dėdli, ėšėlgi, ožaugėn stamontru stombri, ont katruo sokraun baltus, smolkius žėidus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedai pavieniai ar po 2-3 išaugę lapų pažastyse. \t Nuokėn teevas brondis, katrūs būn nadėdlės, joudas kap pėpėraa sieklas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Nepatariama ropių tręšti šviežiu mėšlu, nes tuomet jas labiau puola kenkėjai. \t Ožaug par 65-75 dėinas, tūdie par metus galėma sietė kelis sykius. Aug lėg pat šalnū, tink laikytė par žėima."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Namų sąlygomis skilandis paprastai gaminamas vien iš kiaulienos, o mėsos perdirbimo įmonėse naudojama kiauliena ir jautiena. \t Taisuoms ons ėš kiaulėėnas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Įteka į Šustį 12,2 km nuo jos žiočių, Žemaičių Naumiestyje. \t Itek i Šosti 12,2 km nug anuos žiuotiu, Žemaitiu Naumiestie."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedai įvairių spalvų ir dydžio, vienų rūšių nusvirę, kitų statūs, sukrauti kekėse ar išaugę pavieniui. \t Lietovuo lelėjės nug sena žuolėninku (daržaliu) kvietkas y. Ta kvietka ciels daržalė poikoms y, tūdie žmuonis nug sena liuob dainioutė aplė lelėjės, so anūm mieruotė panaliu dailybė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Savo kalbas ruošdavo atsakingai, remdavosi Biblijos tekstais, mintis pagrįsdavo istoriniais, etnografiniais faktais. \t Tepuogė daug keliava pu Žemaitėjė - ožrašėniejė istuorėjės, tausuosaka, tyriniejė augalus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Aušra Seibutytė-Maldeikienė (g. 1958 m. birželio 4 d. Palangoje) – Lietuvos ir Europos politikė, ekonomistė, dėstytoja, mokytoja, publicistė, ekonomikos vadovėlių, knygų autorė. \t Aušra Seibutytė-Maldeikienė (g. 1958 m. birželė 4 d. Palunguo) – Lietuvuos i Euruopas politikė, politekonuomė, diestytuoja, muokytuoja, publicistė, ekonuomikas vadovieliu, knyngu autuorė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai širdiški, blizgantys. \t Lapaa kap šėrdės, blizgontis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Valgomasis briedžiukas (lot. \t Brėidielis (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Toje upės atkarpoje – daug bebrų užtvankų, vaizdingas Šyšos ir jos intako Lazduonos senslėnis, stūkso Akmeniškių piliakalnis. \t Prasided natuol Vainuota, 14 km i rytus nug Žemaitiu Naumiestė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ropė (lot. \t Ruopė (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Nesutardami, kam priklauso pirmumo teisė pulti pilį, jie Minijos slėnyje susikovė tarpusavyje. \t Ale anėi jiemė ginčytėis, katrėi pūls pėrmi, tūdie pradiejė vajavuotė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dvimečiai, kartais ir keletą metų išgyvenantys, augalai su stora, verpstės pavidalo šaknimi. \t Tasaa augals pragyven do aba ė daugiau metu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 560 psl. ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. \t ↑ Algirdas Rainys. ↑ Aleksandras Vanagas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ropė geriausiai auga priesmėlio ir lengvo priemolio dirvose. \t Ruopės geriausee aug lėngvūs prysmėltė aba prymuolė dėrvūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaistinės gelsvės nuoviras skatina šlapimo išsiskyrimą, gerina virškinimą ir medžiagų apykaitą, gydo žarnyno atoniją, rekomenduojamas reumatu, podagra sergantiems asmenims, gydo kvėpavimo takų negalavimus, pagreitina žaizdų gijimą, šalina odos dėmes (atnaujina pigmentaciją). \t Augals y liekvarstos ė paded varytė myžala, taisa vėrškėnėma, gyda reumata, puodagra, alsavėma takū lėgas. Švėiži liūbīstras lapaa ė šaknis een kap pagards i zopės, meesuos, žovėis, paukštėinas, daržuoviu, ryžiu jiedius, mėrkalus, saluotas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Sinapis alba, vok. Weißer Senf, angl. White Mustard) – garstuko genties augalas. \t Sinapis alba) y tuokis augals, prigolons kryžmažėidiu augalū šeimaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai 2,5-7 cm ilgio, 2-4,5 cm pločio, kiaušiniški arba beveik trikampiški, ilgais kotais, dažniausiai pliki, kraštai įlankstyti, atokiai dantyti. Visos augalo dalys apaugusios plaukeliais. \t Lapaa 2,5-7 cm ėlgoma, 2-4,5 cm platoma, apaugėė plaukalees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Iš pradžių lapai šviesesni, o sendami tampa tamsiai žali, blizgantys. \t Lapaa stuori, tomsee žali, blizg."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai sudėtiniai, delniški, sudaryti iš 5-7 lapelių, kurių ilgis 13-30 cm. \t Lapaa kap delns, sosded ėš 5-7 lapaliu, katrū ėlgoms 13-30 cm y. Žyda kaštuons gegoži baltaas kvapnees, statees kap žvakė žėidaas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lakšteliai oranžiniai, tankūs, priaugtiniai. \t Kuots drūts, tuokės pat barvas, kap ė keporė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapuose ir žiedynuose yra eterinių aliejų. \t Marūns dėdlis liekarstos y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pagrindinė jo funkcija yra išlaikyti lapus, žiedus ir vaisius, tiekti jiems maistingąsias medžiagas ir kiek įmanoma labiau paskleisti juos erdvėje, kad gautų daugiau šviesos ir oro. \t Ons ėšlaik lapus, žėidus ė vaisius, doud anėm jiedė medegas, ėr ėškel anūs i uora, ka gautom kū daugiau švėisuos ėr uora."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Į Kauno marias įteka: iš dešinės – Verknė, Sobuva, Astraga, Lapainia, Strėva, Praviena, Karčiupis, Kruna; iš kairės – Šventupė, Žaisa. \t I Kauna marės sotek: ėš dešėnė šmuota – Verknė, Suobova, Astraga, Lapainė, Strieva, Pravėina, Karčiopis, Krona; ėš kairė – Švėntopė, Žaisa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Plačiai paplitę kaip dekoratyviniai augalai. Pagal žydėjimą jie yra pavasariniai ir rudeniniai. \t Pavasarėnee šiepronaa žydia onksti pavasari, tėk notirpus snėigou."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedkotis nulinkęs, prigludęs prie žemės, jį galima rasti tik praskleidus lapus. Vaisius – netaisyklinga, atsidaranti; pusiau apvali dėžutė, viršūnėje su apyžiedzio liekanomis. \t Žėidaa mažiokaa, rodi, ėšruod kap varpalee."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Takažolė (lot. \t Takžuolė (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Mok��si Gervinių septynmetėje mokykloje, 1956 m. baigė Kauno politechnikumą. \t Gėmė ėr auga Marcelios Martėnaitis Kalnoju kraštė, Paserbėntė suoduo."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Daugiametis 3–6 m, kartais iki 7 m aukščio, dažniausiai augantis kaip krūmas arba gerokai rečiau neaukštas medelis. \t Ožaug lėgė 3–6 m, sykees lėgė 7 m augoma, tonkiausee ėšruod kap krūms."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Trumpaamžis medis, išgyvena iki 120 metų amžiaus. \t Tas medis gyven trompaa, lėgė 120 metu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lukštavaisis apie 1 mm ilgio, plokščias, neryškiai vagotas. \t Sieklas barsta par siejės mienesi."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stiebai 12-40 cm aukščio, stori, apvalūs, tuščiaviduriai, gulsti arba kylantys, šakoti, pliki, sultingi, blizgantys, kartais bambliuose įsišaknijantys. Lapai stambūs, apskritai širdiški arba inkstiški, ryškiai žali, karbuotu pakraščiu. Apatiniai lapai ilgakočiai, viršutiniai trumpakočiai arba visai bekočiai. \t Lokštu stombree būn stori, apvali, toštavėdoree, golsti aba augontys i vėršu, šakuoti."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stiebas – augalo antžeminė dalis, jungianti šaknis su lapais. \t Stambris (kėtaap kuots, stambs, stėibs) yr augala viršžemėnė dalės, katra jong šaknis so lapaas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisius – dėžutė. \t Žydia rūtaa nug birželė lėg siejės, vuo sieklas sonuokėn kor taas siejės galė-spalė pradiuo."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Rubus saxatilis) – erškėtinių šeimos daugiametis žolinis augalas. \t Rubus saxatilis) y tuokis i avietė panašos augals, muokslėškaa prigolons eršketėniu augalū šeimaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Symphytum officinale) – agurklinių (Boraginaceae) šeimos daugiametis, šiurkščiai plaukuotas žolinis augalas su storomis ir šakotomis šaknimis bei stambiais lapais. \t Symphytum officinale) y tuokis augals, katros muokslėškaa prigol pry vagorklėniu augalū (Boraginaceae) šeimaa. Kaulažuolė daugiametė y, anuos lapaa ė stombree šiorkštee plaukouti, stombee, šaknis stuoras. Ožaug lėg 1,3 m aukštoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šilinis viržis (lot. Calluna vulgaris, vok. \t Šėlaa sykees da vėržė (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedynas – smulkių baltų ar rausvų žiedelių skėtis. \t Žėidaa mizerni, sogolėė i tuokius skietius."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pagal paklotės pobūdį skiriami į kiškiakopūstinius, mėlyninius, plačialapinius, uosinius. \t Apošruotaa gausee Vėdorė Lietovuo ė Žemaitėjuo (ypatingaa šiaurės ė rytū)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kalnujai – kaimas Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje, prie autostrados A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir kelio 146 Raseiniai–Šilinė , 6 km į pietus nuo Raseinių. \t Kalnojee y suoda rytū Žemaitėjuo, Raseiniu rajuonė, šalėp autuostradas A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ė plėnta 146 Raseiniai–Šilinė , 6 km i pėitus nug Raseiniu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Aukštupyje ties Draudeniais teka pietryčių kryptimi, toliau per Žygaičius, Būdviečius, o ties Požerūnais įteka į Jūros upę, 34 km nuo Jūros žiočių. \t Pradiuo pry Draudeniu tek ont pėitrytiu, paskom par Žygaitius, Būdvėitius, vuo pry Puožerūnu sotek so Jūra, 34 km nug anuos žiuotiū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pačiame aukštupyje teka į pietus, nuo Erlėnų iki žiočių – plačiu, 500–800 m senslėniu į šiaurę, įteka į Bartuvą ties Puodkaliais. Ilgis 28 km, baseino plotas 111 km². \t Pradiuo tek ont pėitu, nū Erlienu lėgo žiuotiu – platio, 500–800 m senslienio ont šiaurės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Jo eteriniai aliejai veikia dirginančiai, gali net paralyžiuoti centrinę nervų sistemą. \t Gailiu stėibaas dara tomsee rodaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tai bežiedžiai, induotiniai augalai, augantys žemės paviršiuje arba kaip epifitai. \t Ėšaugėn tuokė nadėdlė statmena varpalė, ėš katruos nug lėipas lėg siejės byr tuokės dolkalės (spuoras). Aug atgėree sausuos medies, ypatingaa pošynūs, sausūs vėitūs pelkies. Vėina rūšės atgėriū (šarkakuojee) šliaužioun palee žemė, kėta (varintios) aug statee i vėršo."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Teka pietų, pietvakarių kryptimi. \t Tek ont pėitū, pėitvakariu.."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai pražanginiai, išauga iš šakniastiebio, ilgakočiai. \t Toria ėlga, šliaužonti stombri."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Savaime paplitęs pietryčių Europoje – Kroatijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Albanijoje, Europinės Rusijos pietvakarinėje dalyje, Ukrainoje bei Mažojoje Azijoje ir Kaukaze. \t Savaamėškaa ons aug pėitrytiu Euruopuo – Kruoatėjuo, Buosnėjuo ė Herceguovėnuo, Albanėjuo, euruopėnės Rosėjės pėitvakarėnie dalie, Okraėnuo ė Mažuojuo Azėjuo, Kaukazė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Sumpfdotterblume) – vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos, purienų (Caltha) genties augalas. Liaudyje vadinama įvairiais pavadinimais: purena, puronu, žąsytkoja, žąsytdvėsa, lapūgu, lukšta ir kt. \t Caltha palustris) y tuokė žuolie, katra muokslėškaa prigol pry viedrynėniu augalū (Ranunculaceae) šeimuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiotys – Jūros upė, į kurią įteka Jūrai iki savo žiočių likus 53 km, prie Rekstukų ir Norkaičių kaimų. \t Sotek Šonėjė so Jūra pry Rekstoku ė Nuorkaitiu suodu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ją ariant rasta akmeninių kirvių, įvairių metalinių dirbinių. Išorinių įtvirtinimų liekanos greičiausiai sunaikintos ariant. Aikštelės 2 m aukščio šiaurės vakarinis šlaitas leidžiasi į 20 m pločio terasą, kurios 2 m aukščio šiaurės vakarinis šlaitas vėl leidžiasi į kitą 6 m pločio terasą 2 m aukščio išoriniu šlaitu. \t Anamė arkeoluogaa rada kūlėniu kėrvaitiu, vairiū metalėniu rakondu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žydi birželio – rugsėjo mėn. \t Aug moilažuolė opiu krontūs, šalėp keliū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ilgis 0,7 km, plotis iki 0,4 km. \t Ežera ėlgoms 0,7 km, platoms lėg 0,4 km."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Asarum europaeum, angl. Asarabacca, vok. Gewöhnliche Haselwurz) – kartuolinių (Aristolochiaceae) šeimos, pipirlapių (Asarum) genties augalas. \t Asarum europaeum) y tuokis augals, katros muokslėškaa prigol pry kartoulėniu augalū (Aristolochiaceae) šeimuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Valstybės sostinė ir antras pagal dydį kunigaikštystės miestas. \t Šalėis suostėnė ėr antros palee dėdloma miests."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaistinis valerijonas (lot. Valeriana officinalis, angl. \t Valerėjuons (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kotas pilnaviduris, senų vaisiakūnių tuščiaviduris, baltas, viršutinė dalis dažniausiai storesnė, 3-8 cm ilgio, 2-5 cm storio. Trama malonaus kvapo ir skonio, trapi, gelsva. \t Kuots tromps, drūts, pėlnavėdoris, geltuonuoks, 3-8 cm ėlgoma, 2-5 cm stuoroma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tai daugiametės ir vienmetės stipriai kvepiančios žolės. Jų lapai ant stiebo ir šakelių išsidėstę priešiškai. \t Tas būn daugiametė aba vėinmetė žuolie so minkštaas, plaukoutaas lapalees, katrėi ont stombrė stuov vėins pryš kėta. Žėidaa maži."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Seniūnijos, parapijos ir seniūnaitijos centras. \t Seniūnėjės ė parapėjės cėntros."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Debitas ties Pužais 98,6 – maksimalus, minimalus – 0,02 m³/sek. Truputį aukščiau Skaudvilės užtvenkta – tvenkinio plotas 12,5 ha. \t Pry Skaudvėlės ont opėis tvanka y, pasidarėės prūds, katros 12,5 ha dėdloma y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Raktažolė padeda atsikosėjimui ir įeina į tam skirtų vaistažolių rinkinių sudėtį. Dėl glikozidų šaknys turi specifinį kvapą, tačiau manoma, kad jie padeda slopinti uždegimus. Liaudies medicinoje raktažolės šaknys naudotos sergant kokliušu, astma, podagra, kilus neuralginiams skausmams. \t Pritink gydont kuosoli ė kėtas alsavėma lėgas - koklėša, dūsoli, tepuogė poudagra."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Piemuo – žmogus, ganantis gyvulius. \t Pėimou (sykees pėimoun) y tuokis žmogos (vuo tonkiausee vaaks), katros gana gyvuolius."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dvimetis arba vienmetis, 10-40 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas keturbriaunis, plikas, paprastas arba atokiau nuo pamato šakotas. Pamatiniai lapai 1,5-2,5 cm ilgio, 0,5-1,0 cm pločio, buki, stiebiniai priešiniai, bekočiai, elipsiški arba lancetiški. \t Šerdažuolė dvėmetis aba vėinmetis augals y, katros ožaug lėg 10-40 cm aukštoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Augalas vaistinis, o tuo pačiu ir nuodingas. \t Aug ons panomies, pakelies, palaukies."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Piliakalnio papėdėje yra hitlerizmo aukų kapinės, čia 1941 m. liepos-lapkričio mėn. vokiečiai sušaudė 1677 žydus. \t Pry pėliekalnė y žydu, 1941 metaas čiuonaas sošaudytu, kapaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaistinė žaliava - lapai, skinami nuo stiebo viršūnės augalui žydint. \t Dygoldagis yr ė dėdlis liekarstos, ė baisė troča."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Apatinė stiebo dalis sumedėjusi, šakų viršūnės išlieka žalios. \t Lapaa ėšėlgi, trompaas kuotaas, apatė palėik žalė cielus metus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Bibliografija \t Bėbliograpėjė"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stiebas plonas, iki 100 cm ilgio, su bambliais. \t Anou stombris pluons, šliaužojons."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pavadinimas iš gr. thymus – jėga arba drąsa; augalas pasižymi stiprinančiomis ir gaivinančiomis savybėmis. \t Lapaa mizerni. Žėidaa sogolėė i nedėdlius žėidynielius, rausvuos spalvuos. Žydia nug biržielė vėdorė lėg rodėnė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Rytiniame krante išlikęs senovinis Oplankio malūnas.[1] \t Ont rytėnė kronta stuovi senuobėnė Uoplonkė melnyčė.[1]"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Nuo XX a. pr. katalikų bažnytinės teisės kodeksu (1914 m.) ir Vatikano II susirinkimo nutarimais gavėnios pasninko dienų skaičius sumažintas; tikintiesiems, neatleistiems nuo pasninkavimo, nurodoma pasninkauti penktadieniais. \t Par Gavienė tepuogė žmuonis našuok, garsee neriekaun, tas y maldaa skėrtos čiesos. Rokounama, ka Gaviens (Kanapinskos) par Gavienė gyven jaujuo, ė būktaas gal' ėšneštė tūs, katrėi tou čiesou jied meesa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Augančių atvirose vietose jų kamienai trumpi – vos 2-3 m ilgio ir 0,5-1,0 m skersmens, suformuoja rutulišką lają ir pasiekia apie 15 metrų aukštį. \t Kap aug laukūs, taa stoubree būn nuognee trompi, vuo vainėks rotolėšks."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Sula – maistinių medžiagų, sukauptų medžių šaknyse, tirpalas, kuris pavasarį perduodamas po žiemos atsigaunančio medžio vainikui. \t Sola (kėtaap solas) y medė soltis, syvaa so jiedė mediagom. Anas medee, sorinkėė šaknysė, pavasarė čiesou doud pu žėimuos atsigaunontiam vainėkou."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tai vėlyvo sezono medunešis. Medus tamsios spalvos ir kartoko skonio. \t Šėlūs bėtis ronkiuo medu - ans gaunas tuokis tomsos, gaižuoka skuonė, kert i gerklė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Piliakalnis įrengtas aukštumos pietrytiniame pakraštyje esančioje kalvoje, prie buvusios plačios pelkės. \t Pėliekalnis y kalnalis, katra seniau sopa pelkė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auginamas kaip prieskoninis augalas. \t Krėina šaknis ėlgas, kresnas, stuoras, meesingos būn."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Prasideda Girininkų kaimo apylinkėse. Teka į vakarus, šiaurės vakarus, už Vėžaičių – į pietvakarius. \t Prasided Skėnėjė Gėrėninku suodas pašmuotie ė tek i vakarus, tepuogė šiaurės vakarus, vuo ož Viežaatiu pasok i pėitvakarius."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dėl kvapo, kurį sukelia eteriniai aliejai, šviežia ir džiovinta kiečio žolė nuo seno vartojama kaip prieskonis. Dedama į daržovių ir mėsos patiekalus, gardinamos sriubos. \t Peletrūns toria gera smuoka, tūdie žal's aba sosausints tink kap pagards."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Aptinkama visoje Lietuvoje, gana dažna. Auga pavieniui dažniausiai pamiškėse, krūmynuose, upių, ežerų pakrantėse, šviesiuose miškuose. \t Ana tonkė vėsuo Lietovuo, aug skyriom kor taas pamedies, krūmynūs, opiu, ežerū krontūs, švėisiuos medies."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Prasideda 7 km nuo Raseinių, prie Bakučių kaimo. \t Ėštek pry Bakotiu suodas, katra y 7 km nug Raseiniu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Medynų sudėtis: \t Sosided ėš tuokiu mediu:"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1912–1914 m. veikė Lietuvų katalikų blaivybės draugijos skyrius. \t Dabartėnė bažnyčė pabūdavuota 1802 metaas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "100 tūkst. m. pr. m. e. išsivystė homo sapiens, mūsų tiesioginiai protėviai. \t Dabartėnis \"ėšmintingasaa žmuogos\" radas aplė 100 tūkst. m. pr. m. e."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tūbinių Dievo Apvaizdos bažnyčia stovi Tūbinių I kaime, 6,5 km į šiaurės rytus nuo Šilalės, prie kelio 4101 Balsiai–Kaltinėnai–Kražiai . \t Tūbėniu Dieva Apveizdas bažninčė stuov Žemaitėjuo, Šėlalės rajuonė, Tūbėniu I suoduo, 6,5 km i šiaurės rytus nug Šėlalės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Prinoksta ir krinta rugsėjo-spalio mėn. Nukritusias ant žemės giles išplatina gyvūnai, pvz., kėkštai. \t Nunuokst ė krint siejės-spalė mienėsees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Užaugan iki metro aukščio. \t Švėnta Juonė žuolie daugiametis augals yr, ožaug ons lėg metra aukštoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Polygonum convolvulus – vijoklinis rūgtis) – rūgtinių (Polygonaceae) šeimos, pelėvirkščio (Fallopia) genties augalas. Paplitęs Europoje, Šiaurės Afrikoje, Azijoje. \t Polygonum convolvulus) y tuokis augals, žuolie, katra muokslėškaa prigol rūgtėniu augalū (Polygonaceae) šeimaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dažinis, dekoratyvinis, vaistinis, tanidinis, 1-4 m aukščio labai šakotas krūmas arba medelis. \t Ana 1-4 m augoma nuognee šakuots krūms ara medelis y. Vainėks anuos rotolėškos, žėivie tomsee roda aba jouduoka."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žydi gegužės – rugsėjo mėnesiais. Auga pakelėse, laukuose, prie namų. \t Aug ramonielės pakelies, laukūs, pūdėmūs, šalėp nomū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Valgomasis bobausis (lot. Gyromitra esculenta, angl. False morel, Beefsteak mushroom, vok. \t Grībausis, kėtap buobausis (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Daugiametis žolinis augalas. \t Česnags daugiametis augals y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedai balti, susitelkę į kekes; sėklos mažytės, verpstiškos. \t Žėidaa būn balti, aug kekies."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gemalas mažas, vienu šonu prisiglaudęs prie miltingo endospermo. \t Anūs daug baltėmū, rėibalū y. Grūdus jied ėšvirtus (kap kuošė), anūs mal i miltus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paminklas Jurgiui Pabrėžai prieš Kretingos bažnyčią \t Paminklos Pabriežaa pryšaas Kretingas bažninčė"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Teka į pietus, pietryčius per Balsius, Šilus, Šilalę. \t Tek ont pėitū, pėitrytiu par Balsius, Šėlus, Šėlalė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kultuvė – praeityje plačiai naudotas buityje moteriškas medinis įnagis, lentelė su kotu skalbiniams (drabužiams, audeklams, baltiniams) upėse, ežeruose velėti.[1] Skalbimo metu kartu naudojo ir medines rintes skalbiniams trinti. \t Koltovė y tuokis rakonds žlogtou velietė. Tas y medėnė mentalė so kuoto. Sykiom so ana nauduo ė kuočiela (rintė)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Javų, daugiamečių pašarinių žolių, linų piktžolė. \t Tas pėktžuolė y, katra guoža javus, žuolės šerėmou, lėnus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai renkami anksti pavasarį arba vasaros pabaigoje[1] \t Lapus renk onksti pavasarie, aba vasaras pabonguo[1] Pelenėsė daža rausvaa, joudaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kaime yra Kalnujų piliakalnis, dar vadinamas Palendrių piliakalniu. \t Suoduo stūksa Kalnoju aba Palėndrė pėliekalnis. Kalnojus raštūs mėnavuoj nug XIV o. XVIII o. anėi bova karalėška suoda."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tarptautinių konferencijų dalyvis, daugelio muzikos vadovėlių autorius, yra paskelbęs mokslinių straipsnių muzikos pedagogikos, Indijos muzikos temomis.[1] Muzikos enciklopedijos autorių kolektyvo narys. \t Vėins ėš \"Mozėkas encikluopedėjės\" kūrieju. Parašė ciela šmuota mozėkas vaduovieliu vaakam."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stiebas apatinėje dalyje tuščiaviduris. \t Mažiokaa, natuoki laiški rėdėkaa rėdėkielees šaukiami."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auginama beveik visoje Europoje, Kaukaze, buvusios Tarybų Sąjungos europinėje dalyje, taip pat Šiaurės Amerikoje. Europoje gelsvę išpopuliarino vienuoliai benediktinai. \t Augėnama baveek cieluo Euruopuo, Kaukazė, bovosiuo TSRS, Šiaurės Amerėkuo."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Po jo mirties Izraelio ministras pirmininkas Arielis Šaronas teigė, kad Izraelis prarado svarbią asmenybę. \t Po jo mirties Izraelio ministras pirmininkas Arielis Šaronas teigė , kad Izraelis prarado svarbią asmenybę ."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ανατολία) – pusiasalis Azijos žemyno vakaruose, tarp Juodosios jūros ir Viduržemio jūros, į rytus nuo Bosforo sąsiaurio ir Egėjo jūros. \t Mažuojuo Azėjuo nug dėdliuos senuobės gyven žmuonis, kūrės miestaa. Pradiuo ton krašta bova ožvaldėė hetėtaa. Paskom čė gyvava vairės karalystės, katras ožvajavuojė Aleksėndra Dėdlysis ė palėika graaku žemėm."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1982 m. jį baigė, suteikta ekonomistės ir politinės ekonomijos dėstytojos kvalifikacija. \t 1982 m. anon baigė, gava ekonomistės i politinės ekonuomijas diestytuojas kvalifikacija."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "kairieji – Laukė, Gervė, Momys, Ymėžė. \t kairėėjė – Laukė, Gervė, Muomys, Ymiežė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kai kurie gyvūnai, mintantys dygliuotais augalais, turi specialių prisitaikymų rakiams įveikti. \t Kimbūs akstėnaa pryšingaa - būn augala būds gausitėis: pvz., nuognee kimb pry rūbu, žvieriu kailė varnalieša akstėna. Sausringūs truopėkus daug augalū tor akstėnus, ka mažiau ėšgarintom ondenė. Akstėnaas aba dyglees da šaukiamas ežė kūna ataugas apsigyėmou."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Krienas (lot. \t Krėins (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Daugelis rūšių pasižymi savotišku aitriu kvapu. Sakoma, kad šis kvapas atbaido kai kuriuos kenkėjiškus graužikus, vabzdžius, todėl serenčiai sodinami greta pomidorų, bulvių, baklažanų, tabako, paprikų. \t Serentee toria tuoki laaška smuoka, katros baida vėsuokius varmus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lietuvoje dar vadinama pūkuote, pakarkle, paalksne. \t Lactarius torminosus) y tuokė jiedama gryba."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "UAZ-452 arba UAZ-3741 – nedidelis krovininis/keleivinis mikroautobusas, nuo 1965 m. gaminamas Uljanovsko automobilių gamykloje (UAZ). \t UAZ-452 aba UAZ-3741 tas y nedėdlis autobosioks žmuoniem aba naštaa vežtė. Ons nug 1965 m. gamėnams Uljanuovska autuomuobėliu gamykluo (UAZ)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "[1] Palaidotas Antakalnio kapinėse. \t 1989 m.prisijongė pry Saajodė, bova vėins anuo vaduovu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Prasideda 7 km į šiaurės vakarus nuo Užvenčio, netoli Domeikių kaimo. \t Prasided ana 7 km i šiaurės vakarus nug Ožvėntė, šalėp Duomeekiu suodas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Valgomoji voveraitė (Cantharellus cibarius) - voveraičių (Cantharellus) genties grybų rūšis. Dar vadinama voveruška, gaidelis, lepeška. \t Lapielaižė , kėtap lapielaižis, gaidelis, gaidkuojė, gaidkuojis, gaidoks, žīdgrībė, žīdgrībis (Cantharellus cibarius) y tuokė jiedama gryba."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Echter Seidelbast) – timelėjinių (Thymelaeaceae) šeimos, žalčialunkių (Daphne) genties krūmas. \t Daphne mezereum) y tuokis krūms."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga Europos miškuose, krūmuose, daubų šlaituose. \t Aug katougės medies, krūmūs, doubiū šlaatūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šakos labai lanksčios, todėl ypač seniau naudotos pynimui. \t Šakas nuognee geraa lonkstas, tūdie prigol kašėku, krežiu pynėmou."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai priešiniai, širdišku pamatu, stambiai dantytais kraštais, abipus apaugę retais plaukeliais, apatiniai kotuoti, viršutiniai bekočiai. \t Stombris ketorbriaunis, statmens ė plaukouts."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Apatiniai lapai kotuoti, suskaldyti ar plaštakiškai įskelti. \t Apatėnee lapaa so kuotaas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Sėklos iš šonų suplotos, pilkai rudos, su gilia išilgine vagele. Jų mėsingą ataugėlę graužia skruzdėlės, kartu jos platina sėklas. Augalas kvepia pipirais, ypač stiprus kvapas patrynus lapus. \t Pėpėrlapė lapaa, ypatingaa jeeb anūs patrini, doud pėpėru smuoka."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tai aukščiausia pasaulyje sostinė (tačiau kadangi Tibetas okupuotas, aukščiausia pasaulio sostinė oficialiai yra La Pasas Bolivijoje). \t Anūs pabūdavuojė 641 metaas, vuo nug 1645 metū anėi palėka Dalai lamas kap šalėis valduova būsto."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Laja rutuliška, žievė tamsiai ruda ar juosva. \t Tarpošakiūs būn akstėnaa. Lapaa paėlgi, dontytaas kraštaas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Liaudies medicinoje vartojamas kaip šlapimą varanti priemonė. Ideali priemonė pirties procedūrų metu, įdedama į vantas. \t Peletrūns dėdlė liekarsta y: so anuo vara myžala, gerėn jiedroma, gyda skrondė lėgas, padėdliejosė rūgšti, epelepsėjė, traukolius."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Mažiausieji vaikai (6–9 m.) ganydavo kiaules ir žąsis, vyresni – galvijus. \t Patys mažėėjė vaakaa (6–9 m.) ganys kiaulės ė žoosis, vuo dėdlesni – karvės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Jo pasisakymai būdavo spausdinami spaudoje ir jis turėjo nemažai pasekėjų. \t Jo pasisakymai būdavo spausdinami spaudoje ir jis turėjo nemažai pasekėjų ."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lajos forma gali būti labai skirtinga ir priklauso ne tik nuo augalo rūšies, bet ir nuo augimo sąlygų. Laja labai svarbi vykdydama fotosintezę. Viršutinė medžių lajos dalis sudaro miško skliautą. \t Vainėka ėšruoda prėgol ne tėktaas nug medė rūšėis, bet ė nug augėma vėitas (medie vainėkaa būn aukšti, teevi, laukūs - plataa, kreivi)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šakniavaisių derlingumas 500–600 cnt/ha. \t Sitėni dėiga gegoži."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kepama kiaušinienė gali būti apverčiama, tuomet ji būna apkepusi iš abiejų pusių. \t Da reek pabarsytom droska, pėpėraas, cėbolė laaškaas, kėtaas žalomynaas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Mažina kraujagyslių pralaidumą. \t Tepuogė tink žaazduom, suopontee bornaa skalautė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Nuo Katyčių Šyša teka į vakarus pro Pašyšius, Macikus, per Šilutę. \t Lėg Katyčiu tek ont pėitū, - čionaas gausoms bebru tvonku, stuov pėliekalnis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tikrasis imbieras (lot. \t Imbiers (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Teka pietų, pietryčių kryptimi. \t Sal i pėitus, pėitrytius."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stiebas status ar kylantis, melsvai žalias, viršutinėje dalyje šakotas. \t Stombris pūslies žolalės statmens y, vėršou šakuots."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Jų pažastyse išauga po 2-7 smulkius žiedus. Vainikėliai žalsvai balti. Žydi gegužės-liepos mėn. \t Lapaa tomsee žali, kiaušė skvarmas, lygees kraštaas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stiebas medėjantis, nuo jo auga plaukuotos šakutės; jauni ūgliai žali, tankiai plaukuoti; lapai lancetiški, odiški, blizgantys. \t Stombris anou būn mediejons, nug anou aug plaukoutas šakotės. Lapaa blizg."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lietuvių rašomosios kalbos žodynas (Wörterbuch der litauischen Schriftsprache 5 t. 1926–1968 m., su A. Senu, M. Nydermanu, F. Brenderiu) Lietuvių kalbos žodynas (prisidėjo rengiant) \t Lietuvių rašomosios kalbos žodynas (Wörterbuch der litauischen Schriftsprache 5 t. 1926–1968 m., su A. Senu, M. Nydermanu, F. Brenderiu) Lietuvių kalbos žodynas"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Urdu kalbos pavadinimas yra tiurkų kilmės – ordū reiškia „karo stovykla“ (giminingas žodžiui orda). \t Žuodis urdū pareen ėš tiorku ordū , kas reešk „kara stuovykla, uorda“."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vakarų Indijos, Vest Indija (angl. West Indies) – visa grupė įvairioms Europos valstybėms priklausiusių kolonijinių valdų, egzistavusių Karibų jūros regione (tarp Šiaurės Amerikos ir Pietų Amerikos). \t Vest Indėjė, kėtap \"Vakarū Indėjės\" (onglėškā: West Indies) tas y ciels šmuots Euruopas šaliū kuolonėjū, katras bova Karėbu salūs (terp Šiaurės Amerėkas ė Pėitū Amerėkas)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Seniausias žinomas artefaktas (Pietų Afrika), kurį linkstama laikyti meno užuomazgų įrodymu, taip pat kildinamas iš tų pačių laikų. \t Tuo čieso bova na vėina žmuoniū rūšės, anas mainės ė varžės terpuosavie."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Jurgis Pabrėža, Mažesniųjų brolių ordino (OFM) kunigas, vienuolis (1771 – 1849) Kanarskas, Julius. Ambrozijus Jurgis Pabrėža Jurgio Pabrėžos vardo universitetinė gimnazija Kretingoje Giedrius Subačius, “Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos žemaičių kalba.” \t Kanarskas, Julius. Ambrozijus Jurgis Pabrėža Jurgio Pabrėžos vardo universitetinė gimnazija Kretingoje Giedrius Subačius, “Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos žemaičių kalba.”"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga daržuose, bergždynuose, laukų pasėliuose, šiukšlynuose, dykvietėse, panamėse, pakelėse, upių pakrantėse. \t Aug daržūs, patuoriūs, pakelies, šiokšlynūs, opiu krontūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stiebas šakotas, plonas, išgulantis, 40-100 cm aukščio. \t Anuos stombris šakuots, teevs, golstuoks y, 40-100 cm ėlgoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1956–1957 m. dirbo ryšių techniku, 1957–1958 m. Raseinių rajono laikraščio „Stalinietis“ redakcijoje. 1964 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą. \t Muokės ons Gervėniu septynmetie muokykluo, 1956 m. bengė Kauna puolėteknėkoma, bova pajėmts i armėjė, kor bova ryšėninko."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Prasideda prie Pakasokio kaimo. \t Prasided pry Pakasuokė suodas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lietuvoje dažnas. Aptinkamas balandžio – rugsėjo mėn. Gyvena atvirose vietose: laukuose, prie kelių, įvairių griuvėsių. \t Lietovuo kūltopis tonkee veizėms paukštis, čiuonaas laikas nug balondė lėgo siejės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stiebas stačias, tuščiaviduris, apvalus, viršutinėje dalyje nežymiai briaunotas, melsvai miltuotas, viršutinėje dalyje šakotas ir šiek tiek plaukuotas. \t Gorgžnė stombris statmens, kėits, toštavėdoris, apvalnos, biškiokaa kap ožbarsyts mėltaas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Balinis ajeras (lot. \t Ajers (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Sėklos apskritos, juodos, rudos, gana įvairaus dydžio. Augalas subrandina 3000 - 200 000 ir daugiau sėklų. Jas platina vėjas ir vanduo. \t Balonda ėšaugėn 3000 - 200 000 sieklu katras parneš vies ė ondou."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vikiteka Varnalėša (lot. Arctium, angl. \t Vikitėka: Varnaliežos – Abruozdielē ė kėtė daiktā, katrėi prėgol prī straipsnė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gilė – stambus sausasis uždarasis vienasėklis 2-5 cm ilgio vaisius su storu kietu apvalkalu. \t Gėlės (kėtap gīlis, gīlīs, gėlis) y oožoula vaisios."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Salotos valgomos kaip atskiras patiekalas – šaltasis užkandis arba kaip garnyras prie mėsos, žuvies, bulvių patiekalų. \t Saluotės een kap jiedis pry meesuos, žovėis, bolbiu jiediu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisiai – tribriauniai riešutėliai, kuriuos išplatina vėjas. \t Aug pūkaa keesynūs, pelkies, torpynūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Taip pat prie Kaukazo priklauso pietryčiuose iškilę Talyšo kalnai (iki 2477 m), už kurių driekiasi Lenkoranės žemuma. \t Ožkaukazie yr Armienėjė, Grozėjė, Azerbaidžians."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedai netikruose skėčiuose, kvapūs, balti arba rausvi. \t Lapaa ėšruod padabnee plonksnuom."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lomboko saloje (netoli Balio salos) rasti mažiausiai 800 tūkst. metų senumo akmeniniai įrankiai liudija ne tik gana ankstyvą homo erectus pasirodymą Indonezijoje, bet ir pirmąsias keliones jūra. Prieš 1,2 mln metų išmokta gamintis dviašmenius kirvius. Apie 400 tūkst. pr. m. e. įvaldyta ugnis, o dar 100 tūkst. metų vėlesniais laikais randami ankstyviausi medžioklės pėdsakai. \t Aple 400 tūkst. metu pr. m. e. žmuonis ėšmuoka apseetė so ognėm, vuo da pu 100 tūkst. metu ėšmuoka rimtaa mediuotė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vainikėlis rausvas. Žydi gegužės – birželio mėn. \t Žydia gegožė – bėrželė mienėsees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gyroporus) – alksniabaravykinų (Gyroporaceae) šeimos grybų gentis. \t Šilbaravykee aug šėlūs, pu pošėm. Muokslėškaa dalės šilbaravykiu prėgol pry slyduoka (kazliuoka) gėmėniū. Kap katrėi šilbaravykees šauk ė najiedamus, gorius baravykus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kisupė – upelis Vakarų Lietuvoje, Klaipėdos rajone; Minijos kairysis intakas. \t Kėsopė yr opiekšlis Vakarū Žemaitėjuo, Klaipiedas rajuonė; Mėnėjės kairė šmuota intaks."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Cranesbill, vok. \t Paprastaa būn 20-80 cm aukštoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paprastoji gervuogė (lot. \t Gervougė (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Bažnyčia 2018 m. \t Bažninčė 2018 m."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Augalas vienmetis, žolinis. Stiebas 0,6-3 m aukščio, status, tvirtas, padengtas šiurkščiais plaukeliais. Lapai išsidėstę pražangiai ant ilgų lapkočių, paprastieji, ištisiniai iki 40 cm ilgio, taip pat dengiami šiurkščių plaukelių. \t Tas y vėinmetis augals, katrou stombris ožaug lėg 0,6-3 m aukštoma, ėr y statmens, kėits, stamontros, apaugėės šiorkštees plaukalees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Edirne) – miestas pačiuose Turkijos vakaruose, Trakijoje, Graikijos ir Bulgarijos pasienyje, prie Tundžos upės. \t Edirne) y miests pačiūs Torkėjės vakarūs, Trakėjuo, šalėp Graakėjės ė Bolgarėjės robežiaus, pry Tundžas opėis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Skėtinė širdažolė (lot. \t Šerdažuolė (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Mėsa sumaišoma su prieskoniais ir kitais priedais. Pagamintas faršas brandinamas ne mažiau kaip 6 valandas, esant ne aukštesnei nei 4 laipsnių temperatūrai. \t Paskom imaiša pagardū (pėpėru, česnaga, kvynu) ė palėik kelės adynas pastuovietė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ašoklis – upelis Lietuvoje, Skuodo rajone; Luobos kairysis intakas (Bartuvos baseinas). \t Vašuoklis yr opiesmos šiaurės vakarū Žemaitėjuo, Skouda rajuonė; Loubas kairė kronta intaks (Bartovas baseens)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Teka į pietus per Kelmės, Šilalės ir Tauragės rajonus. Vidutinis nuolydis 191 cm/km. \t Teka Ončė i pėitus par Kelmės, Šėlalės ė Tauragies rajionus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Algimantas Švėgžda). – Vilnius: Vaga, 1986. – 155 p.: iliustr. \t Algimantas Švėgžda). – Vėlnios: Vaga, 1986. – 155 p.: iliustr."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga rugpjūčio-spalio mėn. pušynuose, dažniausiai didelėmis grupėmis, sudaro mikorizę su pušimis. I kategorijos labai grybautojų mėgstamas grybas. \t Aug rodmeesės nug rogpjūtė lėgo spalė mienėsiu, pošynūs (ypatingaa jaunūs miškūs, paraisties)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lasą supa 5500 m aukščio kalnai. Daug gyventojų gyvena ne pačioje Lasoje, bet jos apylinkėse. 87 % miesto gyventojų – tibetiečiai, yra kinų, kitų kalnų tautų gyventojų. \t I rinki nug Lasas stuovi šmuots svarbiū bodėzma vėiniuolynu (Seras, Drepunga, Norbulingas)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Sudaro pailgus, kartais tribriaunius, šiek tiek lenktus, kietus, juodai violetinius darinius – gimdinius skleročius. \t Mėltaa so skalsėm trocyzna y, tūs grybūs y tuokė kvaišala LSD, nug katrou apkvaišt svaamie. Tas tepuogė liekvarsta y nug aukšta kraujė spaudėma, dėrgloma (nervu), ėšsekėma, namėgas. Rogiūs skalsės rondas kap vasara ėštėsaa lyn, laikas dargana, rūks."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Toliau sraunia vaga teka pietų, pietvakarių kryptimi, paskui – Tverų pietinėmis apyrubėmis teka į vakarus ištiesinta vaga. \t Paskom Aitralė sraunė vaga tek ont pėitū, pėitvakariu, paskom par Tveru pėitėni šmuota."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1937 m. įkurta parapija. \t Švėntuoriou pabūdavuotas stacėjės y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lango rėmas dažniausiai gaminamas iš įvairios rūšies medienos arba plastiko. \t Truobuo pu longu būn tam tyčiuom tuokė lėntalė, šaukiama palongė. Ėš lauka seniau liuob būtė da padaruomas longėnės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gerai auga, kur gegužės izoterma yra ne aukštesnė kaip 15 laipsnių, o liepos mėnesio - 21 °C. Avižoms reikia daug drėgmės. Norint pagaminti 1 kg sausos medžiagos avižos turi išgarinti 400-600 kg vandens, tuo tarpu miežiai išgarina 300-350 kg. \t Geraa aug tenaas, kor gegoži temperatūra vėdotinškaa laikas aple 15 laapsniu šėlomuos, vuo lėipa 21 °C. Tink driegnuokas, lengvaa rūgštes dėrvas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Jų stiebas stačias, apatinėje dalyje sumedėjęs. \t Tas daugiametis augals yr, anou stombris statmens yr, aukšts, apatėnie posie somediejėės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pirmasis sukūrė žemaitišką botanikos terminologiją. \t Sorinka augalū herbarioma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dažniausiai vartojama dezinfekcijai kaip priešuždegiminė, surišančioji, reguliuojanti medžiagų apykaitą priemonė. Vartojama esant inkstų uždegimams, akmenligei, virškinamojo trakto veiklai reguliuoti, kvėpavimo takų ligoms gydyti. \t Švėnta Juonė žuolie y liekvarstos nug vėrškėnėma lėgū, alsavėma sonkomu, mažėn kraugysliu pralaidoma, tink nug ėnkstu oždegėma, akmenū, mažėn nerimavėma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tai javų piktžolė, kurios sėklos nuodingos, turinčios gliukozidų. \t Kūkalė sieklas lengvaa troclyvas y, ė da dėdoma lygee kap rogė, tūdie anūm neen atskirtė arpo aba fūkterio, ė anas pakliūn i miltus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1550 m. pastatyta koplyčia, 1611 m. – pirmoji apaštalo Šv. Baltramiejaus bažnyčia. \t XVI omžė. 1550 m. čiuonaas pabūdavuota kuoplyčė, vuo 1611 m. – pėrmuojė bažninčė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai dažniausiai būna išsidėstę lygiagrečiai dirvos paviršiui. \t Lapaa kvapantis, labaa dėdli, 20–30 cm ėlgoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Laja – sumedėjusių augalų (medžių, krūmų) viršutinė dalis, esanti virš kamieno. \t Medė vainėks y somediejosiu augalū (mediu, krūmu) viršotėnė dalės, katra y vėršom kamėina."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Augalai stambūs, daugiamečiai, su gana storu šakniastiebiu. \t Lapaa ėšruod padabnee plonksnom. Žydia baltaa, tonkees žėidaas, katrėi toria gera smuoka. Vingrīkštis žydia vasaras pradiuo."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaistinė kraujalakė (lot. \t Kraustaba (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vynmedžių uogos – vynuogės yra populiarus vaisius, o iš jų spaudžiamas vienas populiariausių ir seniausių pasaulyje alkoholinių gėrimų – vynas. \t Ta y tuokė vėjuoklė, katruos stombris somediejėės, vėniuojas ont štolpū, sėinu, kėtū augalū. Žėidaa mizerni, neryškee. Ved kamūlėnės soltingas ougas (vairiū barvu: mielėnas, žalės, vėjuoletėnės)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ankara (turkų k.) \t Ankara (torku k.)"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kuokeliniai (vyriškieji) žiedai – stiebų viršūnėse, maži, gelsvai žali, šluotelių pavidalo žiedynuose. Piesteliniai (moteriškieji) žiedai susitelkę į konkorėžio formos trumpakotes varpas. Žydi birželio - rugpjūčio mėnesiais. \t Muoterški žėidaa būn ont vėina augala, vuo vyrėški ont kėta, tūdie ka sonuoktom sporgaa, reek ka abyjū gėmėniū apynio augtom šalėmaas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stogo danga tvirtinama prie grebėstų arba lentų pakloto, padėtų ant gegnių. \t Stuoga oždangs taisuoms pry grabiestu aba lėntū pakluota, oždieta ont sparu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kelmas būna nedidelio aukščio, didesnė kamieno liekana vadinama stuobriu. \t Kelms būn nedėdlė augoma, dėdlesnė stombrė lėikana šaukiama stoubrio."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Studijų metais buvo persekiojamas už antisovietinę veiklą. \t Algis Oždavėnys bova ėšmests ož ton ėš instėtota, ale padedont Onatanou Ondrėjauskou, paskom apėnt sogroožints i muokslus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kūltupis (lot. \t Kūltopis (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žinoma, kad jos geriamos nuo laikų, kai atsirado rašytinė istorija. \t Žuolynee taisa ė švėižės žuolės, ė džiuovintas, mėrkytas, ougas kap ougynė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Jonas Daniliauskas). – Vilnius: Vaga, 1982. – 77 p.: iliustr. \t Jonas Daniliauskas). – Vėlnios: Vaga, 1982. – 77 p.: iliustr."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai 3–5 skiaučių. \t Lapaa skiautieti y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Nuo to medžiui pasidarė geriau... \t Nu tuo mediou pasidarė geriau..."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Sėjamoji aviža – svarbus pašarinis augalas. Sėjama viena arba su vikiais, lubinais ir kt. augalais žaliajam pašarui, silosui. Avižų grūdais daugiausia šeriami arkliai, lesinami paukščiai, jų miltais šeriamas galvijų prieauglis, melžiamos karvės. \t Avėžas dėdlee gers šierals arkliam y, da anuom lesėn paukštius, šera teliokus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kankorėžių žvyneliai su liaukutėmis, išskiriančiomis lupuliną ir eterinių aliejų aliejų. Apynių vaisiai sunoksta rūgpjūčio-rugsėjo mėnesį. \t Nūnuokst tėi sporgaa par rogpjūti-siejė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisiai 1-2 cm skersmens, šviesesni ir minkštesni negu vyšnios. \t Vaisee 1-2 cm skersmenė ougas y, katras būn švėisesnės ė minkštesnės kap vyšnės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Prie Darbos esančios gyvenvietės: Nausėdai, Auksūdys, Darbėnai, Želviai. \t Pry Darbuos stuov Nausiedu, Auksūdė, Darbienu, Želviu suodas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga pievose, pamiškėse, ganyklose, miško laukymėse, auginama daržuose. \t Aug rūštynės pėivūs, pamedies, ganyklūs, pruogomūs, augėn anas ė daržūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Plejadės, Sietynas, M45 – ryškus padrikasis spiečius Tauro žvaigždyne. \t Žvāzdžiū Sėits (Sėitīns, Dongaus Sėits, Sėits, Sėitėnis) tas y vėins ryškiausiu dongaus žvaazdynu. Astruonuomėškaa ons y Taura žvaazdynė. Tas y 6-9 žvaazdės, katros sogolėė padabnee Gryžuoratou."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai paprastieji, lygiakraščiai, širdiški, 1,5–6 cm ilgio, 0,7–3 cm pločio, su 6–15 mm ilgio lapkočiu. \t Lapaa lygees kraštaas, šėrdėis skvarmas, 1,5–6 cm ėlgoma, 0,7–3 cm platoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisiai – tamsiai raudonos, blizgančios, daugiasėklės, sultingos uogos, laisvos arba kartais ties pamatu suaugusios, po dvi lapų pažastyse. \t Vasaras pabonguo prisirpėn ougas. Anas, kap ė pats vėsos krūms, tročīzna ī. Medėina kėita ī."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Echte Schlüsselblume) – raktažolinių (Primulaceae) šeimos, raktažolių (Primula) genties augalas. \t Primula veris) y tuokis pavasarėnis augals, katros muokslėškaa prigol pry raktažuolėniu augalū (Primulaceae) šeimuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "2009 m. Pilietinės demokratijos partijos kandidatė rinkimuose į Europos Parlamentą. \t 2009 m. Pilietinės demokratijas partijas kandidatė rinkimūs i Euruopas Parlamėnta."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga sausose pievose, pamiškėse, šlaituose, kalvose, sausuose miškuose, miškapievėse, sausuose priesmėliuose, nekalkinguose, nederlinguose dirvožemiuose. \t Tasaa augals een kap liekvarstos, tink i sausus bukietus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vartojamas ir liaudies medicinoje. \t Meiruonaas da šaukiami tymėjuonaa, dašee."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Iš grūdų gaminamos branduolinės ir smulkintos kruopos. \t Grėka grūdaa (kroupas) y dėdlee skalsos ė sveeks jiedis. Ėš grėku tonkiausee žmuonis taisa grėku kuošė. Grėka lapaa, žėidaa liekvarstos y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tėvas Jurgis Ambrozijus (Ambraziejus) Pabrėža (1771 m. sausio 15 d. Večiuose, Skuodo raj. – 1849 m. spalio 30 d. Kretingoje, čia ir palaidotas) – kunigas, pranciškonas, gydytojas, botanikas, pirmasis Lietuvos floros tyrinėtojas, vienas iškiliausių XIX a. švietėjų. \t Pabrieža Jorgis Ombruozėjos (gėmė 1771 m. sausė 15 d. Večiūs, Skouda raj., mėrė 1849 m. spalė 30 d. Kretinguo) bova dėdlee žymos žemaitiu konėgs proncėškuons, gydytuos, buotanėks, švėities."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Neversti kiaušiniai dažnai laikomi mažiau sveikais, kadangi viršutinė pusė yra mažiau paveikta karščio, dalis baltymo lieka nekoaguliavusio, todėl bijoma, kad šioje kiaušinio dalyje gali išlikti gyvos salmonelės. \t Kiaušius galam keptė ė navartont, ė vartont. Kiaušynė tink jiestė so douna. Seniau kiaušynė liuob būs jieds ožsokus svetiou."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Chamaemelum nobile) – astrinių (Asteraceae) šeimos, blezdingūnių (Chamaemelum) genties augalas. \t Chamaemelum nobile) y tuokis dailyžėidiu augalū (Asteraceae) šeimaa prėgolons kvietkos. Augėnams žuolėninkūs, daržaliūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga pelkėse, durpynuose, miškuose. Žydi baltai gegužės mėn. \t Aug gailee aukštapelkies, torpynūs, medies (pelkietūs pošynūs)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Išauga iki 20–80 cm, negausiai apaugęs šiurkščiais plaukais. \t Ta daržuovė dvėmetė y - pėrmaas metaas ožaugėn sava šakni, vuo jeeb anuos naėšraun, ta kėtaas metaas ėšlaida žėidus, vuo šaknės ėšporst."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Priklauso Šilutės miškų urėdijos Vainuto girininkijai. \t Prygol pry Šėlotės miškū uriedėjės Vainuota gėrėninkėjės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga daržuose, laukuose, dykvietėse, šiukšlynuose. \t Ta y nuognee tonki žuolie vėsuo Lietovuo."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Jį sudaro du sluoksniai, tarp kurių yra platus tarpas, pilnas skaidrios gelsvos drebutinės masės, kurioje yra kotelio ir kepurėlės užuomazga. \t Ta anuos smarvė trauk varmus, katrėi ėšnešiuo grybas spuoras. Aug žemės taukaa nug lėipas lėgė siejė, daugomuo lapoutiu medies, parkūs, suodnūs, kūlynūs. Žmuonis ėš žemės taukū \"liorlas\" ė \"kiaušė\" liuob taisytė liekvarstus nug kaulu suopolė, puodagras."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Anyžiai žydi birželio - liepos mėnesiais, o vaisiai subręsta rugpjūtį. \t Anėžės žydia bėrželė - lėipas mienesees, vuo vaasius nuokėn rogpjūti."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Yra 10-ojoje mandaloje, pažymėtas 90-uoju numeriu. \t Ana dešimtuo mandaluo (žėidė) y, pažymieta kap 90 gysmie."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Griežtis (lot. \t Sietėnis aba sietėnīs (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vikis (lot. \t Žėrnėks (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lietuviškai dar vadinama prosais. \t Lietouvuo sūras liuob augintė senuobie, bet paskom anas ėšmainė ont kėtū javū, vuo palėka daugomuo kap šierals."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paprastasis kietis naudojamas kaip prieskonis, ypač ruošiant maistą gamtoje, ant kiečio užmauti džiovinami baravykai. Naudojamas uodų, blusų atbaidymui. \t Ėš anou taisa liekvarstus nug virškėnėma lėgū, škropola."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kiauliena – kiaulės (Sus domestica) mėsa. \t Kiaulė̄na y meesa, katra palėik paskerdus kiaulė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vidutinis nuolydis 358 cm/km[1]. \t Vėdotėnis opėis vaguos nūlydis 358 cm/km[1] y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai platūs, kiaušiniški, jų viršūnėlė nusmailėjusi. Daugumos žliūgių rūšių lapai siauri, lancetiški arba linijiški, bekočiai, tuo tarpu daržinės žliūgės apatiniai lapai visada su gana ilgokais kotais. Augalai dažniausiai vienmečiai, bet kai kurie žiemoja ir išgyvena antrus metus. \t Žliūgis vėinmetis augals y, bet geraa paržėimuojėės gal augtė ėr ontrus metus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedynas skėtiškoje kekėje. Vainikėlis ryškiai rausvas., kartais balsvas. Šaknis liemeninė, šakota. \t Stombris so ketoriuom braiunuom, plėks."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pro kaimą teka Rauda, apylinkėse vyrauja eglynai. \t Par kaima tek Rauda, vuo i rinki nug Raudienu aug eglynaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga stovinčiame vandenyje, užutėkiuose, pelkėse, grioviuose. Lietuvoje dažnas visuose rajonuose. \t Aug ana stuovintiam ondeny, balūs, liūnūs, griuoviūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Zingiber officinale, angl. Ginger, vok. \t Zingiber officinale, angl. ) y pryskonėnis augals, katros prygol imbierėniu augalū (Zingiberaceae) šeimaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šaknys kuokštinės, vešlios, auga giliai. \t Stiombris anuos statmens, stamantros."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lietuvoje labiausiai žinomas kaip kompotų ir saldžiųjų patiekalų prieskonis gvazdikėliais tolimose salose įprasta gardinti mėsą ir verdamus ryžius. \t Tonkiausee gvaizdėkelius ded i kuompuotus, erbatas, saldiesius. Kėtor anaas skanėn ryžus, meesa, marėnatus. Gvaizdėkelius daugiausee svietė augėn Induonezėjuo."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Deda 5-6 šviesiai melsvus kiaušinius. \t Kėni kūltopis soka kortaas ont žemės, pu kūlees, krūsmeta."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Jauni vaisiakūniai balti, senesni gelsvi arba pilkšvi. Subrendusio vaisiakūnio viršūnėje atsiveria angelė, per kurią išbarstomos sporos. Grybą paspaudus, pro angelę išlekia dulkių kamuolėliai – sporos, kurių viename vaisiakūnyje yra milijardai. \t Kap sosenst, pampuotaukšlis parodoun - jeeb tuoki sokiožėni, ta ons paleid debesi dolkiu, katras ėš tikra y anou spuoras."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Orchis) ��� gegužraibinių (Orchidaceae) šeimos augalų gentis, turinti sveikus, rutuliškus, kiaušininiškus arba ovališkus šakniagumbius. \t Žėidaa dėdli, ruožėnee, pėjuoletėnee, rauduoni, soviejėė i kekės. Aug gegožraibės šlapiūs pėivūs, ežerū krontūs, balūs. Daugoms gegožraibiu retas ė kieravuojamas y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Valgomoji rūgštynė (lot. \t Rūgštynė aba rūgštielie (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaistams dažniausiai vartojami lapai. Jie pjaunami birželio mėn. \t Šalposnės žėidaa ė lapaa liekarsta y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žydi gegužės – liepos mėn. Dauginasi šakniastiebiais ir sėklomis. \t Žydia poplaiškė nug gegožė lėg lėipas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ukrainietiški rūgštynių barščiai (lapienė) \t Lapynė so rūgštynėm ė kiaušees (rūgštielynė)"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Rąžė – upelis šiaurės vakarų Lietuvoje. \t Rōžė yr opalis vakarū Žemaitėjuo, pajūrie."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šiaurrytine pakrante eina kelias 2113 Varlakojai–Karklėnai–Kolainiai . \t Šiaurėnie posie y salalė (0,05 ha)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tirtoje Ežeruonoje atkarpoje aptiktos 9 žuvų rūšys (upėtakis, kuoja, strepetys, gružlys, rainė, ešerys, lydeka, paprastasis kūjagalvis) ir mažoji nėgė. Bendrijos branduolį sudaro upėtakinio komplekso rūšys (upėtakis, šlyžys, rainė, kūjagalvis) bei gausūs kuojos ir ešeriai. Upelio ekologinė būklė įvertinta kaip gera, artima etaloninei. \t Ežerūnuo gyven broošės, strepetee, roboliee, rainės, ešeree, lydekas, šlyžee, opietakee ė kt. žovis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Taip pat tai šviesiamėgis augalas. \t Anam reek gausee švėisuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Thymian) – notrelinių (Lamiaceae) šeimos augalų gentis. \t Thymian) y tuokis gardee kvepons žuolyns. Tas y daugiametis žuolyns so golstees aba kylontees somediejosees stombrees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Sėklos ir šaknys turi insekticidinių savybių. \t Augals y liekvarsta nug plautiu, vėdoriū, inkstu lėgū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kaip vaistinis augalas, naudojamas liaudies medicinoje. \t Skirpsta žėivie žalė būn tročlyva, bet anou ėšdiuovinus ana tink kap liekvarstos (žėivės nūvirs liousou vėdorius)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Teka laukais į vakarus, vidurupyje pasuka į šiaurės vakarus ir toliau teka giliu slėniu. \t Tek laukaas ont vakarū, paskom tek gėlio slienio šalėmaas Šėlotės-Šėlalės plėnta."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Balsas ne toks įkyrus, švelnesnis negu žvirblio. Lizdą suka senų kriaušių, obelų, gluosnių, beržų drevėse, pastatų plyšiuose, gandralizdžiuose, inkiluose. Deda 4-6 įvairių spalvų kiaušinius. \t Sava kėni dėrb senū grūšiu, vuobelū, glousniu, beržū drevies, budnyku plyšiūs, gondralėzdiūs, špiokėninkūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai poromis plunksniški. \t Anou lapaa gola puoruom kap plonksnas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šiaurinėje Lietuvos dalyje gana dažnas, į pietus retėja, pietinėje dalyje labai retas. \t Aug daugomuo šalėis šiaurie, vuo Dzūkėjuo rets y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Plotas – 14,2 km². \t Pluotybė 14,2 km² y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kairysis intakas – Varnė (intakai: Varnaitis, Varapolis), kiti intakai – Gėgžnas (kairysis) 4,28 km, Gėmė (kairysis) 1 km, Kumpė (dešinysis) 2,50 km. \t Ėntakaa: Varnė, Giegžnos, Giemė, Kompė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Aesculus hippocastanum, angl. Horse-chestnut) – kaštoninių (Sapindaceae) šeimos lapuotis medis. Kilęs iš Balkanų, tačiau dabar paplitęs viso pasaulio vidutinėse platumose. \t Aesculus hippocastanum) y tuokis ūksmings lapouts medis, katros kėlėma nug Balkanu, bet daba augėnams vėsuo Lietovuo."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Visas augalas turi būdingą malonų aromatą. \t Vėsos augals nuognee gardee kvepa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Upėvardis (dar žinomas kaip Kalčia) kildinamas iš latv. kalte („sekli, smėlėta vieta ežere, kur tiesiami tinklai, džiovykla“). Šis žodis nuo latv. kalst („džiovinti, sausinti“).[2] \t Ožvadėnėms pareen nug latvėška žuodė kalte („seklė, smėltieta vėita ežerė, katruo džiuovėn tinklus“).[1]"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1,5 km į šiaurės rytus yra Gintarų piliakalnis, senovės gyvenvietė ir kapinynas, o už jų – Martynaičių piliakalnis. \t 1,5 km i šiaurės rytus stūksa Gintarū pėliekalnis, senuobės gyvenvėitė ė kapaa, ož anūm - Martynaitiu pėliekalnis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vasaras leisdavo pas senelius Būdviečių kaime. \t Liuob vasaruotė pas buočius Būdvėitiu suoduo."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaga vietomis ištiesinta. Kaimai prie Ašoklio: Laumės, Medsėdžiai, Nausėdai. \t Kaimaa pry Vašuoklė: Laumės, Medsiedee, Nausiedaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paprastasis žalčialunkis (lot. Daphne mezereum, angl. Mezereon, vok. \t Žaltlonkis, žaltlongis, žalčialonkis, žaltplongė (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Aukštis iki 30 m, laja tanki, plačiai rutuliška. \t Ožaug lėgė 30 m augoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Aukštis iki 100 cm. \t Vaivuors padabnos melynee."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Triticum x secale) – miglinių (Poaceae) šeimos hibridinis augalas. \t Triticum x secale) y siejams augals ėš varpėniu augalū (Poaceae) šeimuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Upelis priklauso Ventos baseinui, hidrologinis nr. – 30010616.[1] \t Ytek Nyžova i Dabėkėnė likus 27,2 km lėg anuos žiuotiu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedai išskiria nektarą, renkamą įvairių vabzdžių, ypač bičių. \t Da anūs liuob kratytė kap kraika gyvuoliam."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1 pav. Kaštono pumpuras \t Kaštuona pompors"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dekoratyvinės saulėgrąžų veislės auginamos darželiuose. \t Sauliegroožu alėju tink teptė ont ruonu, nūdegėmu, vuotiu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Mėgsta molingą dirvą su negiliu podirvio vandeniu, ypač vešlus jis šaltiniuotose vietose. \t Šalposnynės ruod, katruo vėituo y daug ondenė dėrvuo."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Sapopanas ispanų įkurtas 1541 m. \t Sapopana ispanaa pabūdavuojė 1541 metaas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pavadinimas kildinamas iš graikų k. žodžio paeon – gydymo dievas ir gydytojų globėjas graikų mitologijoje. \t Pavadints tasaa kvietkos palee senuobės graaku sakmiū dievū gydytuoja Pajana."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tai vienintelis kultūrinis augalas, auginamas vandeniu užlietame lauke. \t Daugiausee svietė ryžiu ėšaugėn Kėnėjė, Indėjė, Induonezėjė, Bangladešos, Vietnams, Tailands. Ryžaa y tuoki javaa, katrūs suodėn i skalsė lonkū, opiu krontū žemė, katra tyčiuom ožpil ondenio. Tamė ondienie ryžaa aug, paskom ondou nūlaidams ė būn ryžu pjovėms."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tautos kalbančios slavų kalbomis daugiausia gyvena Vidurio ir Rytų Europoje. \t Slavaa skėrstas šėtap: *rytū slavaa: rosaa, godaa, okrainėitee, rosėnaa. *vakarū slavaa: lėnkaa, čekaa, sluovakaa, ložėtienaa (sorbaa). *pėitū slavaa: serbaa, buosnee ė korvataa (krūvuo - joguoslavaa), sluovienaa, bolgaraa, makeduonaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaškas – augalijos ir gyvūnijos pasaulyje paplitusi medžiaga, sudaryta iš sočiųjų rūgščių ir alkoholių. \t Vaškos lėngvaa lyduos kap šilduoms, natėrpst ondenie. Čysts vaškos balts y, bet kap kuoriūs sosimaiša so žėidadolkėm ė pėkio, tūdie palėik geltuons ėr gaun medaus smuoka. Kū geresnis medonešis y, tū daugiau bėtis dėrb kuoriū ė prygamėn vaška."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pumpurai rudi, plaukuoti, smailėjantys, priešiniai. \t Sena žėivie pilka ī."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga sausose pievose, dirvonuose, palaukėse, pamiškėse, miškuose, miško aikštelėse, žolėtuose šlaituose, pylimuose, pakelėse, bergždynuose. Dažniausiai įsikuria nedrėgnuose, lengvuose, gerai įšylančiuose dirvožemiuose. \t Pastarnuokielē aug sausūs pėivūs, dėrvuonūs, palaukies, pamedies, medies, pruogomūs, žuolietūs šlaatūs, pakelies."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Mingėlos ąžuolas – botaninis gamtos paminklas, vienas iš kelių išskirtinių ąžuolų Lietuvoje, turintis daugiau kaip 7 m apimties kamieną, augantis Vieštovėnų kaime (Nausodžio sen.), Plungės rajone, 8 km į pietvakarius nuo Plungės, šalia plento 166 Plungė–Vėžaičiai . \t Mingielas oožouls y dėdlee sens oožouls, katros aug Vėištuovienu kaimė (Nausuodė sen.), Plongės rajuonė, 8 km ont pėitvakariu nug Plongės, šalėmaas plėnta 166 Plungė–Vėžaičiai ."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žydi gegužės mėnesį baltais kvapniais žiedynais. \t Kaštuona žėids būn 10-30 cm augoma, anamė sogol 20-50 žėidū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šaukštai ir šaukšteliai taip pat naudojami ir maisto ruošimo procese ingredientų kiekio matavimui, verdamo maisto maišymui ir panašiai. \t So šaukšto teepuogė y seikiejams ė maišuoms vėsuokis jiedis. Šaukšta sodar kuots ė doubalės skvarma ont gala."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Didelių ištisų eglynų nebelikę, nuo XIX a. vid. daug jų iškirsta dėl medienos ir plečiant žemės ūkio naudmenas. Eglynus daug kur pakeitė menkaverčiai drebulynai ir beržynai. \t Dėdliū eglynu napalėka, ba anėi diel medegas bova ėškirsti, pasimainė i epošynus, beržės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tai mėgstamas vokiečių ir ukrainiečių virtuvės prieskonis. Lietuvoje nuo seno auginama sodybose. Kolekcijose auginama nuo 1964 m. \t Lietovuo nug sena anou žmuonis augėn šalėp nomū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Alaus gamybai auginamos apynių veislės gerai sunoksta, derlingos, spurguose turi daug karčiųjų medžiagų – iki 16-19 %. Iš apynių gaminamos gydomosios arbatos. \t Apynė vėrkštis tink vėrvėm pintė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Skiriami kiškiakopūstiniai, mėlyniniai kiškiakopūstiniai, žibuokliniai kiškiakopūstiniai, kiškiakopūstiniai plačialapiai, garšviniai ir viksviniai įvairiažoliai ąžuolynai. \t Pakluotie veeša žuolės, mažesni medelee, daug pruogomu, aug kap katras retas grybas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kūltupis \t Kūltopis"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1818 m. pastatyta mūrinė bažnyčia, 1944 m. sugriauta. \t 1946 m. pabūdavuota naujė, Šv. Viktuora bažninčė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Graikai rašė Soubenoi, bet VI a. autoriai taip pat naudojo Sklabenoi, Sklauenoi, Sklabinoi, Sklauinoi pavadinimus. \t Terp baltu ė slavu kalbū ė dėdlis šmuots ne tėktaas bendrū žuodiu, bet ė gramatėkas skvarmu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Prie Yžnės esančios gyvenvietės: Payžnys, Vosgirdai. \t Pry opėis Payžnė ė Vuosgėrdū suodi y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaivoras arba Girtuoklė (lot. \t Vaivuors (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kartenos piliakalnis su gyvenviete, vadinamas Pilimi, Pilale, Švedų kalnu, Lūžties kalnu (valstybės saugomas kultūros paminklų kompleksas: unikalūs kodai: komplekso – 23783, piliakalnio – 5223, gyvenvietės – 23784; senas registro kodas- A446KP, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR505) – piliakalnis su papėdės gyvenviete rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 0,8 km į pietus nuo Kartenos ir kelio A11 Šiauliai–Palanga ( E272 Vilnius-Panevėžys-Šiauliai-Palanga-Klaipėda ), Minijos kairiajame krante, Salantų regioniniame parke. \t Kartenas pėliekalnis y pėliekalnis vakarū Žemaitėjuo, Kretingas rajuonė, 0,8 km i pėitus nug Kartenas, ont Mėnėjės kairė kronta. Da šaukiams Pėlėm, Pėlalė, Švedu kalno, Lūžtėis kalno."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1997–2000 m. BNS verslo skyriaus vyr. redaktorė. \t BNS versla skyriaus vyr. redaktuorė. 1999–2003 m."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tošis – beržo žievės kamštinis sluoksniuotas audinys. \t Tuošė y berža žėivės vėršotėnė dalės. Ana ėšruod kap puopėrios: būn balta, lygė, plyšt skiautiem."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Manoma, kad Oplankio ežeras yra vienas seniausių Žemaitijos tvenkinių, I–II a. (?) sudarytas termokarstinio ežerėlio vietoje, Barzupės ir kito upelio santakoje. \t Mėslyjama, ka Malūnežeris vėins seniausiu Žemaitėjės tvenkėniu y. Ons rasietaas I–II a. (?) palėkėės ežeriuoka vėituo, kor sotek do opalio."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Augalams žydint, ašis būna nulinkusi, todėl lengvai siūbuojant išbarstomos žiedadulkės. \t Ons y paėlgs, pakibėės i apatė, sodaryts ėš daugybės mizernu gelsvu žėidoku. Vies anou sioboun ė taap ėškrat žėidadolkės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paprastasis šaltekšnis (lot. \t Skirpstos aba šaltekšnis (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai poromis priešiškai plunksniški. \t Lapaa aug groties, vėins pryšaas kėta."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tai labai greitai augantis medis, ypač pirmuosius 10—15, vėliau augimo tempai sulėtėja. \t Baltalksnis kap būn jauns ta aug nuognee spieree, ale paskom augėms solietie."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1996–2000 m. studijavo doktorantūrą Lietuvos filosofijos ir sociologijos institute, apsigynė humanitarinių mokslų (filosofijos) daktaro disertaciją tema „Proklo hermeneutinė filosofija“. 2008 m. įgijo habilituoto mokslų daktaro vardą. \t 2008 m. palėka habėlėtouto muokslu daktaro."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ją sudaro 56 vienmečių ir dvimečių augalų rūšys. \t Tasaa augalioks kėlėma nug Amerėkas y, bet daba augėnams daug kor svietė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "2019 m. rugsėjį buvo paskelbta informacija apie politikei nustatytą antros stadijos krūties vėžį.[11] 2020 m. gegužės mėnesį savo socialinio tinklo paskyroje Aušra Maldeikienė pranešė, kad gydymo kursas baigtas, ligos požymių nebelikę, ir padėkojo gydytojams.[12] \t 2019 m. rugsieji bova paskelbta žėnia api politike nustatyta untruos stadijas krūtėis vieži.[1] 2020 m. gegožės mienesi sava feisbuka paskyruo Aušra Maldeikienė pranešė, ka gydyma kūrsus y baigts, liguos puožymiu neblėka, i padėkavuojė daktarams.[2]"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pakražančio dvaro savininkai Bonaventūras ir Marijona Kiaunarskiai 1764 m. pastatė medinę bažnyčią. \t Pakražontė dvara gaspaduoree Buonaventūrs ė Marėjuona Kiaunarskee 1764 m. pabūdavuojė medėnė bažninčė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Nasturtė (lot. \t Nastorks aba nastorta (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedai bekočiai, viršutinių lapų pažastyse susitelkę į menturius po 8-9 žiedus. Pažiedėlės linijiškos. Taurelė varpelio pavidalo, penkiadantė, dažniausiai violetiniu pamatu, plaukuota. \t Lapaa dontytaas kraštaas, apaugėė plaukielees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Susidaręs patvenkus Darbos upę 8,5 km nuo jos žiočių. \t Palėkėės kap Darbuos opali ožtvenkė 8,5 km nug anou patėis žiuotiū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stiebas ilgesnis už lapus, tik apatinė dalis lapuota, viršutinė plika, šiurkšti. \t Brėidgaurė šaknis stuoras, kap virvė y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tai daugiausiai rūšių turinti notrelinių šeimos augalų gentis. \t Šalavėjės smuoks mažėn kraujė spaudėma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Jų kvapas nemalonus, svaiginantis. \t Vaisios būn tuokė dygoliouta diežalė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Baravykas paąžuolis, žalbaravykis (lot. \t Ōžoula baravīks (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Rote Heckenkirsche, Gewöhnliche Heckenkirsche) – sausmedinių (Caprifoliaceae) šeimos sausmedžių (Lonicera) genties krūmas. \t Lonicera xylosteum) ī tuokis krūms."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Blizgė (lot. \t Blėzgė (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Įsikūręs Tirėnų jūros pakrantėje, ribojasi su Kampora San Džiovaniu ir Amantėja. \t Miestalis robežiounas so Kampuora San Džiuovanio ėr Amantiejė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Danutė Mukienė. – Vilnius, 2012. – 171 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-818-15-1 Justino Marcinkevičiaus žemė: žmogaus šiapus. – Vilnius: Alma littera, 2012. – 325 p.: iliustr. – ISBN 978-609-01-0271-8 Laisvojo mąstymo properšos: esė. – Vilnius: Tyto alba, 2012. – 302 p. – ISBN 978-9986-16-912-3 Lašas poezijos: esė. – Vilnius: Tyto alba, 2013. – 318 p. – ISBN 978-9986-16-973-4 Raudonoji upė / Janina Degutytė. – Vilnius: Alma littera, 2013. – 287 p.: iliustr. – ISBN 978-609-01-0923-6 Boružė, ropojanti plentu. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013. – 374 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-39-768-7 Onė Baliukonė: eilėraščiai. – Kaunas: Naujasis lankas: Kauno meno kūrėjų asociacija, 2013. – 62 p. – ISBN 978-9955-03-795-8 Sugrįžęs iš gyvenimo / Viktorija Daujotytė, Marcelijus Martinaitis. – Vilnius: Alma littera, 2013. – 413 p. – ISBN 978-609-01-0867-3 Dulkės ir žvaigždės: poezija / Jurgis Baltrušaitis; sud. \t Literatūros fenomenologija: problemikos kontūrai: vadovėlis. Raštai ir paraštės: apie Justino Marcinkevičiaus kūrybą. Salomėja Nėris: fragmento poetika Žmogus ir jo kalnas: apie monsinjorą Kazimierą Vasiliauską."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ilgas kotas reikalingas apsaugoti kepėjo rankas nuo kaitros, sklindančios iš duonkepės krosnies. \t Ėlgs kuots saug, ka kepies naapsidegintom."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedai smulkūs, kiek prasiskleidę, penkianariai, primena mažas žvaigždutes. Išilgai giliai įskelti balti vainiklapiai − visoms žliūgių rūšims būdingas požymis. \t Žiedaa žliūgė smolkee y, balti. ėšruod padabnee mažuom žvaazdotiem."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žydi liepos – rugsėjo mėn. Auga panamėse, pakelėse, palaukėse ir kt. \t Žydia marūns lėipas–siejės mienėsees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stiebas status, šakotas; lapai pražanginiai, plunksniški; žiedai žalsvai geltoni, susitelkę į kekes. \t Rūta stobmris statmens, šakuots, ožaug lėg 60 cm aukštoma. Lapaa aug pražongee, garbanuoti. Žėidokaa nie dėdli, tuoki žalsvaa geltuoni, sogolėė kekies."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaga reguliuota, plotis 5–9 m, gylis 1,5-2,4 m. Vidutinis nuolydis 1,08 m/km. \t Sotek so Bartova šalėp Poudkaliu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Bendras paplitimas: Skandinavija, Šiaurės Amerika, šiaurinė Azija. \t Anas so gero smuoko, saldarūgštės, sėrpst lėipa-rogpjūti. Aug pelkies, šlapiuos medies."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paleolitas (gr. παλαιός ir λίθος – senasis ir akmuo) arba Senasis akmens amžius yra pirmasis akmens amžiaus periodas, kuris prasideda hominidams pradėjus gamintis akmeninius įrankius (prieš maždaug 2,6 mln.)[1][2][3] iki žemdirbystės atsiradimo maždaug 10 tūkst. pr. m. e.[2][3][4] Paleolito metu egzistavo iškastiniai žmonės, taip pat iškastiniai, šiuo metu jau išmirę gyvūnai. \t Senaasis kūlė omžios aba paleolėts (gr. παλαιός ir λίθος) y patė seniausiuojė kūlė omžiaus gadynė, katra prasidiejė kap pėrmykštee ėšmuoka pasidėrbtė kūlė rakondus. Tas toriejė nūtiktė pryš kortaas 2,6 mėlėjuonu metu[1][2][3]."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Iki XX a. pr. Lietuvoje būta savitų piemenų švenčių ir apeigų: ypatingai pažymėtas pirmas išgynimas pavasarį (laistomasi vandeniu), suneštinės vaišės (Sambaris). Kai kuriose gyvulių augintojų visuomenėse iš piemenų susidarė atskiros visuomeninės grupės: kaubojai (JAV), gaučai (Argentina), vakerai (Meksika), čabanai (Vidurinė Azija, Kaukazas). \t Pėimenaa liuob tories sava švėntės: pavyzdiuo. par pėrma gyvuoliu ėšvaryma lėijas ondenio, dara sombarius."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1944 m. Bene Berake atkūrus Panevėžio ješivą jam buvo pasiūlyta tapti ješivos mokytoju. \t Bene Berake atkūrus Panevėžio ješivą jam buvo pasiūlyta tapti ješivos mokytoju."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Armillaria mellea) – šalmabudinių (Mycenaceae) šeimos, kelmučių (Armillaria) genties grybų rūšis. \t Armillaria mellea) y tuokė gryba."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Baltoji balanda (lot. Chenopodium album, angl. Fat Hen, vok. \t Balonda, pry jūras da sak balondra, balondris (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Graiže subręsta apie 300 vaisių. Tai cilindriški, briaunoti, geltoni lukštavaisiai, kurių viršūnėje yra 2-3 kartus ilgesnis už vaisių plaukelių skristukus. Sėklos subręsta per 10-25 dienas. \t Žėidaa ryškee geltuoni, dėina kap žydia, tap pakėlėės i vėršo, vuo nakti ė nūžydiejus nūlinkst žemyn."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedai kvapūs. \t Tas nie tonkos augals."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Seggen) – lelijažiedžių (Liliidae) poklasio viksvuolinių (Cyperaceae) šeimos augalų gentis. \t Carex) y tuokė šlapiū vėitu žuolie. Muokslėškaa ana prėgol pry vėinskiltiu augalū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Bibliografija \t Bibliografijė"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Netrukus už jos, Spraudžio kaime, įteka į Letausą jo dešiniajame krante. \t Kėrtėės plėnta A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda sotek so Leetauso pry Spraudė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. \t Seniūnėjės cėntros."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vidurinė Azija siauresne sąvoka yra regionas tarp Amudarjos ir Syrdarjos upių, o platesne sąvoka – visos buvusių tarybinių Azijos valstybių teritorijos (Kazachija, Uzbekija, Kirgizija, Tadžikija, Turkmėnija). \t Vėdorė Azėjė aba Vėdorėnė Azėjė y tuokis krašts Azėjės žemyna vėdorėnie dalie. Paprastaa pry anuos prigol Kazakstans, Ozbekėstans, Kirgėzėjė, Tadžėkėstans, Torkmienėstans. Sykees būn, ka Vėdorė Azėjė laika da ė Afganėstana, Muonguolėjė, Vakarū Kėnėjė (Rytū Torkestana)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Upėvardis siejamas su žodžiu erlos („šienaujamos pievos“) bei ide. *er- („judėti“).[2] \t Ožvadėnėms pareen nyg žuodė erlas („šėinaunamas pėivas“).[1]"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paplitęs Europoje ir Azijos vidutinių platumo klimato zonoje. \t Aug ons daug kor Euruopuo ėr Azėjuo."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Priskiriamas rišiui Narajanai. \t Palee papruoti, tasaa tekstos sokorts y Narajanas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žydi liepos – rugpjūčio mėn., lukštavaisiai subręsta rugsėjo mėn. Dauginasi sėklomis. Auga dykvietėse, šiukšlynuose, skurdžioje žemėje. \t Metylė aug patuoriūs, pakeliūs, pūdymūs, laukūs, anaa tink prasta žemė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Natūralių augalų žiedai geltoni, oranžiniai, balti, su rudais atspalviais. \t Lapaa žali, kap soraikyti i tuokės pluonas dalės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Piengrybis grūzdas (lot. \t Grozdė (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "600 m į šiaurės rytus nuo piliakalnio yra V–XI a. senkapis (Burbiškių kapinynas). 1 km į šiaurės rytus nuo piliakalnių, tarp Pašežerio ir Lukšto ežero yra Sietuvos kūlgrinda. \t Ož 600 m i šiaurės rytus nug pėliekalnė y V–XI o. senkapee, vuo da tūliaus, terp Pašežerė ė Luksta ežerū Sėitovas kūlėgrinda y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Plaukuotasis beržas (lot. \t Beržos pašepielis (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šaknis, įsitvirtinusi dirvožemyje, padeda augalui išsilaikyti, bei siurbia iš žemės vandenį, jame ištirpusias mineralines druskas. \t Koukštėnės y platės, netor vėinuos pagrindėnės šaknėis vuo daug mažū. Lėimenėnė šaknės y vėina, kėita, nug anuos tėktaas mažas šaknalės atsišakuo. Kap katrū augalū lėimenėnė šaknės būn jiedama (boruoks, muorka, pastarnuoks)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Apatiniai lapai plunksniškai suskaldyti į smulkias siūles, o viršutiniai – triskilčiai arba ištisiniai. \t Lapaa sosėdalėnėė kap siūliokaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Už Liolių teka į pietryčius kalvotomis vietovėmis. \t Ož Liuoliū tek i pėitrytius kalnoutuom vėituom."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žalieji žirneliai dažnai vartojami dietinei mitybai. \t Anėi tink jiedėmou žali, vėrti, ėš anūm taisa kuonservus. Seniau tonkee liuob mals žėrniu mėltus, ėš katrū keps blynus, dies i douna ė kt. Ėš žėrniu da taisa zopė - žėrnynė, trin so bolbėm (kionkė)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gaji piktžolė. \t Žvagėnee piktžuolė y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Varuna (Varūna) (skr. वरुण = váruṇa, „užveriantis“) – hinduizmo mitologijoje dievas, susijęs su kosminiais vandenimis, tiesos ir teisingumo saugotojas. \t Varūna (skr. वरुण = váruṇa) y senuobėnis indu dievs, katrou riedystė ondenaa y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Prinokusios ankštys greitai atsidaro ir susisuka. \t Sonuokosės brondis staigee atsidara ė sosisok. Žirnmediou tink sausas, saulietas vėitas. Ėš tūm krūmu tonkee siej tuoras."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisius – pailga ankštis su 4-9 sėklomis. \t Nuokėn brondis, katrūs būn 4-9 sieklas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dobilas (lot. \t Duobėls (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Jei per tą laiką silpnas kvapas nepavilioja vabzdžio, kuris atskrenda nektaro ir apdulkina žiedą, pasireiškia savidulka. \t Žiėids žydia naėlgaa – tėktaas vėina pupėitė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tai daugiametis, apie 50-120 cm, šakniastiebiais plintantis augalas, kurį sunku išnaikinti. \t Ta y tuokė daugiametė žuolie, katra ožaug aple 50-120 cm aukštoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Intakas – Vanagis (dešinysis). \t Intaks – Vanagis (dešėnysis)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stiebas tiesus, lapai ilgi, ištisiniai, viršūnėje su trumpais dygleliais. Graižai rutuliški. \t Stombris tėisas y, lapaa ėlgi, ėštėsi, so trompaas dyglalees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Avena sativa, sin. Avena byzantina 'bizantinė aviža') – miglinių (Poaceae) šeimos avižų (Avena) genties augalas. \t Avena sativa) y tuokis javs, varpėniu (Poaceae) šeimuos augals."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gelbe Teichmummel) – lūgninių (Nymphaeaceae) šeimos daugiametis vandens augalas. \t Anou šaknės stuora, meesinga, ėlga; lapaa būn dėdli, kap ėnkstaa, lygees kraštaas; žėidaa dėdli, geltuoni, gardee kvepa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tropinėse ir subtropinėse srityse erškėčiai auga kalnuose, pietų pusrutulyje laisvai jie neauga. \t Diel gruožė (kvietkam) augėnami šalėp nomū eršketee šaukiami ruožėm."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kunigavo Žemaitijos parapijose: Šiluvoje, Raudėnuose, Tveruose, Kretingoje, Kartenoje, Plungėje. Daug keliavo – rinko istorinę, etnografinę medžiagą, botanikos eksponatus. \t Pabrieža konėgava vairiūs Žemaitėjės parapėjūs: Šėlovuo, Raudienūs, Tverūs, Kretinguo, Kartenuo, Plongie."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Knygų apie Žemaitijos istoriją, kultūrą, leidžiamų lietuvių ir žemaičių kalbomis, sudarytoja, bendraautorė, redaktorė, dizainerė, fotografė, leidėja. \t Kningu aplė Žemaitėjės istuorėjė, koltūra, leidamu lietovėškaa ė žemaitėškaa, sodarytuojė, bėndraautuorė, redaktuorė, dėzainerė, puortegrapė, leidiejė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dažniausiai vazos dekoruojamos įvairiais piešiniais. \t Tonkee būn vėsaap ėšrašyta, ėšpaišyta."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paprastoji poniabudė (lot. \t Žemės taukā (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Anthriscus sylvestris, angl. Cow Parsley, vok. Wiesen-Kerbel) – salierinių (Apiaceae) šeimos augalas priklausantis Builio (Anthriscus) genčiai. \t Anthriscus sylvestris) y tuokis augals, muokslėškaa prigolons pry skietėniu augalū (Apiaceae) šeimuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Teka šiaurės, šiaurės vakarų kryptimi, prateka Laumių mišką (Laumių botaninį-zoologinį draustinį). Įteka į Luobą 32,3 km nuo jos žiočių, šalia Kadžių. \t Tek ont šiaurės, šiaurės vakarū, pratek Laumiu medė Sotek so Louba 32,3 km nug anuos žiuotiu, šalėp Kadiū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ištakos Ringi�� miške, Pūtvės kaimo apylinkėse. Teka pietų kryptimi. \t Tas y dešėnė šmuota Šonėjės intaks."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1985–1987 m. Lietuvos konservatorijos dėstytojas, 1987–2001 m. Lietuvos mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto mokslinis bendradarbis. \t 1985–1987 metaas Jūzaatis diestė Lietovuos konservatuorėjuo, 1998–2004 m. Vėlniaus onėversėteta Terptautėnie versla muokykluo."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Mėgsta šviesias, drėgnokas ar drėgnas vietas, kurios labai palankios geram jų augimui. Auga priesmėlio ir priemolio dirvožemiuose, dažniausiai paupiuose ar kitose drėgnose vietose, taip pat pamiškėse, sodybose, parkuose. Auginamas ir kaip dekoratyvinis medis. \t Anam tink švėisės, šlapuokas aba šlapės vėitas, tūdie ons aug šalėp opiu, pamedies, pry suodu, parkūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Romos laikais miestą Uskudamos pavadinimu atkūrė imperatorius Adrianas. Vėliau pervadintas į Adrianopolį (lot. Hadrianopolis) tapo Trakijos provincijos sostine. \t Hadrianopolis) vagol imperatuorio Adtiana, ė palėka Trakėjės puovincėjės suostėnė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisiai – stambūs oranžiniai sultingi kaulavaisiai. \t Anou lapaa trėlypee aba pėnkialypee, vuo žėidaa balti."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pagal vengrišką receptūrą dar pridedama paprikos ir po to papildomai parūkoma. \t Paskom rūka panašee, kap ė dešras."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stiebo lapai trys. Žiedai pavieniai, gana dideli. \t Žėidaa paskiri, dėdluoki."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ūglio viršūnėje esantis pumpuras vadinamas viršūniniu, o lapų pažastyse – pažastiniais pumpurais (1 pav). \t Pomporaa gal' augtė ėš kuota viršūniu, lapu pažastū, sykees ėš šaknū aba lapu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Mėgsta karbonatinius dirvožemius. \t Tink skalsės dėrvas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šliaužiančioji tramažolė (lot. Glechoma hederacea, angl. Ground-ivy, vok. \t Trams , kėtap trama žuolie, tramažuolė, tramžuolė ( lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Detroitas stambus uostas, įsikūręs prie Detroito upės (nuo kurios ir kilo miesto pavadinimas). \t Tas y dėdlis ousts šalėp Detruoita opėis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Jos prinoksta rugpjūčio pabaigoje ir laikosi iki pavasario. \t Spangouliu ded i kėsielio, kuompuota, pyragus, bondielius, ougynės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žydi birželio – liepos mėn. Plinta sėklomis ir šakniastiebiais, kurie dirvoje įsišaknija ir iš jų išauga nauji augalai. \t Žydia bėrželė – lėipas mienėsees tuokiuom varpalėm."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šaltiniai \t Šaltėnee"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Iš pradžių išsivysto pūkinės plunksnos, kurios maždaug po dviejų savaičių virsta kontūrinėmis. \t Kap tėktaas ėšsirėt paukštokaa, tap anėi pradiuo būn tėktaas so pūkaas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auseklis arba ceberas, ušėtkas – žemas kubiliukas su ąsomis, Lietuvoje naudotas buities ir ūkio reikmėms. \t Ošietkos aba ošietka y žemas kobėlioks so ausėm, katrou Lietovuo liuob nauduotė ūkie."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai kiaušiniški, dantyti. \t Aklis dėdlė piktžuolė y, katra aug ė daržūs, ė laukūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Spergula arvensis – Plants for a Future (anglų k.) Spergula arvensis – Nature Gate (anglų k.) Spergula arvensis – Wilde planten in Nederland en België (olandų k.) \t Spergula arvensis – Wilde planten in Nederland en België (uolandu k.)"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Sūdymui ir rūkymui dažniausiai naudojama kiaulienos poodinės nugaros ir šonų skerdenos dalys. Sūdymui dėl skonio pagerinimo naudojama nemažai prieskonių: juodųjų pipirų, česnako, lauro lapų. \t Būn sūdėti ė rūkyti lašėnee. Anūs pjaun paprastaa ėš nogaruos ė šuonu skerdėėnas, laika sūrėmė so droska, pėpėraas, česanago, laura lapaas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Mėsinių galvijų auginimas yra svarbus Urugvajaus, Nikaragvos, Rusijos ir Meksikos ūkyje. \t Ypatingaa daug jautėėnas žmuonis jied Šiaurės ė Pėitū Amerėkūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Jo lapai trilypiai, žiedai balti. \t Katougės lapaa būn trėlypee vuo žėidaa balti."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Nuotolis nuo Saulės – 370-420 šm, skersmuo – keliasdešimt šm. \t Rodeni kap pasiruod Žvāzdžiū Sėits, čiesos sietė žėimkėntius."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kepurėlė mėsinga, jaunų grybų iškili, senų piltuvėliška skiltėtais, netaisyklingai išsilanksčiusiais kraštais. \t Grybas vėršos kap tuorielka, ryškee geltuons, sykees muorkavs aba blyškee geltuons."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pasisakė ir prieš žydų naujakurių statybas Vakarų Krante ir Gazos Ruože. Siekdamas kovoti prieš pasaulietiškumą ir sionizmą jis 1984, 1988 ir 1992 m. kandidatavo į Izraelio parlamentą, tačiau nebuvo išrinktas. \t Pasisakė ir prieš žydų naujakurių statybas Vakarų Krante ir Gazos Ruože ., Siekdamas kovoti prieš pasaulietiškumą ir sionizmą jis 1984 , 1988 ir 1992 m. kandidatavo į Izraelio parlamentą , tačiau nebuvo išrinktas ."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Plačiai paplitęs patiekalas Rytų Europos virtuvėse. \t Ėšvėrus, kaulus ėšjiem, nūgrond meesa ė soded apent i vėrala, ė tūmet pastata šaltaa, ka sokietietom. Jied kuošelyna so douna ė krėinaas.Tas tonkee liuob būtė švėntiu jiedis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pagal savo paklotės pobūdį eglynai skirstomi į mėlyninius, kiškiakopūstinius, mėlyninius-kiškiakopūstinius, kiškiakopūstinius-plačialapius (dar kitokio pobūdžio – ~15 %). \t Elglynū pakluotie daugomuo aug melynės, zoikė kopūstaa, samanas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Upelis kanalizuotas. Ilgis – 22 kilometrai. Vidutinis nuolydis 323 cm/km. \t Prasided Ringiū medie, šalėp Pūtvės suodas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Rudenį žydintieji krokai sodinami liepos mėnesį. \t Kėti šiepruonaa suodėnami vasara ė žydia rodeni."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lietuvoje auginamas paprastojo runkelio varietas Beta vulgaris var. atrorubra. \t Ons kėlėma nug Vėdoržemė jūras kraštū y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Miškinis skudutis (lot. Angelica sylvestris) – salierinių (Apiaceae) šeimos augalas. \t Gorgžnis, kėtap gorgždis, gargždos, gorgždos (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Echtes Tausendgüldenkraut) – gencijoninių (Gentianaceae) šeimos, širdažolių (Centaurium) genties augalas. \t Echtes Tausendgüldenkraut) y tuokė žuolie, katro muokslėškaa prigol pry gencėjuonėniu augalū (Gentianaceae) šeimuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Įteka į Virvytę 94,6 km nuo jos žiočių, 0,5 km į rytus nuo Daktariškės. \t Sotek so Vėrvytė 94,6 km nug anuos žiuotiu, 0,5 km ont rytū nug Daktarėškės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Daržinių krokų (Crocus sativus) purkos, vadinamos šafranu, vartojamos kaip prieskonis. \t Ėš daržėnė šiepruona (Crocus sativus) žėidu vėdorieliu (porku) Rytūs taisa tuoki brongu pagarda, katros tepuogė šaukiams šieprono."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pasakojama, kad seniau jame kanopą įminė karvė, pasak kitų – akmenį nešęs ir pametęs velnias. \t Da rokounama, ka pieda ont kūlė palėka karvė, aba ton kūli nešėės ale pametėės veln's."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vainikėlis balsvas, rožinis arba šviesiai rausvas. \t Žėidaa smolki, soglėė pu 3-12."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Teka į šiaurės vakarus. \t Srūn ont šiaurėis vakarū posėis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Mažoji Azija arba Anatolija (turk. \t Mažuojė Azėjė aba Anatuolėjė (turk. Anadolu, sen. gr. Ανατολία) y krašts vakarū Azėjuo."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dėl patiekalo sultingumo į faršą galima įdėti nedidelį kiekį majonezo. \t Žuodis katliets pariejė nug prancūzu côtelette, kas reešk \"šuonkaulis\" ba senuobie Euruopuo tas jiedis bova tėktaas meesa so šonkaulio."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Du priešpriešiniai šuleliai, vadinamosios ausys – ilgesni. \t Do pryšėnio šolalio, ausys, y ėlgesnio."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Proso, Common Millet) – miglinių (Poaceae) šeimos sorų (Panicum) genties augalas. \t Tas y nug onkstybas žmuoniu senuobės augėnams augals, katrou kor taas pryš 7000 metu pradiejė augintė Rytū Azėjuo ė Kaukazė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paprastieji lapai \t Vairūs lapaa"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Darba – upė šiaurės vakarų Lietuvoje; Šventosios kairysis intakas. \t Darba yr opalė šiaurės vakarū Žemaitėjuo; Švėntuosės kairė šmuota intaks."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tai daugiamečiai šakniastiebiniai augalai su kuokštinėmis šaknimis. \t Žėidaa būn joudi, rodi, tuoki kap kroupas, ont trompū kuotaliu stombrė vėršūnie."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tokie augalai yra labai patrauklūs ir dažnai auginami kaip dekoratyviniai augalai. \t Tuoki augalaa y dailūs ėr yr augėnami pry nomū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kaimiškasis tabakas (lot. \t Makuorka (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga šlapiose ir drėgnose pievose, pamiškėse. Mėgsta šlapokus durpinius dirvožemius. Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. \t Aug daugomuo šiaurės Lietovuo, šlapiūs pėivūs, pamedės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Parengė apie 50 darbų botanikos tema, tarp jų didžiulį enciklopedinį leidinį „Taislius auguminis“, kur apibūdino 643 augalus. Pats autorius rinko pinigus jam išleisti, tačiau publikuotas jis buvo tik 1900 m. Amerikoje. Surinko herbariumą (~ 800 augalų rūšių), kurio didelė dalis XX a. pr. išvežta į Odensės universitetą, o likusioji dalis (238 lapai) 1930 m. perduota Vytauto Didžiojo universitetui. \t Bet patsaa dėdliausis anuo darbs y dėdlė buotanėkas encikluopedėjė \"Taislius augūminis“, katruo ons aprašė 643 augalus, daugomaa somyslėjė vardus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Klevai sulą ima duoti maždaug savaite anksčiau, nei beržai. \t Klevaa sola praded doutė kortaas nedielė onkstiau kaap beržaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Augalas nuodingas, visose jo dalyse yra daug stipriai veikiančių alkaloidų, dirginančių nervų sistemą. \t Ciela drignės tročos y. Anuos ožjiedėės žmuogos praded dornavuotė ba drignėis alkaluoidaa stipree veek ont nervu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ištakos 4 km į rytus Upynos miestelio[1], šalia Girdiškės kaimo, Šilalės rajone. \t Šonėjės šaltėnis 4 km i rytus nug Opynas miestalė y[1], šalėp Gėrdiškės suodas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Agrostemma githago, angl. Corncockle, vok. Kornrade) arba kūkalis – gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos augalų rūšis, priklausanti Raugės (Agrostemma) genčiai. \t Agrostemma githago) y tuokis augals, pėktžuolė, muokslėškaa katra prigol pry gvazdėkėniu augalū (Caryophyllaceae) šeimuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Domina ir medikus. \t Tink ožsliegtė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šis žodis gausiai minimas Rigvedoje ir kitose vedose, bet ten reiškia maldą, šventą ištarmę, žosmę. \t Tasaa žuodis gausee mėnavuojams Rigvėduo ė kėtūs vedūs, ale tenaas reešk malda, švėnta žuodi, žuosmė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1987–1989 m. buvo savaitraščio „Literatūra ir menas“ dailės korespondentas. 1987–2002 m. buvo komparatyvistinės kultūrologijos, estetikos ir meno teorijos skyriaus mokslinis bendradarbis Lietuvos kultūros ir meno institute. \t 1987–1989 m. bova žornala „Literatūra ir menas“ dailės korespondėnto, 1987–2002 m. komparatyvistėnės koltūroluogėjės, estetėkas ė mena teuorėjės skyriaus muokslėnis bėndradarbis Lietovuos koltūras ė mena instėtotė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedynas – gausiažiedė šluotelė. \t Ta žuolie šieralou mažaa tink, bet dėdlė liekarsta y. Ana gera nug kuosolė, kuoklioša, ka geriau mieguotė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Phleum, vok. Lieschgräser) – miglinių (Poaceae) šeimos augalų gentis, kuriai priklauso daugiametės retakerės žolės su varpašluotės žiedynu. \t Phleum) y tuokė pėivu žuolie, muokslėškaa katra prigol varpėniu augalū (Poaceae) šeimaa. Ožaug ons lėg 1,5 m augštoma, tora ėšėlgus lapus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga apydrėgnėse dirvose, šaltiniuotose vietose, miškuose, pievose. \t Triaušiu stombriūs y gausoms raugu, dažontiu medegu, drosku, sėlėcė jongėniū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Apyžiedį sudaro 4 violetiškai rausvi, bekočiai taurėlapiai, po 3 (rečiau daugiau ar mažiau) susitelkę pernykščių nukritusių lapų pažastyse. \t Žėidaa rūžavi būn, gardee kvepa. Praded žydietė onksti pavasrie, par ėlgus atdriekius net vasarė galė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tai apėmė laikotarpį nuo sekmadienio po Pelenų dienos iki Didžiojo ketvirtadienio. \t Ypatingas Gavienės dėinas y Pelenėjė, Dėdlysis pondielis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Daug skaitė, buvo paveikta Žano Žako Ruso, Deni Didro idėjų, todėl pasisakė prieš aristokratiškas privilegijas, moralines konvencijas, religinę ortodoksiją, skurdą, nors revoliucinių idėjų nerėmė.[1] \t Ana daug skaitė, bova paveekta Žana Žaka Ruso, Deni Didro mintiū, tudie pasisakė pryš puonu privilegėjės, muoralėnes konvencėjės, grėižta viera, skorda, ale ė ož revoliocėjė nepasisakė.[1]"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga pievose, sausuose retuose miškuose, šlaituose, pagrioviuose[1]. Mėgsta saulėtas sausas vietas. \t Tasaa žuolyns aug pėivūs, sausuos retuos medies, kalnū šlaatūs, pagriuoviūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Intakai: Mergupis (dešinysis), Ramučia, Smertupis (kairieji). \t Intakaa: Mergopis (dešėnysis), Ramočė, Smertopis (kairiuojo)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "XIX a. gauti selekciniu būdu sujungus kviečių ir rugių chromosomas. \t Anou XIX o. ėšvedė muokslėninkaa, selekcėškaa hėbrėdėzavėė kvėitius so rogees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pumpuras – augalo organas, iš kurio išauga ūglis – t. y. stiebas su augančiais ant jo lapais. \t Pompors (kėtaap pomporīs) y augala narys, ėš katrou ėšaug ūglis – tas y kuots so augonteess ont anou lapaas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stipriai apkepus nedidelius lašinių gabalėlius, gaunami spirgai. \t Stėpree apčirškinti maži lašėniū gabaliokaa spėrgaa y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lopaičių švenvietėje Aitralė prateka riedulyną. Pačiame aukštupyje patvenkta. \t Luopaitiu švėntavėitie Aitralė tek par kūlynus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1794 m. tapo Varnių kunigų seminarijos klieriku. \t 1794 m. palėka Varniu konėgū semėnarėjės klierėko."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pirmasis piliakalnis, Pilies kalnas, yra į vakarus nuo Paršežerio ežero. Stačiašlaitę 15–20 m aukščio kalvą iš pietų ir šiaurės juosia pelkėta žemuma, šiaurės vakaruose yra žemesnė aukštuma. Aikštelė pietryčių – šiaurės vakarų kryptimi 100 x 40–50 m dydžio su kiek įdubusiu viduriu. \t Pradiuo stuov Pėlėis kalns, katros y 15–20 m aukštoma ėš pėitū ė šiaurės sopams pelkyniu, vuo šiaurės vakarūs y žemesnė aukštoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Augalai kryžmadulkiai, juos apdulkina bitės. \t Tepuogė piktžuolė y - vyniuojas ont rogiū, avėžū. Buotanėškaa pry žėrėnku prigol popa, vėkis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ankstyvasis šalpusnis (lot. \t Šalposnė aba ��alposnis (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Prasideda Klaipėdos rajone, prie Lankučių, į šiaurės vakarus nuo Kretingalės. \t Prasided ons Klaipiedas rajuonė, šalėmaas Lonkotiu suodas, i šiaurės vakarus nug Kretingalės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedai balkšvai ar žalsvai gelsvi, gana smulkūs. Vaisiai plokšti, gelsvai rudi. Auginamas soduose, daržuose, prie sodybų sulaukėja. \t Žydia liūbīstra tuokees dėdlees skėitees, anuos žėidaa smolkee, balkšvi y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stiebas stačias arba gulsčias, dažniausiai šakotas. \t Anou tombris statos aba golstos būn, tonkiausee šakuots."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Daugiametis, 20-30 (40) cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis ilgas, gulsčias, nariuotas, šliaužiantis. \t Ta y tuokė daugiametė žuolie, ožaugontė 20-30 cm aukštoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Galinsoga parviflora, vok. Kleinblütiges Knopfkraut) vadinama ir amerikonka. \t Galinsoga parviflora) y tuokė dailyžėidiu augalū (Asteraceae) šeimuos žuolie, tonki daržū pėktžuolė. Žydia nug bėrželė lėg spalė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Įteka į Ventą 320 km nuo jos žiočių, 8 km į šiaurės rytus nuo Užvenčio, netoli Ušnėnų[1]. \t Ytek i Vėnta likus 320 km nug anuos patiuos žiuotiū, 8 km i šiaurės rytus nug Ožvėntė, šalėmaas Ošnienu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1977 m. perėjo į Skuodo rajono vietinio radijo laidų redakciją ir iki 1984 m. dirbo redaktore. \t 1977 m. perėjė i Skouda rajuona vėitinė radėjė laidū redakcėjė ė lėgė 1984 m. tenaas dėrba kap redaktuorė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Daugiametis, 10-30 cm aukščio žolinis augalas, sudarantis labai tankius (kaip briedžio kailis), į vieną pusę nuaugusius kerus. Šakniastiebis trumpas, šliaužiantis. Šaknys storos, virviškos. \t Tas daugiametis, 10-30 cm augoma augals y, katros aug baisee tonkees keesaas, būktaas brėidė kailis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tai vienas plačiausiai TSRS naudotų automobilių, ypač, kaip tarnybinis automobilis (greitoji pagalba, sanitarinis, karinis). \t TSRS ta liuob būtė nuognee tonkee nauduonama kap greetuojė pagelba, sanėtarėnė, karėnė mašėna."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedynas susideda iš keleto žiedų puokščių. Vainikėlis baltas arba šviesiai rausvas. Žydi liepos – rugpjūčio mėn. \t Žėidokaa nedėdli, sosispėitėė vėršonielies, balti aba švėisee rausvi, žydia lėipas–rugpjūtė mienėsees.Ciels žuolyns gardee kvepa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Anyžiaus vaisių preparatai – vandeninis užpilas, spiritinė tinktūra (90 % spirito) – vartojami sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis. \t Ėš anėžė vaasiu žmuonis taisa liekvarstus. Anėžė ė spėrėta ožpils macyj kap serg alsavėma lėguom. Ons tora gera smaka, tūdie dedams kap pagards i saldainius, kėtuokius saldomynus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Įteka į Ventą 318 km nuo jos žiočių, netoli Šeškupio kaimo. \t Itek i Vėnta šalėp Šeškopė suodas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Maždaug nuo XIII amžiaus ši vaistažolė auginama visoje Europoje, o netrukus ir daugelyje pasaulio šalių. Manoma, kad į Lietuvą anyžius pateko XIX amžiaus pradžioje. Kultivuojamas Ukrainoje, Šiaurės Kaukaze, Vidurinėje Azijoje, Pavolgyje. \t Anėžė mūsietaas y kėlėma nug Mažuosės Azėjės, vuo i Lietova pakliova XIX omžiou."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žydi birželio – rugpjūčio mėn. Auga apydrėgnėse ir drėgnose pievose. \t Žydia par vėsa vasara tomsee rauduonaas žėidaas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1995–2002 m. dirbo Lietuvos filosofijos, kultūros ir meno institute, nuo 2002 m. buvo komparatyvistinių kultūros studijų vyresnysis mokslinis darbuotojas Lietuvos kultūros tyrimų institute. Nuo 2000 m. buvo Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas, Humanitarinių mokslų katedros vedėjas, profesorius. \t 1995–2002 m. dėrba Lietovuos pėliuosopėjės, koltūrasė mena instėtotė, nū 2000 m. bova Vėlniaus dailės akademėjės Kauna dailės instėtota vyresnysis muokslėnis darboutuos, Humanėtarėniu muokslu katedras vedies, pruopiesorios."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Jauni rabarbarų stiebai ir lapai valgomi švieži, virti, kepti, konservuoti. Iš rabarbarų kepami pyragai, kiti konditerijos gaminiai. \t Robarbu stombree būn nuognee rūgštaa. Anėi, kap būn švėiži, tink jiestė, tepuogė een i kėsielius, barštius, ougynės, kuompuotus, marmaladus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Mėgsta ūksmingas vietas. \t Anuom patink ūksmie."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Senų medžių žievės paviršius būna suskeldėjęs, suaižėjęs, pamažu nusilukštena. Tas paviršinis sluoksnis vadinamas žiauberimi. Jis susidaro iš kamštinio audinio ląstelių. \t Senū mediū žėivės paviršios būn soskeldiejėės, soaižiejėės, pamažo nusilokšten."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ant jos dedama iš duonkubilio pakabinta tešla ir rankomis glaistant suformuojamas panašaus dydžio duonos kepalas. \t Ont anuos ded ėš dounmaišė pakabinta tešla ė ronkuom padėrb dounas kepala."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Aukštis 50-150 cm. \t Anou aukštoms 50-150 cm y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga vandens telkinių pakraščiuose, puvenų turtingame dumble. \t Ajers aug ont ondens telkėniū krontū, povenu tortingamė domblė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vingiorykštė (lot. Filipendula) – erškėtinių (Rosaceae) augalų gentis. \t Vingrīkštis, kėti vardaa: vingrīkštė, vėndrīkštis, vėndrīkštė vindrīkštė, vindrīkštis, vėngrīkštė, vėngrīkštis (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Graižų su kuokeliniais žiedais skersmuo didesnis už ilgį, skraistlapiai dažniausiai balti. Piestelinių žiedų graižąs cilindrinis, skraistlapiai dažniausiai rožiniai, rausvi, rečiau balti. Kuokelinių žiedų vainikėlis į viršų platėjantis, su 5 kuokeliais ir rudimentine piestele. \t Stombree paskėri aba anūm šmuots y, anėi būn statmeni, bašakee, apaugėė pūkelees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Salýklas – daiginti grūdai arba jų miltai alui, degtinei, viskiui ir kt. daryti. \t Salykla y tuoki padaiginti grūdaa aba anūm miltaa, ėš katrūm taisa alu, arielka aba kuoki kėta alkaguolėni gierala."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Didžiojo Kaukazo kalnagūbriams būdingas alpinis reljefas, kuestos, karstiniai dariniai (Voronjos, Naujojo Atono urvai, Sataplija ir kt.). \t Tūliaus i pėitus drėikias Koras-Araksa žemoma, vuo paskom ėškylėė Mažuojė Kaukaza kalnaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stiebai statūs arba šliaužiantys, išaugantys iki 3 m aukščio, dygliuoti; lapai pražanginiai, trilapiai, stambiai dantyti; žiedai balti; vaisius – tamsiai mėlynos spalvos uogos. \t Gervougės stombree būn statmeni aba šliaužontis, ėšaug lėg 3 m aukštoma, so dyglees. Lapaa sosided ėš trėjū lapaliu, stombee dontyti. Žėidaa balti y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kalba švedų, lietuvių, arabų ir anglų kalbomis. \t Troupnē poikē rokounas žemaitiu kalba."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Apynys \t Apsivyniuojėė apynee"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Korbweide) arba tiesiog žilvitis – viena iš gluosnių genties (Salix) rūšių. \t Tas y 3-6 m aukštoma krūms, katros aug driegnūs vietūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vartojama šunvotėms, spuogams gydyti. \t Gerėn plaukū augėma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1975 m. Skuodo rajono laikraščio „Mūsų žodis“ korespondentė. \t 1975 m. bova Skouda rajuona laikraštė „Mūsų žodis“ korespondėntė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Buožgalvio sandara primena protėvių: žuvį primenantis ilgas uodeginis pelekas, nėra penkiapirščių galūnių, išorinės žiaunos, vienas kraujo apytakos ratas. \t Varluožee da toria žiaunas, ėr alsou tėktaas ondenio (ondenie ėštėrposio uoro), jied vairės žuolės, gal prylėptė pry augalū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šlaitai statūs, iki 30 m aukščio. Viršutinė 6–7 m aukščio dalis statesnė, išlyginta. Aikštelė stačiakampė, 48×40 m dydžio, pailga šiaurės – pietų kryptimi. \t Vėršou y 48×40 m dėgloma aakštė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lietuvoje guobos auga daugiausia centriniuose rajonuose - Prienų, Kauno, Raseinių, Kėdainių, Širvintų, Kaišiadorių. Auga didesnių upių slėniuose, dalies ežerų šlaituose. \t Lietovuo vinkšnas aug daugomuo šalėis vėdorie: dėdlesniū opiu slieniūs, kap katrū ežerū šlaatūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pienauja – upė Šilalės rajone, kairysis Jūros upės intakas, įteka į ją 128,9 km nuo jos žiočių, 2 km į šiaurės vakarus nuo Kvėdarnos. Ištakos Kalnyčių kaime. \t Pynoujė yr opiekšlis Žemaitėjuo, Šėlalės rajuonė, kairė šmuota Jūras opėis ėntaks. Sotek so Jūra 128,9 km nug anuos žiuotiū, 2 km i šiaurės vakarus nug Kviedarnas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Nuo kolonijinių laikų Vakarų Indijomis kartais yra vadinamas visas Karibų jūros regionas. \t Sykees ė daba Vest Indėjė šaukiami cieli Karėbaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Aptvertas medine tvorele, toje pačioje kryžkelėje stovi medinis kryžius. \t Medis aptverts medėnė tuorelė y, šalėmaas stuov medėnis kryžios."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gelda buvo naudojama baltiniams skalbti, kruopoms ir grūdams niekoti, sudėti skerdienai, maišyti pyragams, maudyti vaikams. \t Niekuočie liuob skalbtė baltėnius, nėikuotė kroupas ė grūdus, laikytė meesa, maišytė pyragus, maudytė vaakus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedynas dažnai redukuotas. Alisma plantago-aquatica f. terrestre Glück. – sausminė forma; turi tik orinius lapus, jų koteliai trumpesni (2–2,5 karto ilgesni už lakštą); žiedynas normalio formos. Bendras paplitimas: Vakarų ir Rytų Europa (išskyrus Arktį), Kaukazas, Azija, Australija, Afrika. \t Ton augala jied uožkas, bet tap ons y trocyzna, dėrgėn skūra."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auginama darželiuose ir soduose, žydi birželio – rugsėjo mėnesiais, sėklos subręsta rugsėjo – spalio mėnesiais. \t Ciels augals skaudee kvepa, tora tuoki savėška smuoka. Čiopėniejont rūtus ont ronku gal ėškiltė pūslės, ba rūtūs y tuokiu medegu (fuotuokomarėnu), katras dėdėn skūras dirgloma saulės švėisaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Piliakalnis buvo įrengtas aukštumos pakraštyje, dviejų daubų suformuotame kyšulyje. Jo šlaitai statoki, iki 20 m aukščio. Apytiksliai 45 × 50 m aikštelė pakraščiuose buvo apjuosta šiuo metu jau suplokštėjusiu gynybiniu pylimu. \t Kepaloškalnis stuov aukštomas pašmuotie, kyšolie terp dvyjū doubiū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Phallus impudicus) – poniabudžių (Phallus) genties nevalgomas grybas, liaudyje vadinamas Žemės taukais, vilkagrybiu. \t Phallus impudicus) y tuokė najiedama, baisee smėrdontė gryba."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vainikėlis nešvariai geltonas, su violetinėmis gyslomis. Žydi birželio – rugsėjo mėn. Vaisius – dėžutė. \t Žėidaa paskėri, ėšaug stombrė vėršou, būn porvėnaa geltuoni ė žydia nug birželė lėg siejės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Sėklų nebrandina. Svogūnas sudėtinis iš 6-30 skiltelių, padengtų balta plėvele. \t Sonuokėn kap šakni česnaga galvotė, katra sosided ėš 6-30 skiltaliu, apdengtu balto lokšto."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pintis (lot. \t Kempė, kėtap pintėnė, kempėnė, kempėnis (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga dykvietėse, javų, ypač rugių, pasėliuose. \t Aug vėsuokiūs tyrūs, dykrūs, laukūs. Tas ypatingaa dėdlė javū, ypatingaa rogiū, pėktžuolė y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Turi dervinės medžiagos – betulino ir triterpeno grūdelių, nuo kurių beržo tošis yra balta. \t Žemaitiūs da y tuoki pasakymaa: \"kap lieliū tuošė\" aba \"kap vėina tuošė\", soprask, nuognee dailos, pluons, \"kap par tuošė een\", tas reešk, ka poikee dainiou."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1984 m. baigė Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniąją muzikos mokyklą, smuiko klasę. \t 1984 m. Velėčka bengė Vėlniaus J. Tallat-Kelpšas aukštesnėjė mozėkas muokykla, skirpytė klasė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Sudaro meandras. \t Srūdama Skėnėjė palėik vingius."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Aplink miškuose yra ir daugiau senų ąžuolų, o Šventragių kaime rasta alkvietė. \t I rinki medies tepuogė aug seni oožoulaa, y baltu alka."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gerai atželia dykvietėse, apleistuose sklypuose. \t Geraa ataug tyrūs, apleistūs sklypūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Trešnė (lot. Prunus avium, angl. \t Trešnė, sykees čerešnė (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vienas augalas išaugina ~70 tūkst. sėklų. \t Kap anūm sieklas nūdžiūst, tap jėm žvagietė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dėstė įvairiuose Europos, Azijos ir Australijos universitetuose.[4] \t Diestė vairiūs Euruopas, Azėjės, Australėjės onėversėtetūs.[1]"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Daugiametė, 20-40 cm aukščio žolė su gulsčiu šakniastiebiu ir palaipomis. Stiebas keturbriaunis, stačias arba kylantis, plaukuotas. \t Tas augals daugiametis y, 20-40 cm aukštoma, golsta šaknėm."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dažnai sėjami drauge su avižomis, pupomis[1]. Senovėje (neolite, bronzos amžiuje) sėjamuosius vikius maistui vartojo ir žmonės. \t Vėkis liuob būtė ė žmuoniū jiedis: par vainas, bada ėš vėkė miltu kepė douna, katra būn aatrė, nagardė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pastinaca sativa) – daugiametis žolinis augalas, priklausantis salierinių (Apiaceae) šeimos pastarnokų (Pastinaca) genčiai. \t Pastinaca sativa) y tuokė daržuovė, žuolyns, muokslškaa ons prigol pry skietėniu augalū (Apiaceae) šeimaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kartais kamaroje vasarą buvo miegama. Kamara turi vieną nedidelį langelį, neapšildoma. \t Tas nie apšilduoma vėita ė tor tėktaas vėina maža longali."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Common Water-plantain, vok. Gewöhnlicher Froschlöffel) – dumblialaiškinių (Alismataceae) šeimos dumblialaiškių (Alisma) genties augalų rūšis. Lietuviški pavadinimo sinonimai.: ožkaliežuvis, varliašaukštis. \t Alisma plantago-aquatica) y tuokis augals. muokslėškaa prigolons pry domblalaaškėniu augalū (Alismataceae) šeimuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dėl 4 varomų ratų tinkamas naudoti sunkiai pravažiuojamuose keliuose. \t Diel tuo, ka tor 4 varuomus ratus, tink važioutė sonkee pravažiounamaas kelees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kartais kraigas apdedamas spalių ir molio ar kalkių sluoksniu, o galuose uždedami plokšti akmenys. \t Sykees ont čiokora ded spaliu ė muolė aba kalkiu slouksni."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stiebo viršuje yra žiedynas – išsiskėtusi šluotelė. Varputės dvižiedės, rečiau trižiedės, be akuotų, žiedai retai kada akuotuoti. Vaisius – grūdas su plėvelės pavidalo žiedažvyniais, varpelės būna po 1-3 grūdus. \t Avėžas žėids y sogolėės i varpa, katra būn dvėžėidė, sykees trėžėidė, nator akoutu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Susideda iš Kuprės, Paprūdžių, Pagojo, Ganyprovos, Rombardiškės, Švedkalnio miškų. \t Sosided ėš Koprės, Paprūdiu, Paguojė, Ganypruovas, Ruombardėškės, Švedkalnė mediu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Jeigu apyniai neturi atramos ir driekiasi pažeme, jie paprastai nežydi. Stiebas šešiabriaunis, šiurkštus, apaugęs kabliškais dygliukais, žiemą sunyksta. Lapai priešiniai, 8-15 cm ilgio ir tiek pat pločio, su 3-5 skiautėmis, širdiškais pamatais, dantyti, su prielapiais. \t Ont stombrė būn tuoki kėbokaa, katraas apynys keberuojas par medius, tuoras, krūmus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Salyklas \t Salīkla"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Literatūroje laikoma, kad uogos svaiginančios. Daugelyje kalbų liaudiški pavadiniami motyvuoti šiuo poveikiu. Nėra įrodyta kokia veiklioji medžiaga už tai atsakinga. \t Vaivuora ougas jiedamas y, bet žmuonis rokoun, ka nug anūm būktaas apsvaigst svaamie, rondas kuokis taa gėrtoms."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedai smulkūs, žalsvai pilki ar žalsvai balti, susitelkę į trumpas kekes. \t Žėidokaa menki, žaliuoki, sogolėė i kekės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Intakai: \t Intakaa:"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pelenų diena, Peleninė, Pelenija – pirmoji diena po Užgavėnių, pirmoji Gavėnios diena. \t Pelenū dėina, Pelenė y dėina, katra een pu Ožgavieniu, ta y pėrmuojė Gavienės dėina. Kap ėr Ožgavieniu, tap ė Pelenės čiesos prigol nug tuo, katra dėina taas metaas ėšpoul Velykas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šakniastiebis vertikalus, 2-4 m ilgio, šaknų daug, jos gelsvai rudos. \t Stombris anou statmens, bašakis, tošto vėdorio."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Graižų gausu, jie susitelkę į skėtišką tankią šluotelę. \t Žėidaa marūna ryškee geltuoni y, soiejėė i tonkės šloutelės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tai nedideli visžaliai žoliniai augalai. Lapai sudaro skrotelę. Balti, kreminiai arba rožiniai žiedai sudaro žiedynus. \t Pyrola) y tuokis medės augalioks, žuolie."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žydi liepos-rugsėjo mėn. \t Žydia sūras lėipas-siejės mienėsees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gailis (lot. \t Gailis aba gaalis (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ant ajerų lapų kepama duona arba į duonos tešlą įmaišomi ajero lapų milteliai. \t Ont ajerū lapu žmuonis kep douna aba i dounas tešla imaišomi ajera lapu miltelee. Ajera šaknis y liekvarstos nug plaukū slinkėma, oždegėmu, so anou taisa veiziejėma, klausėma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Augalas stipraus aromato. Graižuose yra eterinio aliejaus. Vartojamas kaip vaistinė ramunė, tačiau veikimas gerokai stipresnis. \t Rīma ramonė tor stipru kvapa, katros geruokaa aštresnis nekap paprasta ramonielė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žydi birželio – spalio mėn. \t Anaa sonkee een ėšvarytė ėš darža."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Brolis – vertėjas, filologas Kazimieras Seibutis. \t Bruolis – verties, filoluogs Kazimiers Seibutis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai poromis plunksniški, dažniausiai baigiasi ūseliu. \t Žėidaa padabnee popu, tėktaas dėdlesni, vairiū spalvū (balti, mielėni, geltuoni, vėjuoletėnee), ba smuoka."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Daugiamečiai žoliniai augalai, turintys paprastą arba šakotą stiebą ir pražangiai išsidėsčiusius lancetiškus lapus. \t Tas y daugiametis žuolėnis augals, katrou stombris būn tėisos, sykees šakuots, lapaa ėšėlgi. Žėidaa dėdli, geltuoni."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1974 – 1977 m. daugkartinis Lietuvos plaukimo čempionas ir rekordininkas 1976 m. TSRS plaukimo čempionas ir rekordininkas[2] TSRS Tarptautinės klasės sporto meistras 1976 m. Monrealio XXI olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas 100 m. krūtine – 1:04.23; 200 m. krūtine – 6 vieta; 4x100 kombinuotoje estafetėje – 5 vieta; Olimpinis rekordininkas 100 m krūtine. \t Arvyds Jūzaatis y 1974 – 1977 metu daugsykis Lietovuos plaukėma čempėjuons ė rekuordėninks 1976 m. TSRS plaukiėma čempėjuons ė rekuordėninks[1] TSRS Terptautėnės klasės spuorta meistros 1976 m."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Nektaras nuodingas bitėms. \t Anūm žėidadolkės trocyzna bėtim y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kartais į paviržį taip pat būdavo įdedama lino grįžtė, vilnos kuodelis. \t Žemaitiūs metū pradiuo da liuob doutė pavėrži ė berna tievam."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tarp vandens augalų yra pakankamai deguonies, maisto bei slėptuvių. Iš kiaušinio išsirita lerva su neišsivysčiusiais judėjimo bei kvėpavimo organais ir nepraplyšusia burnos anga. Ji prikimba prie drebutinės kurkulų liekanos dviem galvos apčioje esančiais siurbtukais. \t Varlės korkolus korka i šėlta, geraa saulės apšvėista ondeni, tas y, i prūdus, griuovius, opaliu ėr ežerū krontus, balas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Erlos aukštupys ir vidurupis yra Salantų regioninio parko teritorijoje.[1] \t Pry Kernū ont opėis tvonka y.[1]"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai kotuoti, kiaušiniški, buki, raukšlėti. \t Lapaa makuorkas dėdli y, apvalainaas galaas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šiaurinio pusrutulio gyventojams vasaros saulėgrįža (birželio 22 d.) yra astronominės vasaros pradžia (Saulės kelias virš horizonto būna ilgiausias, taigi diena ilgiausia, naktis trumpiausia), o žiemos saulėgrįža (gruodžio 22 d.) – astronominės žiemos pradžia (naktis ilgiausia, diena trumpiausia). \t Šiaurės platomūs vasaras sauliegroožu dėina birželė 22 y, kūmet dėina būn ėlgiausė vuo naktės trompiausė. Tūmet ėš tikra prasided vasara. Par vasaras sauliegroožas būn Šv."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai blizgantys, pliki, apatiniai dukart, o viršutiniai vienąkart plunksniški. Lapo lapeliai iki 10 cm ilgio. Žiedynai - apie 12 cm skersmens skėčiai iš 12 - 20 spindulių. \t Stombris statmens, apvalos, tuštavėdoris."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Liebstöckel) – salierinių (Apiaceae) šeimos augalų rūšis. \t Liebstöckel) y tuokis žuolyns, prigolons muokslėškaa salėirėniu augalū (Apiaceae) šeimaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Daugiamečiai žoliniai augalai su cilindriškais arba gumbo pavidalo šakniastiebiais. \t Tas y daugėmetės žuolės so cėlindra aba gomba skvarmas šaknėstėibees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Prasideda 1 km į pietryčius nuo Grygališkės, šalia Galnutės upelio. \t Prasided 1 km i pėitrytius nug Grygalėškės, šalėp Galnotės opalė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Manoma, kad Mingėlos ąžuolui gali būti 600-700 metų. \t Rasietaas, oožoulou būs 600-700 metu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai stambūs, lygiakraščiai. \t Batvėniu šaknis ė lapaa y poikos šierals kiaulėm."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Nereiklūs dirvožemiui, pakenčia dulkėmis, dūmais užterštą orą[1]. \t Aug vairiuo dėrvuo, nabėjė dolkiu, ožteršta uora."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Saulės grąža: eilėraščiai (dail. Vladislovas Žilius). – Vilnius: Vaga, 1969. – 78 p.: iliustr. \t Saulės grąža: eilėraščiai (dail. Vladislovas Žilius). – Vėlnios: Vaga, 1969. – 78 p.: iliustr."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Nuo 2012-2017 m. LTOK viceprezidentas. \t Ons 2012-2017 metaas ejė Lietovuos tautėnė uolimpėnė komėteta viceprėzėdėnta pareegas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Hyoscyamus niger, angl. Henbane, vok. Schwarze Bilsenkraut) – bulvinių (Solanaceae) šeimos augalas. \t Hyoscyamus niger) y tuokis augals, katros muokslėškaa prėgol bolbėniu (Solanaceae) augalū šeimaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šakniavaisiuose yra 9-16 % cukrų, 1,8-3 % baltymų, 0,7-1,4 % celiuliozės, 0,8-1,3 % mineralinių medžiagų, taip pat rūgščių, vitaminų (ypač vitamino P). Burokėliai dažnai naudojami kaip maistinis dažas. \t Seniau panas sau lūpas liuob dažytė svėklė soltėm."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paprastoji skalsė vystosi rugio varpos žieduose. \t Skalsės aug rogė varpas žėidūs, sykees ėšaugėn tuokius ėšėlgus, lėnktus, kėitus, joudaa viuoletėnės barvas ragus, ėlgoma 1-3 cm. Šeep, ėšruod kap kuokis jouds grūds."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Nužydėjus, lieka pūkai (lukštavaisis su skristuku), panašūs į pienės pūkus, kuriuos išnešioja (ir taip išplatina) vėjas. \t Kap šalposnė nūžydia, palėik sieklas so tuokees \"parašiotaas\", kap kiaulpėinės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Cuscuta) – vijoklinių (Convolvulaceae) šeimos augalų gentis. \t Cuscuta) y tuokis vėjorkis, parazėtėnis augals."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Galima šerti gyvulius. \t Tink gyvuoliam šertė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Yra parašiusi ekonomikos vadovėlių mokykloms, kitų knygų ekonomikos, finansų, verslo tematika, į lietuvių kalbą išvertė užsienio autorių kūrinių. „Žinių radijo“ rubrikos „Ekonomisto komentaras“ dalyvė, ekonomikos įvykių komentatorė, portalo DELFI publicistė, tinklaraštininkė. \t Y parašiusi ekonuomikas vadovieliu mokykluom, kėtu knyngu ekonuomikas, finansu, versla tematika, i lietoviu kalba išvertė užsėiniaus rašytuoju kūriniu. „Žiniu radijė“ robrikas „Ekonomista komentars“ dalyvė, ekonuomikas ivykiu komentatuorė, portala DELFI publicistė, tinklaraštinynkė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vienmečiai ir daugiamečiai žoliniai augalai su stačiais ar kylančiais bei gulsčiais stiebais ir trilapiais lapais. \t Duobėlaa vėinmetės ė daugiametės žuolės y, katras tor statmenus stombrius ė trėlapius lapus. Duobėlū žėidaa maži y, sokrauti i tuokės galvotės, katras būn rauduonas, baltas, geltuonas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lietuvoje daugiau auginama kaip prieskoninė daržovė. \t Anou šaknis ė jauni lapaa tink saluotuom, kap pagards."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šilas arba pušynas – Lietuvoje tai paprastųjų pušų arba kitų nevietinių pušų genties rūšių miškas, augantis lengvame, smėlingame dirvožemyje, o ne pelkėtoje vietoje. \t Šėls aba šėlyns y tuokė medė, katruo daugomuo aug pošis, vuo dėrva y lėngva, skordė (šėlžemis)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Augalai su šliaužiančiu storu šakniastiebiu, kuris turtingas krakmolo. Lapai linijiški, turi ilgą makštį. Žiedai sutelkti burbuolėse. \t Šėndros toria stuora, šliaužonti, kramuolinga šakni."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Nirguna brahmanas yra savybėmis neišreiškiamas absoliutas. \t Nirguna brahmans y absuoliots, katron neen kap nuors pavadintė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai gali būti įvairiausių spalvų, kotuoti ir bekočiai, maži ir plonyčiai (smidriniai), dideli ir platūs (alokazija), pergamento plonumo arba labai stori (agava), spyglio ar vamzdinės formos. \t Daug augalū tor lapus so vaška slouksnio, katros neleid lengvaa ėšgaroutė ondeniou. Rodeni daugoms augalū lapus nomet. Anėi, pryš nokrintont, pageltonou, paraudonou vuo kėtaap pamain sava spalva - tas y diel tuo, ka anėi pašalėn nabreekalingas medegas ė vėsuoki troča ėš augala."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedynai tankūs, skėtiniai, susitelkę po 1-3 lapų pažastyse. \t Lapaa 6-20 cm ėlgoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Sodininkystėje česnakai auginami soduose, daržuose kaip daržovės. \t Česnagus žmuonis augėn suodnūs, daržūs kap daržuovės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šuninė našlaitė (lot. Viola canina, angl. Heath Dog-violet, vok. \t Šonpėjuolkė, šons našlaatė (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kraigas arba šelmuo – viršutinė šlaitinio stogo dalis. \t Čiokors (kėtaap kraiks, šelmenis) y viršotėnė šlaatėnė stuoga dalės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šarnelės piliakalnis su gyvenviete, Švedų piliakalnis (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A816KP, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR813) – piliakalnis Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Šarnelės kaimo, Žemaičių Kalvarijos seniūnija. Pasiekiamas keliu Žemaičių Kalvarija – Barstyčiai pravažiavus Šarnelę, paėjus 150 m į kairę vakarų kryptimi, liepteliu perėjus kanalą. \t Šarnelės pėliekalnis aba Švedu pėliekalnis y pėliekalnis Plongės rajuonė, py Šarnelės kaima, Žemaitiu Kalvarėjės seniūnėjuo. Pry anou galam prieetė kap pravažiouni Šarnelė par kelė Žemaitiu Kalvarėjė–Barstytee, ė paskom paeeni 150 m i kairė; pryš pat kalnali reek pareetė par tėlptali."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Toliau (5-6) aprašomas Purušos aukojimo ritualas (jadžna), kurį atlikę dievai, sadhjai ir rišiai. Vėliau himne pasakojama, kaip iš Purušos radosi įvairūs gyvūnai, šventosios giesmės, iš skirtingų Purušos kūno dalių atsirado varnos (luomai): iš burnos – brahmanai, iš rankų – kšatrijai, iš šlaunų – vaišijai ir iš pėdų – šudros. Paskutiniuose posmuose aprašyta kaip iš Purušos radosi kosminiai elementai. \t Ta milžėna, katros bova ožgolėės vėsa svieta, dievaa ė konėgaa paapieravuojė: ėš anon kūna radas gyvuolee, dongaus švėisolaa, vėsas vėdu gysmės ė ketorės žmuoniū kėltis - konėgaa (brahmanaa), žalnieree (kšatrėjee), paradviejee ė valstėitee (vaišėjee) ė patee vargingėėjė šudras."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1991 m. kartu pradėjo redaguoti Žemaičių kultūros draugijos laikraščio „A mon sakaa?“ (pirmąjį laikraštį žemaičių kalba Lietuvoje). \t 1991 m. tepuogė pradiejė redagoutė Žemaitiu koltūras draugėjės laikrašti „A mon sakaa?“ (pėrmaasis laikraštis žemaitėškaa)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kaltis – upė šiaurės vakarų Lietuvoje, Skuodo rajone; Apšės (Bartuvos baseinas) dešinysis intakas. \t Kaltė (Kaltės, Kalčė) yr opės šiaurės vakarū Žemaitėjuo, Skouda rajuonė; Apšės (Bartovas baseens) dešėnė kronta intaks."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stiebas 10–30 cm aukščio, iš pradžių stačias, vėliau gulsčias. \t Braškės stombris būn 10–30 cm augoma, daugomuo šliaužontis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Augalo pavadinimas kilo iš lotyniškų žodžių: angelus – angelas, sylvestris – miškinis. \t Angelica sylvestris) y tuokė žuolie, katra muokslėškaa prigol pry skietėniu augalū (Apiaceae) šeimuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai kiaušiniški, rombiški, galai nusmailėję, nelygiai dantyti, šiek tiek skiautėti, rečiau lygiakraščiai. \t Anou stombris statmens, briaunuots, ėšsišakuojėės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Verpstukas – verpimo įrankis. \t Verpstelė y rakonds verpėmou."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "2019 m. vasario 25 d. įregistravo visuomeninį rinkimų komitetą „Aušros Maldeikienės traukinys“, kuris laimėjo vieną mandatą – Aušra Maldeikienė tapo viena iš 11 Lietuvoje išrinktų Europos Parlamento narių[8]. \t 2019 m. vasarė 25 d. iregistrava visuomenėni rinkėmu komiteta „Aušruos Maldeikienės traukinys“, katras laimiejė vėina mandata – Aušra Maldeikienė tapa vėina iš 11 Lietuvuo išrinktu Euruopas Parlamėnta nariu[1]."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Beržoro dvare 1746 m. pastatyta medinė koplyčia, kurią retkarčiais aptarnaudavo Platelių bažnyčios kunigai (kai kurie šaltiniai mena koplyčią dar 1728 m.). \t Beržuora dvarė 1746 m. pastatė medėnė kuoplyčė, katruo sykees pamaldas liuob laikytė Plateliu bažninčės konėgaa. Paskum 1759 m. pry anuos pabūdavuojė kryžiaus kelė kuoplyčielės, ale nug 1865 rosu valdė nableida pry anūm melstės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žydi birželio-liepos mėn. \t Žyda birželė-lėipas mienėsees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pagal graikų mitus miestą įkūrė Orestas ir pavadino Orestijumi. \t Ruomienu gadynie miests bova šaukiams Adrianuopuolio (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Masyvas išsidraikęs, daug proskynų, erčių. \t Miškos ėšsikietuojėės y, daug skynėmu, pruogomu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gentyje yra apie 350 rūšių, iš kurių didesnė dalis paplitusių Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato zonoje. \t Eršketee aug pakelies, pamedies, augėnami šalėp gyvenėmu, truobū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kaip ir graikų logosas, brahman palaipsniui iš švento žodžio virsta pasaulį steigiančia dievybe-žodžiu. \t Kap ė graiku luoguosos, brahman pamažo ėš švėnta žuodė palėi svieta koriantė dievybė-žuodio."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kvapusis mairūnas (lot. \t Meiruonā aba meirūnā (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapienė \t Lapīnė"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tinkama gėrimui sula pradeda bėgti, vidutinei paros temperatūrai pakilus iki 4-5 °C, tokia sula bėga 1-2 savaites. \t Gierėmou tinkama sola praded soluotė kaap uora temperatūra laikas aple 4-5 °C. Tūmet sola bieg 1-2 nedielės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1988 m. – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio leidinio „Sąjūdžio žinios“ redaktorius ir leidėjas; 1990 m. savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ vienas iš steigėjų, redaktorius ir leidėjas; 1995–2000 m. žurnalo „Naujoji Romuva“ vyriausiasis redaktorius.[5] 2007–2009 m. – žurnalo „Baltika“ (Kaliningradas/Karaliaučius) ir žurnalo „Paralelės“ (Kaliningradas/Karaliaučius-Klaipėda) redakcinių kolegijų narys. \t 1988 m. Jūzaatis bova Saajūdė gazietas „Saajūdė žėnės“ redaktorios ė leidies; 1990 m. koltūras gazietas „Šiaurės Atienaa“ vėins ėš ikūrieju, redaktorios; 1995–2000 m. žornala „Naujuojė Ruomova“ vyriausis redaktuorios.[1] 2007–2009 m. – žornalu „Baltika“ ė „Paralelės“ redakcėniu kolegėju narys. Nug 2003 m."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapų makštys sidabrinės baltos spalvos, įplėštos. Žiedynas – šluotelė. Vienų augalų žiedyne būna tik piesteliniai, kitų tik kuokeliniai žiedai. \t Stombris statmens, pluons, sykees šakuots."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Coreca) – miestelis pietų Italijoje, Kalabrijoje, Kozencos provincijoje, Amantėjos savivaldybėje, Tirėnų jūros pakrantėje. \t Coreca) y miestalis pėitū Italėjuo, Kalabrėjuo, Kozencas pruovincėjuo, Amantiejės savėvaldybie, ont Tirienu jūras kronta."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šioje aikštelėje rasta pentinų, akmeninių sviedinių ir kitų radinių. \t Kalna šlaataa statuoki, lėg 20 m aukštoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vietos gyventojams akmuo žinomas nuo seno. Padavimai mena, kad žmonės prie (ant) akmens matydavę naktį, ar net dieną, drabužius velėjančias laumes, o kitąsyk samdinė merga prie jo išvydusi kareivį, kuris išnykęs jai pagarbinus Jėzų Kristų. \t Žmuonis ruokoun, ka naktėis čieso vuo sykees ė dėina pry ton kūlė galam paveizetė laumės, katras veliej žlogta."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedų arbata kvapni, ją galima gerti ir sveikiems, ir ligoniams. \t Šėlū erbata taisa nug ėnkstu, ėšgoostė, vėlga ont nūplinkyma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dekoratyvinis. Tinka auginti parkuose, soduose, darželiuose, ypač gražiai atrodo tvenkinėlių pakrantėse. \t Sykees anou nauduo kap liekarsta nug kuosėjėma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Augantys tankmėje turi ilgesnį ar ilgą kamieną ir užauga maksimalaus aukščio. \t Ėšgyven lėgė 150 metu omžious."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedai maži, susitelkę į galviškus žiedynus. \t Tap bronts teriuo tou augala ė gal parneštė augalū lėgas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Rumex crispus) – rūgtinių (Polygonaceae) šeimos, rūgštynių (Rumex) genties daugiametis žolinis augalas. Paplitęs Europoje, vakarų Azijoje. \t Rumex crispus) y tuokė žuolie, katra muokslėškaa prigol pry rūgtėniu augalū (Polygonaceae) šeimuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ąžuolas stūkso šalikelėje, prie įvažiavimo į sodybą, netoli Vieštovės žiočių. \t Oožouls aug šalėlekie, pry ysokė i suoda, netuol Vėištuovės opalė žiuotiū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "2018 m. birželio 25 d. Aušra Maldeikienė patvirtino savo dalyvavimą 2019 m. Lietuvos prezidento rinkimuose, kaip rinkiminę programą pateikdama 95 savo parengtas tezes – aliuziją į 1517 m. Martyno Liuterio paskelbtas 95 tezes, nuo kurių prasidėjo Katalikų Bažnyčios Reformacija[5]. \t Aušra Maldeikienė patvėrtėna sava dalyvavima 2019 m. Lietuvuos prezidėnta rėnkimūs, kap rinkėminė programa doudama 95 sava parėngtas tezės – aliuzija i 1517 m. Martyna Liuteriaus paskelbtas 95 tezės, nu katru prasidiejė Katalėku Bažnytės Reformacija[1]."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Plaušai labai tvirti ir atsparūs vandens poveikiui. \t Kanapė plaušos nuognee kėits yr, ė nabėjė ondens."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paris quadrifolia, angl. Herb Paris, vok. Vierblättrige Einbeere) – melantinių (Melanthiaceae) šeimos, vilkauogių (Verbascum) genties augalas. \t Paris quadrifolia) y tuokis augals, muokslėškaa prigolons pry melantėniu augalū (Melanthiaceae) šeimuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Prasideda laukuose, 1,5 km į šiaurę nuo Barstyčių, ties Aubrikiais. \t Prasided laukūs, 1,5 km ont šiaurės nug Barstytiu, pry Aubrėkiū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tuomet iš Sati akių išsiveržė 10 dašamahavidjų (दशमहाविद्या = daśamahāvidyā-): \t Tūmet ėš Sati akiu ėšsiveržė 10 dašamahavidju (दशमहाविद्या = daśamahāvidyā-):"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Išoriškai vartojama sergant odos ir gleivinių ligomis. Ja galima skalauti burną, nes panaikina blogą kvapą. \t Ana galam teptė ont skūras ruonu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai minkšti, 2-3 kartus skaldyti, 5-20 cm ilgio, iš viršaus pliki, tamsiai žali, iš apačios tankiai padengti plaukeliais. \t Lapaa minkšti, 2-3 sykius skaldyti, 5-20 cm ėlgoma, tomsee žali, apatiuo plaukouti."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Skubiai džiovinami pavėsyje. \t Poplaiškė doud ka pagerietom jiedroms."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Aukštis 21–80 cm. \t Žvagee ožaug lėg 21–80 cm aukštoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Matomas plika akimi (matomos 6-9 žvaigždės). \t Žvāzdžiū Sėits y 370-420 švėismetiu nug Saulės. Žvāzdžiū Sėits y kap dongaus dzieguorios."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisiai stambūs raudoni, sultingi rūgštūs kaulavaisiai. \t Vaisee y tuokės rauduonas, rūgštės ougas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Blendžiava \t Blėndiava"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Uogos prinoksta liepos – rugpjūčio mėnesiais. \t Aug anas pamedies, medies, doubūs, pakelies."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Raphanus raphanistrum, angl. Wild Radish, vok. Acker-Rettich) – bastutinių (Brassicaceae) šeimos ridikų (Raphanus) genties augalas. \t Raphanus raphanistrum) y tuokė kryžmažėidiu augalū (Brassicaceae) šeimuos žuolie, laukėnis rėdėks (Raphanus)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šunija – upė Tauragės ir Šilalės rajonuose, kairysis Jūros intakas. Ilgis 35,1 km. \t Šonėjė yr opės pėitū Žemaitėjuo, Tauragies ė Šėlalės rajuonūs, kairė šmuota Jūras ėntaks."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žydi gegužės – birželio mėn. Sėklos subręsta rugsėjo mėn. \t Katpiedee aug sausūs pėivūs, pamedies, šlaatūs, ont kalnū, sausuos medies."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Daugiametis dvinamis, vijoklinis augalas, išaugantis iki 8 m aukščio. \t Ta y daugiametė vėjuoklė, katra ėšaug lėg 8 m aukštoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gylis siekia 2 m. Aplink iškilusios aukštos kalvos (Žemaičių aukštuma). \t Gyloms y lėgė 2 m. Aplink ėškėlėė aukšti kalnaa (Žemaitiu aukštoma)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Skiriamos trys kanapės rūšys: sėjamoji kanapė (Cannabis sativa; jos porūšiai Cannabis sativa sativa, Cannabis sativa indica ir Cannabis sativa spontanea), indinė kanapė (Cannabis indica) ir šiukšlyninė kanapė (Cannabis ruderalis). \t Augals dėdlis, aple 1,8 m augštoma, ale gal ožaugtė ė lėg 3,8 m. Lapaa dėdli, karpyti, aug vėiniuodaa nug stombrė. Aug kanapis spieree, nasibėjė kenkieju, pėktžuoliu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Teka pietų, pietvakarių kryptimi. \t Tek ont pėitu, pėitvakariu posės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Naudojami pumpurai. Sunokę vaisiai naudojami tik augintojų. Intensyvus, labai aromatingas ir saldus kvapas, stiprus deginantis skonis. \t Pagards gvaizdikmedė pomporaa y. nūnokėė anėi doud dėdlee laišku skuoni ė saldu smuoka."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Augalai pašarinės vertės neturi, todėl gyvuliai juos ėda blogai. \t Ėš anūm šierals ė kraaks baisee prasts."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai neporomis plunksniški, skroteliniai – ilgakočiai, o stiebiniai – trumpakočiai arba bekočiai. \t Šaknis nuognee ėlgas, 2-4 m ėlgoma, anūm daug."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Užpilamos salotos grietine, augaliniu aliejumi, majonezu, actu. \t Ont sopjaustytu daržuoviu tink ožbertė vairiū žuolynu (krapu, petrošku, cėboliu laiškū, meirūnu)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stiebas gulsčias, šakotas. \t Spangoulės stombris golsts, šakuots y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gebenė lipikė žydi rugsėjo – spalio mėn. \t Gebenė žygia nug siejės lėgė spalė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) sukūrimo, įdiegimo, plėtros ir modernizavimo projektų vadovė (nuo 2010 m.) 1998–20120 m. parengė ir įgyvendino daugiau negu 30 kultūros-švietimo projektų, kurių svarbiausi tikslai buvo tyrinėti Lietuvos kultūrinio gyvenimo procesus ir paveldą, teikti visuomenei informaciją apie jį. Daugelio straipsnių Žemaitijos kultūros, muziejuose saugomo kultūros paveldo skaitmeninimo, elektroninės leidybos klausimais autorė. \t D. Mokienė y Lietovuos mozieju portala, daugelė kėtū mozieju internetėniu leidėniū pruojektu vaduovė ė kūriejė. L Daugelė straipsniu Žemaitėjės koltūras, moziejūs kieravuojama koltūras pavelda skaitmenėnėma, alektruonėnės leidybas klausėmaas autuorė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Varlės išnerštų kiaušinėlių krūvelės – kurkulai \t Varlė korka korkolus"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vainikėlis baltas, dvilūpis. Viršutinė lūpa išgaubta, šalmo pavidalo, labai plaukuota, apatinė triskiautė, jos vidurinė skiautė atvirkščiai inkstiška, šoninės apskritos, mažos. Kuokeliai 4, išsikišę iš vainikėlio vamzdelio; dulkinės juodai violetinės. \t Žėidaa bakuotee, balti, solindėė i lapu pažastis, ėšruod kap lūpas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Duonkubilis (diečka, rėčka) – tradicinis buities rakandas, apvalus žemais kraštais medinis kubilas paruošti jame tešlą duonos kepimui. Daugelio tautų laikomas gerovės, klestėjimo, sveikatos simboliu. \t Minkītovis (minkītovė, dounminkis, dounmaišis) ī ūkė rakonds, apvalnos žemaas kraštaas medėnis kobėls katramė tais tešla dounaa keptė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Skelbia publikacijas apie ekonomiką, socialinę atskirtį, mokesčius – PVM, gyventojų pajamų mokesčius, turto mokesčius, institucijas (kaip „Sodra“), mokesčių vengimą ir kt. \t Skelb publikacijės api ekonuomika, socialinė atskėrti, muokestius – PVM, gyventuoju pajamu muokestius, torta muokestius, institucijas (kap „Suodra“), muokestiu vengėma i kt."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dešinieji: Gervardė – 2,2 km, Striūnpjaunis – 3,3 km, Bernaupis – 1,1 km, Serbentupys – 1,4 km. \t Gervardė, Striūnpjaunis, Bernaupis, Serbėntopys (dešėnėėjė)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedai smulkūs, gausūs, žalsvi arba rusvi, susitelkę į šluoteles. \t Žėidaa kėitė būn smulkūs, gausūs, naėšruodni, sogolėė i tuokės šloutalės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šiaurinėje ežero dalyje yra salelė (0,05 ha). \t Krontaa daugomuo žemi, pelkieti y, apaugėė medė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stiebas belapis, plaukuotas arba plikas, su vienu graižu viršūnėje (kartais iš vienos skrotelės išauga keli stiebai). Graižai apgaubti dvieile skraiste. \t Lapaa lygees kraštaas, so plaukalees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Upė patvenkta ties Balsiais (5,2 km nuo žiočių) ir Šilale. \t Pry Balsiū ė Šėlalės opie padėrbtas tvonkas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Hahnenfuß) – vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos augalų gentis. Pavadinimas iš lot. rana – varlė, ranunculus – varliūkštis (keletas rūšių auga stovinčiame, varlių gyvenamajame vandenyje). \t Ranunculus) y tuokė žuolie, katra muokslėškaa prigol pry kartžuolėniu augalū (Ranunculaceae) šeimuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1972 m. filologijos mokslų kandidatė. \t 1972 m. fėluoluogėjės muokslu kandėdatė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kairieji – Balsupis (2,20 km), Gvaizdupis (3,88 km); Dešinieji – Žalpikė, Driūbas (3,35 km). \t Kairėėjė – Balsopis (2,20 km), Gvaazdopis (3,88 km); Dešėnėėjė – Žalpėkė, Driūbs (3,35 km)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vazos gali būti: porcelianinės, keramikinės ir stiklo. \t I anou pil ondeni kvietkam."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ši tema labai ryški bene žymiausiame M. Martinaičio kūrinyje „Kukučio baladės“. \t 1998 metaas apduovenuots Naceenalėnė koltūras ė mena premėjė. Palkasts Macelios Martėnaitis Ontakalnė kapūs Vėlniuo."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Rabarbarai gerai auga puveninguose priesmėlio ar lengvo priemolio dirvožemiuose. \t Robarbaa miegst poveningas dėrvas, nasibėjėė šaltė ė vilgšmies."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tačiau neretai jis auginamas ir kaip vaistinė žaliava. \t Ale ana tepuogė ė liekartsos y: so drėgnėm ėš dontū vara kėrmius."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Juodalksnis (Alnus glutinosa) Baltalksnis (Alnus incana) Pav. \t Joudalksnis (Alnus glutinosa) Baltalksnis (Alnus incana)"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Oryza) – miglinių (Poaceae) šeimos augalų gentis. \t Oryza) y tuokis javs, muokslėškaa prigolons pry varpėniu augalū (Poaceae) šeimuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paserbentys – kaimas Raseinių rajono savivaldybėje, 4 km nuo Kalnujų. \t Paserbėntis bovus suoda rytū Žemaitėjuo, Raseiniu rajuonė, 4 km i pėitus nug Kalnoju, pry Serbėntas opiekšlė. Šalėmaas een autuostrada Kauns-Klaipieda ė Raseiniu-Jorbarka kel's. Suoda seniau prigolė pry Žėivelėškiu dvara."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Prateka Žalimų, Varniškės, Šventosios miškus. \t Partek par Žalėmu, Varniškės, Švėntuosės medės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Augalas vienmetis, 15-40 cm aukščio. \t Zoikė rūtaa ožaug lėg 15-40 cm aukštoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Augalas žolinis, vijoklinis, daugiametis. \t Vytoulė y vėins tonkiausiu Lietovuos vėjorkiu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Antanas Salys (1902 m. liepos 21 d. Reketėje – 1972 m. liepos 31 d. Filadelfijoje, JAV) – lietuvių kalbininkas, eksperimentinės fonetikos pradininkas Lietuvoje. \t Ontuons Salīs (1902 m. lėipas 21 d. Reketie – 1972 m. lėipas 31 d. Filadelfėjuo, JAV) bova žemaitiu kėlėma Lietovuos kalbėninks, eksperėmėntėnės fonetėkas pradėninks."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lactarius piperatus) – piengrybių genties valgomas grybas. Panašus į piengrybį paliepį; atskirti galima pagal lakštelius – paliepio jie retesni, ir pagal tai, kad grūzdo sultys ore žaliuoja. \t Lactarius piperatus) y tuokė jiedama gryba."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Praktiškai jie yra sterilūs, nepelija, sugeria drėgmę ir net kvapą. Kiminuose supakuoti vaisiai bei kiti produktai gerai išsilaiko. \t Nug senuobės žmuonis liuob važioutė i pelkės rautė kėmėnū, vuo paskom anaas komšys truobū sėinuotarpius (terpsėinius). Kėmėnaa poikee tink kraakou."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Antpirščių būna metalinių, plastmasinių, kaulinių. \t Lietovuo nuoperskus rond jau XV - XVI omžė rasietaas siovieju kapūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pagal kelmo skerspjūvyje esančias rieves nustatomas medžio amžius (dendrochronologija). \t Ont kelma paviršė geraa veizas rėivės, palee katras galam soskailioutė, kėik mediou bova metu, kap ana nukirta."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Užpilas vartojamas norint nutraukti nėštumą, nervų ligoms gydyti; spiritinė tinktūra veikia taip pat. Turi fotokumarinų, kurie didina odos jautrumą ultravioletiniams spinduliams; vartojama nuo galvos skausmo kaip biostimuliatorius; taip pat tai prieskoninis augalas. \t Rūtaa nug sena dėdlee svarbos žuolyns žemaitiu ė lietoviu liaudėis koltūruo: anėi tonkee mėnavuojami dainūs, anūm siejėms, priveiziejėms liuob būs naženuotu panū dėdlis rūpestis, par svuotba jaunuojė pėnas rūtu vaanėka, dedas ont galvuos, vuo paskom ons sonaikėnams. Rūtaa y panuos čysta, viežlyboma znuoks, tūdie anūm \"ėšlaužyms\" reešk parėjėma i muoterystė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai smulkūs ovališki, trumpakočiai. \t Lapaa maži, paėlgi, stuori, trompaas kotelees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Slyva (lot. \t Slīvs (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1770 m. pastatyta nauja bažnyčia. \t 1770 m. pabūdavuota naujė bažninčė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Būna siluetiniai (žirgelių, paukščių, ragų, žuvų, žalčių formos), geometriniai, augalinių motyvų (lelijų, lapelių). \t Paprastaa ruod kuokius taas gyvius: žirgalius, paukštius, ragus, žovis, žaltius; teepuogė augalus aba skvarmas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tinkamai sudžiovinti lapai yra šviesiai žalios spalvos. \t Seniau anou lapus liuob rūkytė kap tabuoka. Poplaiškė laiškūs ė onkšties dara rodaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stiebai būna išsišakoję ir nešakoti, plonyčiai ir visai stori, sausi šiaudai ir sultingi, sumedėję bei kieti. \t Stambree būn ėšsišakuojėė ė našakuoti, teevi ė vėsaa stuori, sausi šiaudaa ė soltingi, somediejėė aba kėiti."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Sūnūs Matas Maldeikis (g. 1980) ir Mykolas Maldeikis (g. 1987). \t Sūna Mats Maldeikis (g. 1980) ė Mykuols Maldeikis (g. 1987)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisius – sultinga uoga pailgai kiaušiniška, 0,8-1,2 cm ilgio. \t Žydia bėrželė – siejės mienėsees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisių nokimas tęsiasi nuo liepos ik rugsėjo. Sėklos rudos. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviškai šakniastiebiais. \t Nug lėipas lėg siejės nuokėn joudas, soltingas, blizgontės ougas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Nors avys, galvijai augalą ėda, didesni jo kiekiai kenksmingi (ypač arkliams)[1]. \t Vejas ont rogiū, agrastu, lėnū, agounu, avėžū ė kėtū augalū, anūs sotrauk, golda. Vytoulės sonkee ravietė, ba neen atpintė nū kėtū žuoliū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaikystę praleido Druskininkuose. \t Vėlniou. Vaakystė praleida Droskėninkūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaistinė taukė (lot. \t Kaulažuolė kėtap kaula žuolie, tauka žuolie, taukis (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Juodoji drignė (lot. \t Drignės (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapkočiai tvirti, statmeni, ryškiai raudoni. \t Lapkuotee stamontrūs, ryškee rauduoni."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedyne išauga žiediniai pumpurai, kurie sunyksta nepražydę ir oriniai svogūnėliai. \t Žydia ons mizernaas žėidokaas, katrėi būn sogolėė i tuokės galvotės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gyvenvietės: Vaikšnėgala, Gilvydžiai (Šiauliai), Pagervinė, Kanapinė, Slišai, Pikeliškė, Meškinė (Kelmė), Užvižiai, Pašiaušė, Dauginiai (Kelmė), Elvyrava, Mažulaičiai, Gembutiškė. \t Pry Šiaušės stuov tuokės suodas: Vaakšniegala, Gilvydee, Pagervėnė, Kanapėnė, Slėšaa, Pėkeliškė, Meškėnė, Ožvėžee, Pašiaušė, Daugėnee, Elvyrava, Mažolaitee, Gembūtėškė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pelynas, arba kartusis kietis, pelūnas, metėlis, kartėlis (lot. \t Metīlė, kėtap metielė, metylie, kartielė (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Svogūnėliai vartojami kaip prieskoniai, rauginamiems produktams bei marinatams, konservams ir dešroms. \t Česnaga ded i raugėntus agorklus, vairius kuonsėrvus, marėnatus, kilbasus, vėsuokius"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tai vienmetis, iki 70 cm aukščio žolinis augalas, skleidžiantis nemalonų kvapą. \t Augals vėinmetis y, lėg 70 cm augoma, smėrda."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Yra paštas (LT-60031). \t Y paštos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paprastoji lūgnė (lot. \t Lūgnos, kėtap lognos, boužuolė (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kraitkubilis (dar kraičkubilis, vožtuvis) – medinis kubilas su dangčiu kraitiniams drabužiams, audiniams laikyti. \t Kraitkobėlis y medėnis kobėls so dongtio, katramė laik kraitė apriedus, audėnius."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "2015 m. apdovanota Žemaičių šlovės žvaigžde. \t 2015 m. apduovenuota Žemaitiu šlouvies žvaazdė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žydi smulkiais žiedais, susitelkusiais skėčiuose). \t Lapaa būn pluokšti, siauri."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "60 % Aitros baseino užima pelkėtas miškas.[2] \t 60 % Aitras baseena ožjėm pelkieta medė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Jų lapai pražanginiai, švelniai pūkuoti. Žiedynas – suktukas. Vainikėlis dažniausiai žydėjimo pradžioje rožinis, vėliau žydras arba baltas. \t Aug žydrėkės grevūs, pruogomūs, pamedius, pakeliūs, patuoriūs, atšlaaties, šlapiūs pėivūs, anuom tink smalka."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Nuo 1980 m. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros dėstytojas. \t Paskom ėškeliava i Vėlnio ėr 1964 m. bengė Vėlniaus onėversėtetė literatūras stodėjės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Thistle, vok. Kratzdistel) – astrinių (Asteraceae) šeimos augalų gentis. \t Cirsium) y tuokis augals, katros muokslėškaa prigol pry grėižžėidiu augalū (Asteraceae) šeimuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Daugiausia tyrinėja poeziją, literatūrą interpretuoja egzistencinių problemų aspektu. \t Daujuotė Viktuorėjė daugomuo tyrėnie lietoviu puoezėjė, i ana veiza par egzėstencėniu pruoblemu kompa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Naktipiečiai – vėlai patiekiamas užkandis (pvz., vaikų stovyklose); talkininkų, svečių vaišinimas. \t Naktpėitė y nuognee vielybs jiedis, katros liuob būtė jiedams tėktaas par dėdliaasės metu talkas, ypatingaa dėrbint lėnus (par lėnamoši, lėnamyni, lėnabrokti) ė kolant."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapų lakštai su skersinėmis pertvaromis. Žiedynai įvairaus pavidalo. \t Aug vikšree pjauniūs, lonkūs, šlapiūs pėivus, onden�� krontūs, i pelkės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dauginamas pavasarį arba rudenį dalinant šaknis arba sėklomis, kurios deja dažnai labai ilgai dygsta. \t Tou kvietka gausėn pavasarie aba rodenie dalėnont šaknis aba siejont sieklas, ale tas dygst nuognee ėlgaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Duonkubilis \t Minkītovis"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vienmetis žolinis augalas. \t Žėrnis vėinmetis augals y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1812 m. Platelių klebonas Mykolas Stravinskas altarijai skyrė žemes. \t Bažnintiuo 4 altuoree y, švėntuoriuo - varpėnė ė kapelee."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Centaurium erythraea, angl. Common Centaury, vok. \t Centaurium erythraea, : Common Centaury, vok."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Upelis prasideda Akmenės–Joniškio rajonų paribyje, pelkėtame miške į pietvakarius nuo Martyniškių kaimo. \t Tek Nyžova daugomuo par laukus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaza – šonuose apvalus, dažniausiai pailgas, su ertme viršuje konteineris laikyti nupjautoms gėlėms ir vandeniui, kuris palaiko jų gyvavimą. \t Vaza y tuokis inds, katramė laik kvietkus. Tas būn ėš muolė, stikla, farfora, metala, plastmasės padėrbts statmens daakts to skylė vėršou, tonkee par pluoti ėšgaubts."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Slavai yra tautų, kalbančių slavų kalbomis grupė. \t Slavaa y tuokės tautas, katras rokunas slavu kalbuom."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Skinija – upė vakarų Lietuvoje, Klaipėdos rajone; Minijos kairysis intakas. \t Skėnėjė y opės vakarū Žemaitėjuo, Klaipiedas rajuonė; Mėnėjės kairė šmuota intaks."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Plejadės tapo Subaru kompanijos logotipu ir vardu (taip japoniškai vadinamos Plejadės). Vikiteka \t Vikitėka: Žvāzdžiū Sėits – Abruozdielē ė kėtė daiktā, katrėi prėgol prī straipsnė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Apvalkalas – kietas sumedėjęs kevalas. \t Anou gaub kėits, somediejėės kiauts - kevals."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Įteka į Miniją 49 km nuo jos žiočių, ties Lyveriais. \t Ytek i Mėnėjė 49 km nug anuos patiuos žiuotiu, pry Lyveriu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Smulkiažiedė galinsoga (lot. \t Amerėkuonka da kėtap amerėkanska, rodėnėnė žuolie, galinsuoga (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Viksva (lot. Carex, vok. \t Saidris, sykees da vikšris (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Melissa officinalis, angl. Lemon balm) - notrelinių (Lamiaceae) šeimos, melisos (Melissa) genties augalų rūšis. \t Melissa officinalis) y tuokis žuolyns, muokslėškaa prigolons nuotrelėniu augalū (Lamiaceae) šeimaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paprastoji saulėgrąža – labai svarbus aliejinis, pašarinis, maistinis augalas. \t Sauliegroožaa dėdlee naudings augals y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šaknis apskrita arba pailga, nuo baltos iki tamsiai raudonos spalvos. \t Žmuonis daržūs ė laukūs augėn vairiū rūšiu batvėnius, ale tonkiausee: svėklius (rauduonus baruokus), pašarėnius ronkolius, sokrėnius ronkolius."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Daugiametis, 12-40 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis trumpas, su daugeliu sustorėjusių pridėtinių šaknų. \t Augals daugiametis y, 12-40 cm aukštoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedai stambūs, 2-4 cm pločio, šakų galuose, geltoni. Apyžiedžio lapelių 5-10. Kuokelių ir piestelių daug. \t Lapaa stambi, veši, ryškee žali."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisiai – uogos su 2-3 sėklomis. \t Ved ougas so 2-3 siekluom."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Acker-Spark, Acker-Spörgel) – gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos kežių (Spergula) genties augalas. \t Spergula arvensis) y tuokis augals, katros muokslėškaa prigol gvazdėkėniu augalū (Caryophyllaceae) šeimaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stiebas status, briaunotas, šakotas. \t Stombris statmens, šakuots."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ji buvo deleguota į du Europos Parlamento komitetus – Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą[9] bei Biudžeto komitetą[10]. \t Ana bova delegouta i do Euruopas Parlamėnta komitetus – Ekonuomikas i pinigu politikas komiteta[2] ė i Biudžeta komiteta[3]."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "400 m į vakarus nuo jų stūkso aukščiausia apylinkių kalva Sargakalnis. Jo kultūrinis sluoksnis neryškus. \t Da ož 400 m ont vakarū stūksa aukštausis apylinkiu kalns Sargakalnis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žydi birželio - rugsėjo mėn. \t Žydia šerdažuolė nug bėrželė lėg siejės mienėsė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pats žemupys patenka į Salantų regioninį parką. \t Patsaa Blėndiavas žemopys pakliūn i Salontū regėjuonėni parka."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga lapuočių, mišriuose miškuose, parkuose, ant negyvų lapuočių, dažniausiai ant beržų (kartais ant virtuolio ar stuobrio būna 10-20 vaisiakūnių). \t Aug kempės ėr ont da augontiu, ėr ont nabgyvū mediu (ypatingaa beržū), kelmū, griaumenū. Būn prilėposės ont medė stombree, sykees pu kelės krūvuo."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Jis atrenkamas pagal dešinės rankos vidurinio piršto dydį taip, kad nebūtų per didelis ir nesmuktų nuo piršto. \t Paprastaa tas y tuokis metalėnis kaušioks, ožvuožiams ont dešėnės ronkas vėdorėnė pėršta."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Augalai daugiamečiai su svogūniškais gumbais. \t Tas daugiametis augals y, tora gombus kap cėbolė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Iš grūdų gaminamos kruopos, o iš jų – sriubos, košės, apkepai, avižiniai dribsniai, sausainiai, šustinis, konditerijos gaminiai. Iš avižų daromas kavos pakaitalas. \t Žmuonis ėš avėžū kroupu taisa zopės, kuošės, apkepus, dribsnius, sausaanius, šostėni, kėsieliu, kuondėterėjės gamėnius. Žmuonis taisa ėš avėžu liekarstus nug kuosiejėma, namėigas, saanariū skausma, varytė myžalou, prakaitou."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Politinis žemėlapis 2005 m. – Balkanų šalys pažymėtos žaliai \t Balkanaa Euruopuo"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Baltažiedė notrelė \t Baltnuotrīnė"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Piliakalnis apaugęs retokais lapuočiais, kurie pradėti kirsti. \t Pėliekalnis apaugėės retuokaas medees y, katrėi vėituom nūkirsti y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Mokslininkas buvo Lietuvos dailininkų sąjungos (1999), Tarptautinės neoplatoniškųjų studijų draugijos JAV sekcijos (1997), Lietuvos orientalistų asociacijos (1992), Lietuvos estetikų asociacijos (1993), daugybės tęstinių mokslinių leidinių ir knygų serijų redkolegijų narys.[5] \t Muokslėninks bova Lietovuos dailėninku saajongas (1999), Terptautėnės neoplatuonėškūju stodėju draugėjės JAV sekcėjės (1997), Lietovuos orientalėstu asuoceecėjės (1992), Lietovuos estetėku asuoceecėjės (1993), daugybės teestėniu muokslėniu leidėniū ė kningu serėju redkuolegėju narys.[1]"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stiebas laipiojantis, iki 1 m ilgio, laikrodžio rodyklės kryptimi vyniojasi apie kitų augalų stiebus. \t Stombris basikabaruojons,ožaug lėg 1 m ėlgoma, sokas aplinkou kėtus augalus palee laikruodė ruodyklė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pietiniame šlaite, 4 m žemiau yra 20x9 m dydžio terasa. [1] \t Ont kalna aug medee."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lietuvoje labai dažnas. Šakos ilgos, su 10-15 cm ilgio, 1 cm pločio lapais. \t Anou šakas ėlgas y, so 10-15 cm ėlgoma ė 1 cm platoma lapaas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai ietiški, apatiniai ilgakočiai, viršutiniai trumpakočiai. \t Toria dėdlės, gėlės šaknis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Sėkla sudaryta iš gemalo, maisto medžiagų sandėlio jaunam daigui maitintis ir iš luobelės. \t Siekla (aba sieklė) y daakts, katrou gausėnas augalas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žvyrkeliai savo pravažumu gerokai lenkia gruntinius kelius, tačiau yra sunkiau pravažiuojami nei asfaltbetoniu ar betonu dengti keliai. Žvyrkeliai paprastai pravažiuojami ištisus metus, bet kokiomis transporto priemonėmis. Kelio danga nepatižta sudrėkusi, todėl lietus itin ženkliai nemažina kelio pravažumo. \t Par žvyrkeli geriau važioutė kap par grontėni keli, ba tas pu lytaus aba atlydė napalėik pliorza, būn lygesnis, so mažiau doubiū, klanū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Turi ichtiologinį draustinį – saugomi upėtakiai. \t Sotek so Akmena 19,9 km nug anuos žiuotiū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pasirašinėjo pseudonimais „Belė van Zoilen“ (Belle van Zuylen), „Zelidė“ (Zélide), „Abė de la Tūr“ (Abbé de la Tour). \t Liuob pasirašytė slapyvardees „Belė van Zoilen“ (Belle van Zuylen), „Zelidė“ (Zélide), „Abė de la Tūr“ (Abbé de la Tour)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tokiose vietose įkuriamos gyvenvietės. \t Pruogomūs miegst ganytėis medės žvieris, tuokiūs vėitūs paprastaa gausee aug žemougės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Sėklos juodos, vamzdiškos. \t Sieklas y tuoki joudi spygliokaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pavasarį žievė lengvai lupasi, nes brazdas yra vandeningas ir plonomis sienelėmis. \t Pu ana būn brazdos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kvapusis pelėžirnis (lot. \t Žemčiūgs, kėtap žėrnelē, žėrnėkielis, žėrniokā, žėrnotē (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žydi balandžio-gegužės mėn., lukštavaisiai subręsta gegužės - birželio mėn. Dauginasi šakniastiebiais ir lukštavaisiais. \t Žydia šalposnis onksti pavasarie, balondė-gegožė mienėsees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dažniausiai gegnės daromos iš pjautos medienos, kartais iš rąstų arba gelžbetonio.[1] \t Tonkiausee sparaa y gamėnami ėš pjautas medėinas, stkees ėš raastu aba gelžbetuonė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "700 gyventojų (2017 m.). \t 2017 metaas Korekuo gyvena aple 700 žmuoniū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tešmuo – žinduolių patelių pieno liaukos su speniais. \t Tešmou y kuokė gyvuolė muoterėškas kūna maišos, katros prytvinkst pėina vaakam žindytė. Tešmenaas vėsū pėrma šauka melžamu gyvuoliū (karviu, vuožku, retiau komeliu) pėina uorgans. Būn so kelees spenees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Susideda iš Vainuto miško ir Vainuto–Kūtymų miško. \t Ožjėm16,5 km² pluota000."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kepurėlė balta, pilka, pilkšva ir kt. spalvų. \t Vėršaa būn vairiū barvu, bet jiedamu taa pilki, švėisee aba tomsee rodi."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Trama gelsva, trapi, malonaus kvapo ir skonio. \t Vėdou so skyliem, toštavėdoris."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šioje vietoje toliau į vakarus nuteka Pilsupis – Palos intakas (Minijos baseinas), o Aitralė suka į pietus kaip Aitra. Kitur Aitros pradžia laikoma jos santaka su Lauke.[2] \t Tou vėitou tūliaus ont vakarū nūbieg Pėlsopis, katros y Palas intaks (Mėnėjės baseens), vuo patė Aitralė sok ont pėitū pakuol sobieg so Laukė ė palėik kap Aitra."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Genties pavadinimas iš lotynų k. jungere – surišti, supinti, mat, augalai buvo naudojami pynimo darbams. \t Vikšris daugiametis augals y, anou šaknės būn koukštėnės. Lapaa ėšėlgi, maži, siauri. Stombree stamontrūs, ėlgi."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šiaušė – upė Šiaulių ir Kelmės rajono savivaldybės teritorijose, kairysis Dubysos intakas. \t Šiaušė yr opalis šiaurės rytū Žemaitėjuo, Šiauliu ė Kelmės rajuonūs, Dobysas kairė šmuota intaks."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Rumex acetosa) – rūgtinių (Polygonaceae) šeimos, rūgštynių (Rumex) genties daugiametis žolinis augalas. \t Rumex acetosa) y tuokis augals, katros muokslėškaa prigol pry rūgtėniu augalū (Polygonaceae) šeimuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "↑ B. Gailiušis, J. Jablonskis, M. Kovalenkovienė. Lietuvos upės. – Kaunas: Lietuvos energetikos institutas, 2001. ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. \t ↑ B. Gailiušis, J. Jablonskis, M. Kovalenkovienė. ↑ Aleksandras Vanagas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Baltasis gluosnis (lot. \t Baltglousnis (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapų nedaug, ypač ant stiebo, keli didesni išauga arti stiebo pagrindo. Beveik visi lapai prie pamato būna neporomis plunksniški, o viršutiniai – smulkūs. Prie pamato sudėtiniai, ilgakočiai lapai su kiaušiniškais, stambiai dantytais lapeliais, savotiškos formos. \t Šaknės anou būn šakuota, ėšėlga, stiombris statmens, briaunuots."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaistams vartojami graižai, kurie skinami žydint, kai žiedlapiai išsiskleidę horizontaliai. \t Ramonielee gardee kvepa ė dėdlis liekarstos y. Ėš anūm žėidū žmuonis taisa ontpėla (erbata), katra gyda kap skaud skrondis, būn tryda ė kėtas pilva lėgas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "pušynai: 50 % eglynai: 36 % beržynai: 11 % juodalksnynai: 1 % baltalksnynai: 1 % uosynai: 1 % \t pošynaa: 50 % eglynaa: 36 % biržtvynaa: 11 % joudalksnynaa: 1 % baltalksnynaa: 1 % ousynaa: 1 %"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ilgis 31 km, baseino plotas 121 km2. \t Opėis slienis yr aple 200 m platoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pelenų antelė: pjesės lėlių teatrui. – Vilnius: Vaga, 1980. – 126 p. Tie patys žodžiai: eilėraščiai (dail. Irena Katinienė). – Vilnius: Vaga, 1980. – 90 p.: iliustr. \t Pelenų antelė: pjesės lėlių teatrui. – Vėlnios: Vaga, 1980. – 126 p. Tie patys žodžiai: eilėraščiai (dail. Irena Katinienė). – Vėlnios: Vaga, 1980. – 90 p.: iliustr."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga ūksmėtuose lapuočių miškuose, medžiais apaugusiuose šlaituose. \t Aug ūksmietuos, tomsiuos lapoutiu medies, medees apaugosiūs šlaatūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "2015 m. balandį – 2016 m. lapkritį Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė. \t 2015 m. balondi – 2016 m. lapkriti Vėlniaus miesta savivaldybės tarybas narie."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ištakos Krauleidiškių apylinkėse, 6 km į pietryčius nuo Vainuto. \t Prasided šalėp Krauleidiškiu, 6 km ont pėitrytiu nug Vainota."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Fomes) – kempininių (Polyporaceae) šeimos grybų gentis. \t Fomes) y tuokė gryba, katra aug ont mediu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žemupyje teka lygiagrečiai su Mituva. \t Tek ont pėitvakariu par Jorbarka rajuona."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vasarą maitinasi grūdais, vabzdžiais, vikšrais. \t Jied grūdus, varmus, kėrmėlus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tai beasmenis dvasinis pradas, aukščiausia objektyvi tikrovė, egzistuojanti nepriklausomai nuo erdvės ir laiko.[1] Iš Brahmano viskas gimsta, jame gyvena ir į jį grįžta, kad vėl atgimtų. \t Tas nie kuokė asaba, ale nikap nešgolduoma vėšenybė, katra būn neprigolnaa anėi nug čiesa, anėi nug erdvės.[1] Ėš Brahmana vėskos rondas, anamė gyven ė i ana pagryžt, ka apent atgimtom."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Apatiniai lapai kotuoti, o viršutiniai – bekočiai. Žiedai pavieniai, išaugę stiebo ir šakelių viršūnėje. \t Apatėnee drignėis lapaa būn so kuotaas, vuo vėršotėnee bakuotee y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pelenų dieną bažnyčioje žmonėms ant galvų barstomi pelenai, primenant, kad žmogus iš dulkių gimęs, dulkėmis ir pavirsiąs. \t Pelenū dėina y dėdlė pasninka, atgailuos dėina. Ton dėina bažninčiuo žmuoniem ont galvū barsta pelenus, ba palee krėkštiuoniu viera, žmuogos radas ėš dolkės, ana ė palėiks pu smertėis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisiakūniai dideli. Kepurėlė 7-12 (15) cm skersmens, jauna pusiau apvali, iškili, vėliau paplokščia, įdubusi, plaušuota, silpnai gleivėta, sausu oru sausa, su koncentrinėmis zonomis, geltonai oranžinė, kreminė, paspaudus arba spalvos nekeičia, arba kiek pažaliuoja. \t Rodmeesės keporė kap torielka, 7-12 cm skersmenė, muorkavas barvas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Saulėgrąžų ūgliai \t Sauliegraažu ūglee"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žydi gegužės – birželio mėnesiais. \t Gervougės ėšsirpst šėinapjūtie."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Savaime paplitęs Europoje, Centrinėje Azijoje, Mažojoje Azijoje ir Kaukaze, taip pat ir Lietuvoje. \t Anėi aug Euruopuo, Vėdorė Azėjuo, Mažuojuo Azėjuo ė Kaukazė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Antano Salio Lietuvos vietovardžių sąrašai \t O. Salė Lietovuos vėituovardiu saarašaa"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "[3] 2015 m. savivaldybių ir 2016 m. Seimo rinkimuose dalyvavo rinkimuose kartu su partija „Lietuvos Sąrašas“, nebūdama jos nare. \t [1] 2015 m. savivaldybiu i 2016 m. Seima rėnkėmūs dalyvava kartu su partija „Lietuvuos Sarašus“, nebūdama anuos narė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vartojama kaip raminanti, prieštraukulinė, nuskausminanti priemonė. Gerai veikia širdies kraujagyslių sistemą. Reguliuoja virškinamojo trakto veiklą. \t Melėsos liekvarsts y nug šėrdėis lėgū, gerėn vėrškėnėma, veeka kap ospakajuoncos, vara prakaita."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Savo sudėtyje turi oksalo rūgšties, suteikiančios augalui aitrumo. \t Lapaa rūgšti, kap senst daras laiški."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kiauliena yra viena iš labiausiai naudojamų mėsos rūšių pasaulyje[1], o prijaukintų kiaulių egzistavimo įrodymai siekia 5000 m. pr. m. e.[2] \t Tas y vėina labiausee svietė jiedamu meesu ė daugiausee Lietovuo jiedama meesa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Nuo 2003 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. \t Lietuvuos rašytuoju saajongas narys."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vilhelmas Storosta (slapyvardis Vydūnas, vok. \t Vīdūns (gėmėės kap Vilgelms Stuoruosta, vok."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lietuvoje auginama iš paprastojo agrasto rūšies kilusios kultūrinės veislės. \t Tas y vėdotėnė dėdloma krūms."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Augalui žydint dieną stiebas būna stačias, o naktį bei nepražydusių ir peržydėjusių egzempliorių - nulinkęs. \t Lapaa10-20 cm skersmenė, apskrėtuoki, pūkouti, aug palee žemė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisius – nuo 4 iki 20 cm ilgio ank��tis iš pradžių stati, jauna žalia, mėsinga, prinokusi tampa tamsiai ruda. \t Popa ožaugėn lėg 20 cm ėlgoma brondis, katras pradiuo būn žalės ė meesingas, ale paskom paroduo."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dauginasi sėklomis. \t Gausėnas sieklom."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kinijoje, Indokinijoje, Indonezijoje nuo seno yra svarbiausias maistinis augalas. \t Dėdlie svieta dalie (ypatingaa Rytū, Pėitū, Pėitrytiu Azėjuo) ryžaa patsaa svarbiausis jiedis y. Lietovuo anėi daugiau radas pu II svieta vainas. Čiuonaas ėš ryžu taisa kuošė, ryžynė (ryžu zopė), anūs verd kap garnyra, ded i balondielius, kep podingus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Nyžuva – nedidelė upė, tekanti Akmenės rajone, Dabikinės upės kairysis intakas. Įteka į Dabikinę už 27,2 km nuo jos žiočių. \t Nyžova y nedėdlė opės, katra tek Žemaitėjuo, Akmenės rajuonė, ana y Dabėkėnės opėis kairė šmuota intaks."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žemupyje teka buvusio durpyno pakraščiu. \t Žemopie tek bovosės torpynės krašto."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga dirvonuose, pūdymuose, pievose, laukuose ir daržuose, dykvietėse, pakelėse, krūmuose ir šviesiuose miškuose, nerūgščiuose dirvožemiuose. \t Aug dėrvūs, pūdymūs, pėivūs, laukūs, daržūs, tyrūs, pakeliūs, krūmūs ė šviesiuos medies, tink narūgštė dėrva."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Taukės žiedai auga šakų viršūnėse. \t Nug kaulažuoliu šaknū karvės pėins daras daug rėibesnio. Šaknis tink viežė gydymou. Bet tasaa augals gal būtė kenksmings kepenuoms."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Nuo 1990 m. „Lietuvos ryto“ apžvalgininkė. \t Nuo 1990 m. „Lietuvuos ryta“ apveiziejinynkė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Antrasis piliakalnis (tiksliau – papilys), Paršpilio kalnas yra į pietryčius nuo pirmojo, už Melnyčios upelio. Kalva žema, juosiama pelkių, su ovalia 100 x 120 m dydžio lygia aikštele. Kultūrinis sluoksnis ryškus. \t I pėitrytius nug Pėlėis kalna, ož Melnyčės opiesma ė prūda stuov Paršpėlė kalns."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai apaugę trumpais, retais plaukeliais, su taškelių pavidalo liaukutėmis. \t Lapaa apaugėė trompaas, retaas plaukelees y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai pražanginiai, apšepę baltais plaukeliais, pamatiniai 6-9 cm ilgio ir 3-7 cm pločio, 2-3 kartus plunksniškai suskaidyti. \t Lapaa apšepėė baltaas plaukalees, 6-9 cm ėlgoma ė 3-7 cm platoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dideli ragai padeda įrodyti savo pranašumą prieš konkurentus patelių tarpe poravimosi metu. \t Rags sosided ėš tuokės pat medegas kap ė nagaa. Ėš raga senuobie liuob dėrbs vairius rakandus, ciels karvės rags tink gierėmou, gruojėmou. Daugoms gyviu nešiuon ragus ciela gyvenėma, no pavyzdiuo brėidee, elnee anūs met kuožnaas metaas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ežeras ledyninės kilmės, telkšo ledo luisto vietoje, 1,2 km ilgio ir 0,8 km pločio. \t Ežers gol leda loita vėituo, ons y 1,2 km ėlgoma ė 0,8 km platoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paplitusi daugiausia Šiaurės pusrutulyje. \t Kėlėma nug Vėdoržemė jūras kraštū ėr Artėmūju Rytū, bet daba augėnams daug kamė svietė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Genties augalai yra kilę iš Europos, vėliau išplitę visame pasaulyje. Lietuvoje auga 4 savaiminės rūšys: didžioji varnalėša (Arctium lappa); mažoji varnalėša (Arctium minus); miškinė varnalėša (Arctium nemorosum) (ši rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą) ir paprastoji varnalėša (Arctium tomentosum). \t Lietovuo aug 4 varnaliežu rūšis: dėdlysis varnaliežos (Arctium lappa); mažaasis varnaliežos (Arctium minus); medės varnaliežos (Arctium nemorosum) ė paprastaasis varnaliežos (Arctium tomentosum)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Toliau vandens pralaidos vamzdyje kerta magistralę A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda . \t Paskom tek Žygis par medė, anou vaga vingorioun."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaistams naudojama žolė. \t Trama žuolie kap liekarsta y. Tramažuolės sugrūstas dietė ont žaizdū skausmou nuramintė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Antpirštis - siuvėjo darbo įrankis, priemonė skirta apsaugoti pirštui nuo sužalojimų, adatą perstumiant per audinį. \t Nuoperskos y tuokis siovėma rakonds, katros saug pėršta, ka so adeta nerant siūla, ana neibadytom."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Be to, buožgalviai turi ilgesnį negu suaugusios varlės žarnyną, nes minta augaliniu, o ne gyvuliniu (kaip suaugusi varlė) maistu. \t Ėš šuonu toria kap ė pelekus, kap ė kuojės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kraštiniai žiedyną sudarantys žiedai liežuviški, oranžiškai geltoni, 4-7 cm ilgio, paprastai bevaisiai. Vidiniai žiedlapiai vamzdiški, rudai geltoni, dvilyčiai, gausūs (500–2000 viename žiedyne). \t Žėidaa aug ont stombriu vėršaus - anėi dėdli, 30-50 cm skersaa, ėš kraštū een ryškee geltuoni žėidlapee."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gladiolus 'mažas kalavijas') – lelijažiedžių (Liliidae) poklasio vilkdalginių (Iridaceae) šeimos augalų gentis. \t Gladiolus) y tuokis vilkdalgėniu augalū (Iridaceae) šeimuos augals, kvietka."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Burbuolė cilindriška, 4 – 9 cm ilgio, pakrypusi į šoną. \t Kap ajers žyda, tap ožaugėn tuokė 4–9 cm ėlgoma i šuona pakryposi žėida (borboulė)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Neauga ten, kur visada stovi vanduo. \t Neaug ten, kor nūlatuos stuov ondou."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisiai maži riešutėliai, apgaubti mėsinga ryškiaspalve mase. \t Vaisios eršketė būn ėšėlgs, kėito, ryškee rauduono vėršom."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Burokėliai domestikuoti II-ajame tūkstantmetyje pr. m. e. Viduržemio jūros regione. Išplito po Mesopotamiją, Kiniją. Maistui vartojamas šakniavaisis, taip pat švieži lapkočiai ir lapai. \t Ėš svėkliu žmuonis taisa vairius jiedius: ėš jaunū lapu verd batvėnius, ėš šaknū taisa zopės (barštius, šaltėbarštius), mėšrainės, sonkas, oždara žėimaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedai sudaryti iš keturių vainiklapių, dažniausiai balti, geltoni, rausvi. Vaisius – kaulavaisis su viena ar dviem sėklomis. \t Žėidaa tonkiausee būn balti, geltuoni, rausvi, ėš 4 žėidlapiu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tai 40-150 cm aukščio, daugiametis, nemalonaus kvapo augalas. \t Lapaa ė žėidaa padabnee muorkou, stombris aukštesnis ė stuoresnis kap kvyna."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kai kada prie teritorijos prijungiamas ir Afganistanas, dar rečiau – Mongolija. \t Vėdorė Azėjuo y gausoms dykyniu (Karakomaa, Kėzėlkomaa, Taklamakans), šmuotaas een kalnaa (Tianšanis, Altajos, Pamyrs)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kai kurių lapuočių medžių jauni kelmai sugeba ataugti išleisdami atžalas. \t Da y tuoki pasakymaa: kap ėš kelma ėšspirts (palikėės vėsaa vėins), kelms žėn (nieks nažėn), kors kelms? (kas do vėins?), nie kelmo (anie velnė, vėsaa ne), nug patėis kelma (nuognee smarkee), so kelmaas (baisee spieros)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1796 m. įšventintas į kunigus. \t 1796 m. bova išvėntints i konėgus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Giria – didelis miškų kompleksas, kuriam būdinga didelė biologinė įvairovė ir ilgaamžių medžių gausa. \t Gėrė y nuognee dėdlė ė sena medė. Anuo galam rastė vairiausė omžiaus mediu, y palėkėė dėdli žmuogaus nasoteriuoti pluotaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stiebo viršūnių, šaknų galų ir pumpurų augimo taškai vadinami augimo kūgeliais. \t Ūglis sosided ėš ašėis, lapu ė viršūnėnė pompora."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kvietrugis (lot. \t Kvėitrogē (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kulkšnė (lot. Astragalus, angl. \t Vėlkžėrnis aba kolkšnė (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Rasakilos naudojamos kaip dažiniai, vaistiniai, pašariniai augalai. \t Raskėlaa aug daugiausee lonkūs, šlapiūs pėivūs, tepuogė medies, krūmūs, atšlaaties. Tas y nuognee gers šierals gyvuoliams - avėm, karvėm. Raskėlaa dėdlė liekarsta y - gyda žarnyna lėgas, uopas, sluoga, vuotis, muotrėšku lėgas,sokralėgė, drogi, raskėla ožpėla gerėn jiedroma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kepaluškalnio papėdėje 1990 m. pastatytas medinis paminklas Vytautui Didžiajam ir pergalei Žalgirio mūšyje atminti. \t Kepaloškalnė pakalnie stuovi 1990 m. pabūdavuots medėnis paminklos Vytautou Dėdliajam ėr anou pergalee Žalgėrė kuovie prisimintė. Ont kalna padėrbts kūlė alks, pry katruo mėnavuojamas švėntės, būn ėškeltas vielevas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žydi liepos – rugsėjo mėn. \t Batvėnėinuo (laukė, katram auga batvėnee) geraa aug mėižee."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kleine Bibernelle, Gemeine Bibernelle, Stein-Bibernelle, Steinbrechwurz, Steinpetersilie, Bockwurz, Pfefferkraut, Bumbernell) – salierinių (Apiaceae) šeimos ožiažolių (Pimpinella) genties augalas. \t Pimpinella saxifraga) y tuokis žuolyns, muokslėškaa prigolons skietėniu augalū (Apiaceae) šeimaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "↑ http://ezerai.vilnius21.lt/eiskunas-v11966.html ↑ http://www.svb.lt/enciklopedija/index.php/Ei%C5%A1k%C5%ABnas ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. 100 psl., – Vilnius: Mokslas, 1981. \t ↑ http://ezerai.vilnius21.lt/eiskunas-v11966.html ↑ http://www.svb.lt/enciklopedija/index.php/Ei%C5%A1k%C5%ABnas ↑ Aleksandras Vanagas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Butelis – talpyklė, dažniausiai aukštas indas, paprastai cilindro formos, su siauru kakliuku, patogiu užkimšti kamščiu ar uždaryti dangteliu. \t Botelkė (kėtaap botelė, botelka, buonka) y tuokis aukštos inds, tonkiausee vamzdė skvarmas so ankšto kaklalio ė komštio ont viršaus. Dėrbams ėš stėkla, plastmasės. Anūs laik vairius skystimus - pėina, ondeni, lėmuonada, soltis, alu, vyna, arielka ė kėtuoki alkaguoli, acta, benzėna."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Be skalbimo, kultuves naudodavo ir linų galvutėms nukulti, pupų, žirnių ankštims aižyti. \t Ba skalbėma, koltovės da liuob nauduotė ė lėnū galvalėm nukoltė, popu, žirnio brongtim ežytė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Priklauso dekoratyviniai vasaržaliai krūmai. \t Tasaa krūms žalioun vasara."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Išaugusio medelių kamieno skersmuo gali būti iki 20 cm skersmens. \t Žėivie anuo būn lygė, baveek jouda."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedai sutelkti į kamuolėlius, kurie sudaro varpiškus žiedynus. \t Žmuonis ėš batvėniu lapu ė šaknū taisa zopės: batvėnius, batvėnynė (svėklėinė), šaltėbarštius. Tepuogė taisa rūgštuoka batvėniu rasala."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Agluona – upė Šilalės ir Tauragės rajonų savivaldybių teritorijoje, Šešuvies dešinysis intakas. \t Aglouna yr opės pėitū Žemaitėjuo, Šėlalės ė Tauragies rajuonūs, Šešovėis dešėnė šmuota intaks."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Jos skiria Didįjį Kaukazą nuo Užkaukazės kalnyno, kurį sudaro Mažasis Kaukazas (iki 3724 m, Giamišo k.) bei vulkaninis Armėnijos kalnynas. \t Y tuokės Rosėjės respoblėkas: Dagestans, Čečienėjė, Ingošėjė, Kabarda-Balkarėjė, Karačiaju Čerkesėjė, Adygėjė)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Iki XX a. vidurio kaimiečiai, ypač Rytų Lietuvoje, ausekliuose nešiojo skystus pašarus, mirkė ir šutino skalbinius, pelus, kapojus, grūdo bulves, sūdė mėsą, raugino agurkus, šėrė veršingas ir šviežiapienes karves, girdė veršelius. \t Ošietkūs žmuonis liuob nešiuotė skystus šieralus, mirkintė ė šotintė skalbėnius, pelus, kapuojus, grūstė bolbės, sūdytė meesa, raugintė agorkus, šertė veršingas ir šviežiapienes karves, girdė veršelius."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paprastasis varputis (lot. Elytrigia repens, sin. \t Varpotė aba varpotis (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Besenheide, angl. Common Heather) – erikinių (Ericaceae) šeimos, viržio (lot. Calluna) genties vienintelė rūšis. \t Calluna vulgaris) y tuoki augalaa, katrėi muokslėškaa prigol pry erėkėniu augalū (Ericaceae) šeimuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1946 m. pastatyta Kalnujų Šv. Viktoro bažnyčia. \t Par pėrma ė ontra svieta vainas Kalnojee bova sodegintė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Nuo 2004 m. VU Matematikos ir informatikos fakulteto Ekonometrinės analizės katedros docentė. \t Nuo 2004 m. VU Matematikas i informatikas fakulteta Ekonometrinės analizės katedras duocentė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pagardinimui tinka druska, cukrus, citrinos rūgštis, prieskoniai, virti kiaušiniai, sūris. \t Kap oždars een smetuona, aliejos, majuonėzos, actos. Ožberiama droska, pėpėraas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Miestą 1701 m. įkūrė Prancūzijos kailių prekiautojai. \t Miesta 1701 m. ikūrė Prancūzėjės prekiautuojee skūruom."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Aukščiau esantys stiebo lapai be kotų, plačiomis makštimis. Patrinti lapai kvepia panašiai kaip morkos. \t Lapaa kap plonksnas, tora savuotėška smuoka."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žydi pavasario pabaigoje, vasarą. \t Žyda pavasarė pabonguo, ciela vasara."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Daugiametis žolinis augalas su trumpu šakniastiebiu. Stiebas 15-90 cm aukščio, stačias, kartais viršutinė dalis šakota. Stiebo ir šakų viršūnėse išauga žiedai. \t Tas y daugiametė žiolie, katruos sstombris būn 15-90 cm augoma, statmens, sykees vėršou šakuots."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vainute 1841 m. gyveno 3 kunigai, klebonas gavo 69,3 rb per metus. Per miestelio gaisrą 1853 m. bažnyčia sudegė, 1856 m. pastatyta mažesnė medinė bažnyčia. \t Par miestalė gaisra 1853 m. bažninčė sodegė, vuo 1856 m. pabūdavuota mažesnė medėnė bažninčė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Graižai rutuliški arba pailgi, įvairaus dydžio. \t Lapū kraštaa baisee dygliouti, skaudee badas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ramanudžos višištha advaitos mokyme sutinkama, kad brahmanas yra galutinė ir neribota tikrovė, tačiau teigiama, kad jis galįs apsireikšti ir savybiniu pavidalu kaip Yšvara.[3] Saguna brahmanas yra absoliutas, pasireiškiantis savybiškais pavidalais, tokiais kaip Višnus ar Šiva.[4] \t Ramanudžas vėšėštha advaitas muokymė rokoun, ka brahmans y paskuojė ė barėbė tėkruobė, ale ons būktaas gal pasireekštė ė kap Yšvara (Vėišpats).[1] Saguna brahmans y absuoliots, katros tora sava dievėškas skvarmas, kap Višnos aba Šiva.[2]"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisius – ankštis su 1-2 sėklomis. \t Tas y baisee gers šierals gyvuoliam."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žydi birželio-rugsėjo mėnesiais. \t Žydia garstytis par ciela vasara."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Spurguose yra 10-20 % lupulino, taip pat cholino ir kitokių medžiagų. Jie vartojami alaus pramonėje, vaistų gamyboje, kosmetikoje. Virkščios tinka pluoštui. \t Ėš apynė sporgu taisa alu, kartė erbata, katra veek kap ospakajuoncaa, paded ožmigtė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stiebai ir ūgliai dygliuoti arba be dyglių. \t Anou stombree ėr ūglee apaugėė ėlguokaas dyglees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vėdarai – lietuvių tautinis patiekalas. Gaminamas kepant kiaulės žarnas su įdaru. \t Viedaraa y tuokis jiedis, katros taisuoms prykemšont stuora kiaulės gruoba."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisius – ankštara, sėklos šviesiai geltonos spalvos. \t Vaasios garstytė y tuokė brondės, vuo sieklas švėisee geltuonas būn."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Daugiametis, trumpą ir storą (iki 2 cm storio; storis viršija ilgį), gumbišką šakniastiebį išauginantis, 10–120 cm aukščio augalas. \t Tas y daugiametis augals, so trompa ė stuora, gombėnė šaknėm, ožaug 10–120 cm dėdloma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Turi diuretiko, narkotiko, uždegimą, karščiavimą malšinančių savybių. \t Tink dažymou jouda spalva."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisius - dėžutė. \t Žydia ciela vasara."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedynas – vienašalė ar dvišalė varpa. \t Lietovuo gladėjuolės retaa aug šlapiuos medies, pėivūs, vuo tonkiausee augėnamas pry nomū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Teka šaltiniuota ir akmenuota vaga pro Lopaičių šventvietę, iš rytų supa Lopaičių piliakalnį. \t Tek šaltėniouta ė kūlinga vaga par Luopaitiu švėntvėite, ėr ėš rytū sop Luopaitiu pėliekalni."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Detroito lietuviškas paveldas \t Detruoita lietovėšks palėkėms"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Mokyklą baigė Kretingoje, 1791–1794 m. studijavo Vilniaus universitete, kur mokėsi istorijos, medicinos, botanikos, chemijos, teisės ir teologijos dalykų. \t Bengė Pabrieža muokykla Kretinguo, 1791–1794 metaas stodėjava Vėlniaus onėversėtetė, katramė muokies istuorėjės, medėcėnas, buotanėkas, kemėjės, teisės ė teuoluogėjės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ilgis – 1-3 cm, storis – iki 0,6 cm. \t Būktaas ėš skalsiu senuobie tyčiuom liuob dėrbtė kvaišala, katros bovėės raganu, laumiu gierals. Tap myslėn dr. Nėjuolė Laurinkienė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Krantai aukšti, su terasomis, 1,5–2 m aukščio, vakarinis – žemas ir pelkėtas. \t Krontaa aukšti (1,5–2 m), tiktaas vakarūs žemi y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žydi nuo liepos iki rugsėjo mėnesio. \t Žydia nug lėipas lėg siejės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pataisas (lot. \t Atgėrīs aba atgėrie, atgėrė, atgėree (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Teka į pietus Karšuvos žemuma, įteka į Šešuvį 26 km iki jos žiočių, ties Gauraičių kaimu. \t Tek ont pėitū par Karšovuos žemoma, sotek so Šešovė pry Gauraatiu suodas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "2021 m. apdovanota Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos garbės raštu už nuopelnus kultūrai. \t 2021 m. apduovenuota koltūras mėnėsterėjės pačestno rašto ož nūpelnus koltūraa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai paprasti, kiaušiniški, su liaukutėmis. \t Lapaa paprasti, kiaušė skvarmas. Žėidaa balti, pavėinee aba een poukštėm pu 2-5."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai dideli (5–20 cm), vešlūs, žali su raudonomis gyslomis. \t Lapaa dėdli (5–20 cm), meesingi, žaliuos splavuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kruvainė (kitaip – kruvienė, nevart. juka[1]) – lietuviška kraujinė sriuba. Jai naudojamas sukrešėjęs kiaulės arba žąsies kraujas, kuris blendžiamas ruginiais miltais, dar dedama smegenų, lašinių ar kitokios mėsos, kopūstų sūrymo, druskos, prieskonių (čiobrelių, lauro lapų, pipirų ir kt.), svogūnų, kartais – duonos trupinių, kruopų (pvz., grikių), džiovintų vaisių.[2] Kruvainės ilgai virinti negalima. Kai kur juką dar verda su leistiniais ar bulviniais kukuliukais.[3] Kruvainės sudedamosios dalys paprastai skiriasi priklausomai nuo krašto: aukštaičiai verda kraujinę sriubą su kruopomis, zanavykai su džiovintais obuoliais, dzūkai su grikiais, lietuvininkai ir žemaičiai su miltiniais kleckiukais. \t Krovainynė aba joka[1] y tuokė zopė, katra taisa ėš sokrešiejosė kiaulės aba žoosėis kraujė, katra da blėnd rogėnees miltaas, pryded kuoki šmuota meesuos (smagenų, lašėniu aba kuo taas da), ipil kuopūstu sūryma, ded droskas, pagardū (tymėjuonu, laura lapu, pėpėru), cėboliu,sykees da dounas topėniū, kroupu (pvz., grėkų), vaisiu.[2] Krovainynės ėlgaa vėrintė nie galėma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Braškė (lot. Fragaria x ananassa, angl. \t Braškė, kėtap troskauka (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ši daržovė yra sėjama pavasario pradžioje, žydint pirmiems pavasario žiedams (šalpusniui, žibuoklėms). \t Ta daržuovė siej onkstyva pavasari, kas 50 cm atstomo vėina nug kėtuos. Ruopės reek geraa laistytė, ba jeeb trūkst vilgšmies, anūm gombaa daras kartee ė kėiti."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šluota – buities įnagis, skirtas šluoti šiukšlėms. \t Šlouta y rakonds, so katrou šloun šiokšlės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pisum sativum) – pupinių (Fabaceae) šeimos žirnių (Pisum) genties augalų rūšis. \t Pisum sativum) y tuokis platee jiediou nauduonams augals, muokslėškaa ons prigol pry brondėniu augalū (Fabaceae) šeimuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Taip pat jis pasisakė prieš demokratiją, įvardindamas Torą kaip tikrąją demokratiją. \t Taip pat jis pasisakė prieš demokratiją , įvardindamas Torą kaip tikrąją demokratiją."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Arctostaphylos uva-ursi, vok. Echte Bärentraube), dar vadinama arkliauoge, kiauluoge – erikinių (Ericaceae) šeimos visžalių augalų rūšis. \t Arctostaphylos uva-ursi), y tuokis augals, katros ved jiedamas ougas, muokslėškaa prigol pry erėkėniu augalū (Ericaceae) šeimuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Valgomasis česnakas – (lot. \t Česnags aba česnaks (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Intakai: kairysis – Švendra, dešinysis – Ruitinys. Švendros intakas – Vilpisis. \t Ėntakaa: kairysaa – Švėndra, dešėnysaa – Roitėnys."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Upėvardis kildinamas nuo augalo pavadinimo karklas (taip pat karkla, karklytė – „karklų priaugusi vieta“).[2] \t Opėis vards pareen nug žuodė karklos.[2]"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaistams vartojama žydinti žolė, kuri pjaunama prie šaknies nuo vasaros pradžios iki rudens. \t Takžuolė liekarsta y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Indijoje urdu kalba yra viena iš 23 oficialių kalbų. Ją, kaip gimtąją kalbą, vartoja apie 66 mln. žmonių[1], o bendrai vartoja apie 104 mln. žmonių. \t Urdū kalba y dėdlee gėmėninga hindi kalbaa - faktėškaa hindi ė urdū vėina kalba y (hindostani), skėras tėktaas raštos (urdū ožraša arabėškaas znuokaas, hindi - devanagari) ė skuolėnee (urdū kalbuo y dėdlis šmuots arabėšku ė persėšku žuodžiu, vuo hindi kalbuo daugiau žuodiu ėš sanskrėta)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ženklesnių intakų neturi. Vidurupyje sudarytas nedidelis Laumių III tvenkinys. \t Opie sotvėnkts Laumiu III tvėnkėnys."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kamieno skersmuo iki 70 cm, Olandijoje žinomas augantis 2 m kamieno apimties plaukuotasis beržas. \t Stoubrė skersmenos y 70 cm."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stritture (tarp 2008 ir 2011 m. priklausė Kampora San Džiovaniui) Salto da Zita Scogliera \t Stritture (terp 2008 ė 2011 m. prygolė Kampuora San Džiuovaniou) Salto da Zita Scogliera"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Jazminai auginami sodybose, parkuose, soduose. \t Žmuonis jazmėnus augėn šalėp nomū, parkūs, suodnūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Upėvardis kildinamas iš žodžių aitrus, aitra („kartumas, didelis užsidegimas, noras, patrakimas“), kurio pirminė reikšmė galimai buvusi „smarkumas, sraunumas“.[3] \t Opalė vards kėlėės nug žuodė \"aitros\", kas senuobie mosietaas reešk \"smarkoms, ūmoms\"."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Nemalonaus kvapo, bet išdžiuvus šis kvapas dingsta. \t Toria prasta smuoka, bet kap ėšdiūn, tap ons pranykst."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Upėvardžio kilmė neaiški. Spėjama, kad gali būti nedėsninga atmaina (*Kęsė, *Kęsupė) nuo kęsas („kupstas“). Kita vertus, latv. \t Opelė vards rasėtaas pareen nug žuodė keesos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vicia sativa) – pupinių (Fabaceae) šeimos vikių (Vicia) genties augalų rūšis. \t Vicia sativa) y tuokis augals, katros muokslėškaa prigol pry žėrnėku (Vicia)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedai sutelkti į kekę. \t Žėidaa ėšruod kap skombalielee, sogolėė i kekė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1909 m. pradėjo mokytis Panevėžio ješivoje, o nuo 1913 m. Vilijampolės ješivoje, kur mokėsi Talmudo pas rabiną Moshe Mordechai Epstein. \t 1909 m . pradėjo mokytis Panevėžio ješivoje , o nuo 1913 m . Vilijampolės ješivoje , kur mokėsi Talmudo pas rabiną Moshe Mordechai Epstein ."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lichen, vok. Flechte) – simbiotinis organizmas, sudarytas iš grybo hifų ir žaliadumblių arba melsvabakterių ląstelių. Kerpes sudarantys grybai dažniausiai yra aukšliagrybiai (95 %), kiti – papėdgrybiai. \t Lichen) y tuokis smolkos žyvats, kap ė augals, katramė sykio soaugėė mažytee grybaa ė domblee."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kapuzinerkressen) – magnolijūnų (Magnoliophyta) augalų gentis, priklausanti monotipinei nasturtinių šeimai. \t Žėidaa bū tomsee markavi aba rauduoni. Ciels nastorks prigol jiedėmou. Lietovuo augėnams pry nomū, kapūs, ont longū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pelenų dieną nepriimta dirbti, ilgai miegoti, kad lempų degti nereiktų, net nepriimta išeiti iš namų. \t Par Pelenė žmuonis mažaa mėigta, mažaa jied (stėpriau tiktaas syki dėinuo, laikas sausa pasninka), navaakšt pu svetius."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žydi gegužės – birželio mėn. Dažna visoje Lietuvos teritorijoje. \t Žydia gyvatougė gegožės – bėrželė mienėsees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Prie upelio yra Lingėnų ir Naujųjų Kalniškių kaimai. \t Pry opiesma stuov Lingienu ė Naujūju Kalniškiu suodė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kryžmadulkiai augalai. \t Tepuogė duobėlus gausee lonka bėtis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Raginamas Lietuvos intelektualų, žymių visuomenės veikėjų,[3] Arvydas Juozaitis paskelbė kandidatuosiantis 2019 m. Lietuvos Prezidento rinkimuose.[4] \t Pauokatyts Lietovuos intelektoalu,[1] Arvyds Jūzaatis balatėravas i 2019 m. Prėzidėnta rinkėmus.[2]"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Palyginimui 2001 m. sudarė 1,8 proc. (34 639 ha) viso medynų ploto, kuriuos sudarė beveik išimtinai tik paprastieji ąžuolai. Grynų ąžuolynų yra nedaug, daugiausia auga su kitais medžiais (eglė, beržas, uosis, drebulė). \t Aug tonkiausee mėšree so kėtaas medeess (eglėm, beržaas, ousees, apošėm)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Neofolklorinės muzikos kolektyvo (folkroko grupės) „Atalyja“ narys. \t Ons y naujuovėška fuolkliuora mozėkas kuolektyva „Atalyja“ narys."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kalvėje būna pastatyti įrenginiai, reikalingi metalui apdirbti įvairiais būdais: kalimu (įkaitinimas iki plastiškos būsenos ir deformavimas kalant), štampavimu (ruošinių apdirbimas spaudimu, plastišku deformavimu metalinėse formose – štampuose) arba kalimu ir štampavimu. Taip pat kalvio darbo vietoje būna įrengta speciali krosnis, arba žaizdras, pastatyti kalimo ir štampavimo įrenginiai (pneumatinis kūjis, presas), naudojamasi įvairių dydžių ir paskirties rankiniais kalimo ir kitokio apdirbimo įrankiais. Kalvėje naudojama sunkių ar negabaritinių gaminių kėlimo ir transportavimo įranga.[1] \t Kalvie būn pečios, katramė kaitėn metala, stuov vairee prykalaa, kūjee ė kujalee, kėtuoki rakondaa, katrėi reekalingi apsieetė so metalo."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Augalas vienmetis, apie 20-60 cm aukščio. \t Tas augals vėinmetis y, statmens, aple 20-60 cm aukštoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Raunami tada, kai sudžiūsta lapai ir svogūno kaklelis. \t Anūs raun tūsyk, kap sodžiūst lapaa ė galvotės kaklalis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šakniastiebiai ir lapai vartojami veterinarijoje, medicinoje. \t Augals šiap taas trocyzna y, ale anou doud veršiams nū trydas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Taip pat: \t Tepuogė:"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Rhamnus frangula) - šunobelinių (Rhamnaceae) šeimos augalas. \t Rhamnus frangula) y tuokis augals - nedėdlis medelis aba krūms."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Daugiametis, iki 2 m aukščio žolinis augalas. Stiebas stačias, nešakotas arba tik viršūnė šakota, tuščiaviduris. \t Valerėjuons y daugiametis augals, katros ožaug lėgo 2 m aukštoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Sukaltos iš lentelių keturšonės pakabinamos druskinės, kai kada papuoštos drožinėtais geometriniais ornamentais, buvo paplitusios Lietuvos kaimuose. \t Paprastaa tas būn medėnė diežalė so dongtalio, sokalta ėš lentaliu ė dailee ėšrašyta."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Teka vakarų kryptimi Šilalės ir Tauragės rajonuose. \t Tek par Šėlalės ė Tauragies rajuonus ont vakarū posės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisius – uoga su koteliu, apvalus arba pailgas, plikas arba plaukuotas; geltonas, žalias, raudonas, purpurinis. Neprinokusios uogos vartojamos konditerijoje, apnokusios – konservavimui, uogienėms, prinokusios – desertui, marmeladui, vynui, valgomos žalios. \t Nuokėn tuokės kamūlėnės ougas - anas būn variū barvu (geltuonas, žalės, rauduonas, vėjuoletėnės), so dygliokaas ont skūruos. Ougu skūra meesinga, stuora, rūgštė, vuo minkštėms saldos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Iš šiaurės kalnus riboja Kumos-Manyčiaus įduba, pietine riba vedama maždaug Arakso upe. Kalnynas, susidaręs maždaug prieš 28,5–23,8 milijonus metų, dažniausiai laikomas pietrytine Europos riba. \t I šiaurė nug Kaukaza een Rosėjės stepės, nuo i pėitus prasided Mažuojė Azėjė ėr Irans."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Daugiausiai rūšių auga Centrinėje ir Rytinėje Azijoje, rečiau Pietų Europoje. \t Lietovuo panavėjė nug sena miegiams, dailos daržaliu kvietkos y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Taurelė išsipūtusi, žalsva, turi 20 blyškiai žalsvų gyslų, suspausta pukšėdama sprogsta. Vainikėlis 2-3 cm skersmens. Vainiklapių penki, apie 1,5 pločio, balti, rečiau rusvi, iki 1/2-1/3 įskelti. \t Žėidaa balti, gardee kvepa, sosided ėš tuokiū rūžavu pūslaliu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaistinė melisa (lot. \t Melėsos ab melėsa (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Genčiai priklauso plaukuotos daugiametės žolės su skiautėtais lapais ir jų pažastyse išaugusiais žiedais. \t Kap katrū rūšiu gondrasnapiu žėidokaa maži y. Kap nūžydia, ėšaugėn tuoki vaasiu, katros ėšruod kap gervės aba gondra snaps. Aug gondrsnapės pėivūs, pamediūs, mediu pruogomūs, atšlaaties, pakelies, daržūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tai fasadų dekoratyvinė dalis, turinti ir praktišką paskirtį – apsaugo pagrindines įėjimo duris nuo kritulių, suteikia pavėsį poilsiui. \t Žemaitūs šalep truobuos tonkee liuob statytė guonkas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga drėgnuose, labai derlinguose, karbonatinguose, glėjiškuose priemoliuose, kuriuose gausu humuso. \t Čystu ousynu baveek nabūn, vuo aug mėšree so oožoulaas, klevaas, eglėm, lėipom, beržaas, joudalksnees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Krantai miškingi, pelkėti. \t Krontaa apaugėė medė, pelkieti."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Drujos žemupio salpoje gausu akmens amžiaus stovyklaviečių, kapinynų, yra alkakalnis. \t Žemopie gausoms alku, senuobėniu kapeliu. Par Drojė nug sena een robežios terp dūnėninku ė dounėninku."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedai susitelkę pusrutuliškuose skėčiuose. \t Žėidaa gebenės aug tuokiūs skietiūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Puodynė – iš molio lipdytas arba žiestas indas, skirtas pienui laikyti. Žemaitijoje dar žinoma kaip pienpuodis. \t Poudynė yr ėš muolė padėrbts rakonds, katramė laik pėina."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Balkanai arba Balkanų pusiasalis – pusiasalis Europos pietuose, rytinėje dalyje. \t Balkanaa y krašts pėitrytiu Euruopuo."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ilgam laikymui uogos šaldomos ir sublimuojamos, konservuojamos cukrumi. \t Tink jiestė žalės aba taisytė ougynėm, mormoladam."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Augalai daugiamečiai, su šakniastiebiais. \t Anou lapaa apskrėti kap delnaa, kraštelee dontyti."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lietuvoje gausiai auga. \t Poikee tink laikytė ožsliegtas"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žygio baseino plotas – 4,6 kv.km, ilgis – 5,3 km, hidrologinis nr. – 16010085.[1] \t Prigol pry Jūras baseena ė yr Leetausa dešėnysis intaks.[1]"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Laikomas rūgštaus dirvožemio indikatoriumi. \t Kor gauree aug, ten šalta, rūgštė žemė y. Ons tonkee isisok i lėnus. Gauree bjaurėn karviu pėina – lygu dūmaas atsidoud."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Krūminiame builyje yra flavonoido Apigenino pasižyminčio antivėžiniu veikimu. \t Aug patuoriūs, kūlynūs, pamedius, pėivūs, pakeliūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tinka puokštėms. \t Žemčiūgaa miegst saulėitas vėitas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lazdininkų tvenkinys – tvenkinys vakarų Lietuvoje, Kretingos rajone, 2 km į vakarus nuo Darbėnų. \t Lazdėninku tvenkėnis y tuokis tvenkėnis vakarū Žemaitėjuo, Kretingas rajuonė, 2 km ont vakarū nug Darbienu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Miltinė meškauogė (lot. \t Pelenė (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Neretai aptinkamos ragangrybių sukeltos lapų deformacijos bei šakučių nenormalūs sutankėjimai. \t Roukoun, būktaas tuokiūs mediūs sopas laumės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedai trumpakočiai, po 3-4 lapų pažastyse. Taurelė vamzdiškai varpiška, neryškiai dvilūpė, penkiadantė. Jos viršutinę lūpą sudaro 3 ilgesni, o apatinę 2 trumpesni danteliai. \t Anou stombris aug golstee, šliauža aba kyln i vėršo, ėr y 20-40 cm ėlgoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Išteka iš Rėkyvos aukštapelkės. \t Šiaušė ėštek ėš Riekyvas aukštapelkės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Grybuose yra nuodingos medžiagos giromitrino. Apsinuodijimas šiais grybais gali būti mirtinas. Ilgiau verdant arba džiovinant toksino kiekis valgomuosiuose bobausiuose smarkiai sumažinamas, tačiau ir taip paruošti grybai, jei jų vartojama daug ar dažnai, gali sukelti apsinuodijimą. \t Ta gryba toria trocyznas, bet geraa ėšvėrta aba ėšdžiuovėnta ė saikingaa jiedama nie pavuojinga."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedai sutelkti kekėse, išaugusiose lapų pažastyse. \t Žėidaa sogolėė i kekės, katras ėšaug lapu pažastysė. Sieklas nuokėn"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kilnusis lauramedis (lot. \t Babka kėtap da babkos, lauros (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stiebas stačias; lapai pražanginiai, dideli, stambiai dantytais kraštais; žiedai pavieniai, balkšvi, piltuvėlio formos. \t Anou stombris statmens y; lapaa pražongėnee, dėdli, stombee dontytaas kraštaas; žėidaa balkšvi, ėšruod kap piltovs, smirda."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Rabarbaras (lot. Rheum, angl. Rhubarb, vok. \t Robarbs, kėtap rabarbuors, rabarbars (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Varuna prižiūri dievus, ir šie klauso jo įsakymų ir patarimų (IV 42, 1; VIII 41, 7; X 66, 2). \t Varūns priveizi, ka tekietom opis, ons jūriu ciesorios, ons patsaa gyven ondenū gėlomuo. Da y tuokis abruozdielis, ka naktėis dongos y apsivertėė tomsūs svieta pradiuos ondenis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lactuca sativa) – astrinių (Asteraceae) šeimos žolinis augalas. \t Lactuca sativa) y tuokė daržuovė, katra muokslėškaa prigol pry graižžžėidiu augalū (Asteraceae) šeimuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šakos plikos. Lapai tik šakučių galuose, pražanginiai, viršutinė pusė ryškiai žalia, apatinė pilkšvai žalia. Žiedai kvapūs. \t Žėivie geltuonaa pilka, šakas plikas, lapaa rondas tiktaas šakū galūs, anūm vėršos ryškee žalis, vuo apatė pikuoka."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šalia Požerės ežero yra Paežeris (Požerė), Lingės, Lingių Fermos. \t Šalep Puožerės ežera y Paežerė (Puožerės), Lingiu, Lingiu Fermu suodas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kotas 3-8 cm ilgio, 1-3 cm storio, tuščiaviduris, dėmėtas, kepurėlės spalvos. Trama balta, trapi. \t Parpjuovus bieg muorkavas soltis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vidutinis nuolydis 154 cm/km[1]. Prie Gansės esantys kaimai: Paramotis, Laikšės, Vabaliai. \t Pry Gonsės stuov tuokės suodas: Paramuotis, Laakšės, Vabalee."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisiakūniai stambūs. Kepurėlė 20-25 cm skersmens, paplokščia, įdubusi, pakraščiai palinkę žemyn, matinė, balta, senesnė gelsva, kartais išmarginta rusvomis dėmėmis. \t Grozdės ožaug dėdlės, cielaa baltas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Formuojasi varliagyvių kiaušiniai, kurių išnerštos krūvos vadinamos kurkulais. Pievinė varlė kurkulus išneršia sekliuose vandens baseinuose, nes ten greitai įšyla vanduo. \t Kap pakliūn i ondeni, korkolaa baisee ėšbrinkst, solimp ė pavėrst tuokio liūlė gniožolo."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paleolito žmonės gyveno negausiomis pirmykštėmis bendruomenėmis ir naudojosi tik skaldytais akmeniniais įrankiais, nemokėjo jų šlifuoti ar gaminti keramikos. Be akmens įrankiai ir ginklai taip pat buvo gaminami iš kaulo, odos, medžio ir kitų augalinės kilmės medžiagų. \t Žmuonis gyvena mažaas būrees ė muokėjė nauduotėis tėktaas grobee skaldytaas kūlees, kaulaas, skūra, medio ė augalaas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žydėti pradeda balandžio mėn. ir žydi iki vėlyvo rudens. Auga darželiuose, kapinėse, pievose, paežerėse, paupiuose. \t Žydia nug balondė lėg pat vielyba rodėnė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Runkelis (lot. Beta, vok. \t Batvėnis, kėtap barkštis, boruoks, baruoks, ronkelis, ronkolis (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kotas 3-8 cm, 0,5-2 cm storio, cilindriškas, perlaužus išsiskiria baltos pieniškos sultys. \t Ciels grybs rasiet vėlnuots y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vainikėlis baltas arba rausvas su smulkiais plaukeliais. Vaisius – rutulio formos dėžutė. Sėklos 6-8, gelsvos arba rudos, apie 3 mm ilgio. \t Žėidaa sogolėė i tuokė poukštė, balti ė rožavi."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dygioji slyva (lot. \t Krīgė (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kairieji: Karklė – 10,1 km, Upsala – 12,2 km, Juodpjaunis – 11,2 km, Ėrupis – 6 km, Pelenė – 2,3 km. \t Karklė, Opsala, Joudpjaunis, Jieropis, Pelenė (kairėėjė)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Uosynas – medynas, kuriame dominuoja uosiai. \t Ousīns y tuokė medė, katruo daugomuo aug ousee."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga aukštapelkėse, pelkėtuose pušynuose. Turi stiprų specifinį kvapą. Lietuvoje neretas, kitur Europoje nykstantis. \t Gailis tora nuognee magytinga kvapa, nug katrou jėm svaagtė galva."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai šiurkštūs, mėsingi, plunksniškai suskaldyti, viršūnės skiltys stambios. Arčiau stiebo viršūnės lapai smulkesni, dažniausiai neskaldyti, bekočiai. Dauginasi sėklomis; išbirusios į dirvą jos ilgai išlieka daigios. \t Sieklas gol i tuokės brondis, katras paskom eižiej ė gausee ėšsibarsta pu dėrva."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Iš kiečio išgaunamas eterinis aliejus naudojamas medicinoje, parfumerijoje. \t Kėitius barsta, ka atbaidytom koisius, blosas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Įteka į Akmeną 50 km nuo jos žiočių, 2 km į pietus nuo Kaltinėnų. \t Sotek so Akmena 2 km i pėitus nu Kaltėnienu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Rusmenė (lot. \t Skombalielē (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Serenčiai nereiklūs drėgmei, vešlūs, pakelia nestiprias šalnas. Sodinami darželiuose, kapinėse, miestų gėlynuose. Dalis rūšių tarpusavyje kryžminasi. \t Anūs augėn pry nomū, kapūs, miestu ė miestaliu kvietkynūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "XIX a. piešinys \t XIX o. abruozdielis"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Sportinė veikla \t Spuortė"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pušyninė rudmėsė (lot. \t Rodmēsė, vėituom rodmeisė (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai neporiškai plunksniški. \t Lapaa ėšruod kap plonksnas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Daugiametis nuodingas augalas. \t Tas daugiametis augals y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Wild Cherry, vok. Süßkirsche) – slyvinių (Prunoideae) pošeimio, slyvų (Prunus) genties vaismedis. \t Prunus avium) y vaisius siprėnons medelis, augėnams suodnūs, gyvenėmūs, šalėp keliū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Daugelio tautų liaudies medicinos žinovai česnaką laiko universalia ir labai veiksminga priemone nuo įvairių apsinuodijimų, bičių, nuodingų vabzdžių ir gyvačių įkandimų. Naudingas helmintozės gydyme. \t Česnaga žmuonis laika maclyvu liekvarstu nug apsinoudėjėma, bėtiu, trūčlyvu vabzdiū ė gyvatiu ikondėmu, tėpuogė paršalus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kartenos akmuo, vadinamas Laumės kūliu su Karvės (kitaip – Velnio) pėda (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas – 5225, senas registro kodas – M30, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR507) – mitologinis akmuo pietrytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Kartenoje (Kartenos seniūnija), 0,66 km į šiaurę nuo kelio 2222 Vėžaičiai–Mikoliškiai–Kartena , 0,24 km į vakarus – šiaurės vakarus nuo Kartenos piliakalnio, 30 m į pietus nuo Minijos, jos intako Kūlupio dešiniajame krante. \t Kartenas kūlis, da šaukiams Laumės kūlio so Karvės (kėtap – Velnė) pieda tas y mėtuoluogėnis kūlis, katros riuogsa Kretingas rajuona pėitrytiūs, Kartenuo (Kartenas seniūnėjė), tūjaus ont vakarū nug Kartenas pėliekalnė, 30 m į pėitus nug Mėnėjės, anuos ėntaka Kūlupė dešėniam krontė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kiminai neturi nei šaknų, nei rizoidų. Atmosferinį vandenį sugeria visu kūno paviršiumi, todėl sukaupia 20-30 kartų daugiau vandens, negu patys sveria. \t Anėi natora juokiū šaknū, tūdie gera ondėni cielo sava kūno ė gal sosiorbtė 20-30 sykiu daugiau ondenė nekap patys svera."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Prie Balčios stūkso Pužų ir Pabalčių piliakalniai. \t Pry Balčės stūksa Pūžū ė Pabaltiu pėliekalnio."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žemupyje staigiai pasuka į šiaurę, kerta Liepojos-Palangos plentą ir Palangos savivaldybėje įteka į Šventąją 7 km nuo jos žiočių, į rytus nuo Šventosios gyvenvietės. \t Žemopie staigee ožsok ont šiaurės, kert Lėipuojės-Palonguos plėnta ė jau Palonguos žemies itek i Švėntaja, anaa lėkus 7 km lėg žiuotiū, i rytū posė nug Švėntuosės gyvenvėitės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Įteka į Akmeną 30,4 km nuo jos žiočių[1], prie Mėguvos gatvės. \t Ytek i Akmena 30,4 km nug anuos žiuotiū[1], pry Miegovas ūlyčės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Po apvaisinimo piestelinių žiedų burbuolė labai išauga ir patamsėja. \t Anou lapaa ėlgi, tėisee, ėlguom makštėm."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Būna įvairaus dydžio: nuo 1 cm iki 2,2 m. Lapai žali, pirštuoti. \t Būn serentiu ė vėsaa mažū, ė tuokiū, ka ožaug lėg 2,2 m aukštoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Genties pavadinimas iš graikų kalbos žodžių erion – vilna ir phoros – nešantis; vaisiai yra su pūkais, panašiais į vilną. \t Ėš anūm sopovosiu šaknū palėik torpės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1984 m. grįžusi į Skuodo rajono laikraščio „Mūsų žodis“ redakciją, vadovavo Laiškų skyriui. \t 1984 m. gryžus i Skouda rajuona laikraštė „Mūsų žodis“ redakcėjė, ana vaduovava Gromatu skyriou."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vidutinis nuolydis 385 cm/km[1]. \t Vaga vėdotėnėškaa leidas 385 cm/km[1]."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Urdu kalba yra viena iš oficialių Pakistano kalbų. \t Ana gėmta ruoda 66 mln. žmoniū y[1], vuo krūvuo ana rokounas par 105 mln. žmoniū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai ovalūs, nusmailėjusiomis viršūnėmis, kraštai smulkiai dantyti. \t Naprisirpėė šonuobelės vaisee, lapaa ė žėivie y tročyzna."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lietuvoje dar vadinama kibiais. \t Tas y dvėmetis augals, katrou stombris būn šakuots, vuo lapaa tomsee žali, dėdli (lėgo 45 cm ėlgoma)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kaukazo kraštovaizdis šiaurės vakarų Gruzijoje (Svanetija) \t Kaukazos Grozėjuo"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auginti geriausia derlinguose drėgnuose dirvožemiuose saulėtoje vietoje. \t Anuom geriausee tink derlingas driegnas dėrvas, saulietas viėitas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Visą laiką teka į pietvakarius, kerta Šernų mišką. \t Visūmet tek ont pėitvakariu, partek par Šernū medė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žydėti pradeda gegužės mėn. \t Žydietė brėidgaurė praded gegožė mienesi. Tas tonkos augals y, aug ont kalnū, sausūs pėivūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Skėtukai rutuliški; gausiažiedžiai, su daugeliu yliškų skaistlapėlių. Vainiklapiai balti arba rausvi, lygia arba tik negiliai iškirpta viršūne. \t Žėidaa kap muorka, tuoki balti skietee, so 15 - 40 stėpėnū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga sparčiai – jauni medeliai per metus paauga iki 1-1,2 m. \t Aug spieree ba par metus glousnioks paaug lėgė 1-1,2 m. Gal gyventė par šimta metu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisiai – beveik apskriti, gelsvai rusvi skeltavaisiai. Stiebas briaunotas, aukščiau vidurio šakotas, apaugęs trumpais, šiurkščiais plaukeliais. Apatiniai lapai nelabai ilgais kotais, pailgai ovalūs, plunksniški; lapeliai kiaušiniški arba lancetiški, jų kraštai stambiai dantyti arba netaisyklingai skiautėti. \t Stombris būn briaunuots, aukštiau vėdorė šakuots, stamontros, apaugėės trompaas, šiorkštees plaukalees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paplitusi Europoje, Vakarų ir Vidurinėje Azijoje, Šiaurės Afrikoje, įveista Šiaurės Amerikoje. \t Onsaa aug Euruopuo, Vakarū ė Vėdorė Azėjuo, Šiaurės Afrėkuo, ožveests Šiaurės Amerėkuo."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žydi birželio – rugpjūčio mėn. Auga Lietuvoje. \t Žydia baltaas žėidaas bėrželė – rogpjūtė mienėsees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai smulkūs. \t Tīmėjuons geraa tink erbataa, dedams i jiedius (saluotas, meesa)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "2023 m. Lietuvos Respublikos Seimas apdovanojo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“. \t 2023 m. Gabrielės Petkevėčaitės-Bėtės atmėnėma medalis „Tarnaukiat Lietovaa“."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Sedula (lot. \t Sedola (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Liaudyje dar naudojami pavadinimai: ožkanagė, tilvytis, vebrė, drugio dobilas. \t Tasaa augals nie rets."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Rašoma buvo persų raštu. \t Tūdie anuo dėdlė ivairuovė vėsū kalbū žuodiu y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Daugiametis žolinis 60-150 cm aukščio augalas. \t Tuojė žuolie daugiametė y, ožaug 60-150 cm aukštoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kruvainė tai tradicinė skerstuvių sriuba, taisoma dažniausiai per Vėlines.[5] \t Krovainynė nug sena liuob būs rodenė skerstoviu jiedis, taisuoms ont Vėsū Švėntū dėinuos.[5]"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Medžio aukštis 15-32 m. Lapai 7-14 cm ilgio, šviesesni nei vyšnios. \t Trešnė 15-32 m augoma medis y. Lapaa 7-14 cm ėlgoma, švėisesni kap vyšnės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisius – šviesiai rudas, pailgas lukštavaisis. \t Žėidaa rausvaa balti, sogolėė i tuokius skietius, tora gardu smuoka."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1,0264 mln. gyventojų (2005 m.). Svarbus tekstilės, maisto, elektronikos pramonė centras. \t Tas y svarbos tekstėlės, jiedė, alektruonėkas pramuonės cėntros. Sapopana bazėlėka so XVI o."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vainiklapiai 4. Augalo lotyniškas vardas reiškia dėžutę ir piemens maišelį. Stiebas apie 30 cm aukščio, nelabai šakotas. \t Stombris būn statmens, aple 30 cm aukštoma, negausee šakuots."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tūbinių dvaro savininkas A. Jacevičius 1822 m. atnaujino buvusią koplyčią, 1824 m. dovanojo valaką žemės, pastatė dabartinę medinę bažnyčią. \t Ton bažininčė bovosės kuoplyčės vėituo 1824 m. pabūdavuojė Tūbėniu dvara puons A. Jacevėčė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žolelių arbatos geriamos ne tik kaip gėrimas, bet ir kaip įsivaizduojamai ar realiai sveikatą veikiantys preparatai.[1] Žolelių arbatos patiekiamos tiek karštos, tiek šaltos. \t Žuolynė nug senuobės žmuonis taisa vėsopėrm kap liekvarsta nug vairiausiu lėgū: paršalėma, šėrdėis, nervu, pėlva, ėnkstu lėgū, miegou pagerintė ė panašee."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lietuvoje auga šios rūšys: \t Panavėjės šaknis, lapaa liekarstos nug nemigas, dirgloma y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "2006 m. duomenimis, Bremena (ties Debliais) yra antra labiausiai užteršta upė Lietuvoje (VI kokybės klasė)[1]. \t Bremenuo sauguomi opietakee."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Daugelyje girių yra retų, saugomų augalų ir gyvūnų buveinių. \t Daba dėdlesnė gėrės y Karšovuos, Koliū, Žagarės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Valerian, vok. Echter Baldrian) – valerijoninių (Valerianaceae) šeimos, valerijonų (Valeriana) genties augalas. Lietuvoje dar žinomas tokiais liaudiškais pavadinimais: baldrijolas, budrijonas, karštžolė, velnio barzda. \t Valeriana officinalis) y tuokis liekvarstėnis žuolyns, kėlėma nug Vėdoržemė jūras kraštū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Prasideda Raseinių rajone, į pietvakarius nuo Ariogalos, netoli automagistralės A1. Teka į pietvakarius Jurbarko rajonu. \t Prasided Raseiniu rajuonė, i pėitvakarius nug Ariuogalas, natuol autuostradas A1."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga drėgnose pievose, pakrantėse, vandens telkinių pakraščiuose, miškuose. \t Aug šlapiūs pėivūs, opiu, ežerū krontūs, medies."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stachelbeere) – agrastinių (Grossulariaceae) šeimos daugiametis uogakrūmis. \t Muokslėškaa agrasos prigol pry vašuokliu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kėdainių rajone; Kelmės rajone; Raseinių rajone; Šilalės rajone; Tauragės rajone. \t Kiedainiu rajuonė; Kelmės rajuonė; Raseiniu rajuonė; Šėlalės rajuonė; Tauragės rajuonė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Nuorodos \t Nūruodas"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Rastas akmeninis galąstuvas, žiestų puodų šukių, apdegusio molio tinko gabalų. \t Tas y žems kalns, ėš vėsū posiu apsopts liūnu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Neužmirštuolė (lot. \t Žydrėkė (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Blendžiava – upė Žemaitijoje; Salanto kairysis intakas. \t Blėndiava y tuokė opės Žemaitėjuo; Salonta kairė kronta intaks."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Motiejukas (lot. \t Tīmuots (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kai kurios rūšys įkyrios daugiametės dirvų piktžolės, lengvai besidauginančios ir sunkiai išnaikinamos (dirvinė usnis). \t Osnėis žėids y tuokis kap kamūlioks, ryškee rūžavuos spalvuos. Osnės dėdlė daržū, laukū, patuoriū, dėrvuonu, pakeliū piktžuolė y. Anaa sonkee ėšgluodytė, ba osnis spieree plint, ravint anūm šaknis tonkee palėik žemie."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "↑ Algis Uždavinys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015 ↑ Šiandien Druskininkuose laidojamas filosofas Algis Uždavinys ↑ Kazimieras Seibutis, „In memoriam Algis Uždavinys“, Acta Orientalia Vilnensia 9.2: 185–187. ↑ Mirė profesorius Algis Uždavinys ↑ Algis Uždavinys (menotyrininkas, filosofas, kultūrologas, 1962–2010) ↑ SKAUSMINGOS MINTYS apie profesorių ALGĮ UŽDAVINĮ \t ↑ Algis Uždavinys. ↑ Šiandien Druskininkuose laidojamas filosofas Algis Uždavinys ↑ Kazimieras Seibutis, „In memoriam Algis Uždavinys“, Acta Orientalia Vilnensia 9.2: 185–187. ↑ Mirė profesorius Algis Uždavinys ↑ Algis Uždavinys (menotyrininkas, filosofas, kultūrologas, 1962–2010) ↑ SKAUSMINGOS MINTYS apie profesorių ALGĮ UŽDAVINĮ"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai plaštakiškai skiautėti (skiautės dantytos). \t Ont tūm lapoku ryta sosirenk dėdli rasuos lašalee."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Nuo jos surinktą rasą naudojo įvairiems bandymams. \t Tasaa augals daugiametis y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lelija (lot. \t Lelėjė aba lėlėjė (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Milk-vetch, vok. Tragant) – pupinių (Fabaceae) šeimos Faboideae pošeimio augalų gentis. \t Astragalus) y tuokis, muokslėškaa popėniu augalū (Fabaceae) šeimaa prigoldoms augals."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dabar svarbiausi pasaulyje cinamono tiekėjai yra Šri Lanka, Indija (ypač Kerala), Bangladešas, Kinija, Indonezija, Vietnamas, Zanzibaras, Madagaskaras, Brazilija. \t Daba svarbėėjė cėnemuona augėntuojee y Šri Lanka, Indėjė (ypatingaa Kerala), Bangladešos, Kėnėjė, Induonezėjė, Vietnams, Zanzėbars, Madagaskars, Brazilėjė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1816 m. įstojo į Kretingos pranciškonų vienuolyną, kur gavo Ambroziejaus vardą. \t 1816 m. istuojė i Kretingas prancėškuonu vėiniuolyna, kamė gava Ombruozėjė varda."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Mergelės Marijos bažnyčia stovi Pakra��ančio kaime, prie magistralinio kelio A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas , Kražantės dešiniajame krante. \t Panas Marėjės bažninčė stuov Pakražontė suoduo, šalėp plėnta Ryga–Karaliautios, ont Kražontės dešėnė kronta."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "kairieji: Balčia Ringė Tyrelupis Dabrupis Elbentas Katinupis dešinieji: Gerklė Aukštupis \t kairėėjė: Balčė Ringė Tyrelopis Dabropis Elbėnts Katinopis dešėnėėjė: Gerklie Aukštopis"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Plotas apie 666,7 tūkst. km², gyventojų apie 60 mln. Pusiasalio teritorijoje yra Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Bulgarija, Turkija (Trakija), Kroatija, Kosovas, Makedonija, Valakija, Serbija, Juodkalnija bei Slovėnija. Pusiasalį vakaruose skalauja Adrijos jūra, pietvakariuose Jonijos jūra, o rytuose – Juodoji jūra. \t Tas y dėdlis posiasalis, katros ožėm aple 666,7 tūkst. km², anamė gyven par 60 mln. žmuoniū. Balkanūs y tuos šalis: Albanėjė, Bosnėjė ė Herceguovėna, Bolgarėjė, Torkėjė (Trakėjė), Korvatėjė, Kosuovs, Makeduonėjė, dalės Romonėjės, Serbėjė, Joudkalnėjė beegė Sluovienėjė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šalia praeina plentas 165 Šilalė–Šilutė . \t Kalnė rasta y senuobėnės keramėkas, bovosės suodas lėikanas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Putoklis (lot. Saponaria) – gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos augalų gentis, kurioje vienintelė Lietuvoje auganti rūšis – vaistinis putoklis (Saponaria officinalis, angl. \t Moilažuolė aba moilėnė, moilūnė (Saponaria officinalis) y tuokis žuolyns, katros muokslėškaa prigol pry gvazdėkėniu augalū šeimuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Uoginė krūmsargė (lot. \t Krūmsarga (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šakniastiebiai ir stiebai sudaryti iš narelių. \t Triaušee būn vairaus dėdloma: nug kuokė 15-20 cm, lėgė 1,5 m. Būn, ka triaušee ėšaug lig žmogaus augoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žydi liepos – rugsėjo mėn. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviškai. Sėklas išnešioja vėjas. \t Stombris somediejėės, šakuots, vėsas šakalės statmenas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Garten-Rettich) – bastutinių (Brassicaceae) šeimos kultūrinis augalas, auginamas dėl šaknų, kuriose yra daug vitaminių ir maistingų medžiagų. \t Rėdėks ožaug lėg 20–80 cm aukštoma, anou lapaa, stombree apaugėė tuokees šiorkštees plaukaas. Šaknis būn stuoras, meesingas, jouduos, baruokėnės aba baltuos spalvuos. Stombris apatiuo toštavėdoris."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga aukštapelkėse ant kiminų ir kupstų. Vartojamos šviežios, virtos ir džiovintos maistui, vaistams. \t Spangoulės aug spangoulynūs - tas y liūnūs, i katrūs tonkiausee een pakliūtė tėktaas par sausmė aba kap pašaal. Anas aug ont kėmėnū ė keesū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kietis valgomas su sūriu, rūgpieniu, kaip salotos ir stalo žalumynas. \t Peletrūnus tepuogė ded i sūri, rūgpėini, saluotas,"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Teka pietvakarių kryptimi. \t Tek Aitra ont pėitvakariu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedai geltoni, auga pavieniui arba kuokštais. \t Žėidaa geltuoni, aug pu vėina aba kekėm. Žydia bėrželi ė lėipa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kiekviena turi mantrą, kurią rečituojant ir vizualizuojant, išsivaduojama iš samsaros ir nirvanos dualizmo.[1] Mokymas apie mahavidjas paplito Indijoje nykstant budizmui – tada budistinės deivės persipynė su hinduistinėmis.[2] \t Kiekviena deivė tora mantra, katra skaitont ė ysivaizdounont galėma ėšsmoktė ėš samsaras ė nirvanas pryšprėšas.[1] Muokyms aple mahavidjės radas Indjėjuo kap jau nyka budėzmos – tūmet budisėnės deivės persipynė so hindoėstinėm.[2]"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vartojami užpilai, milteliai sergant kvėpavimo takų ligomis, taip pat mažina galvos skausmus. Nuodingas. \t Tink anūs dietė kor būn drabožee, vėlnaas, tūmet kondis anūm najied."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Melsvabakterės taip pat gali įsisavinti atmosferos azotą. \t Anas tonkiausee aug ont kūliu, sėinu, stuogū, tepuogė ont mediu, štolpū, kryžiu, paminklu, y rūšiu, katras aug ė ont žemės (pvz., šioris)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šaukštas – stalo įrankis, skirtas skystų ar pusiau skystų patiekalų (sriuba, košė, ledai) valgymui, taip pat kartais naudojamas ir biriems patiekalams (ryžiai, cukrus) bei visiems kitiems, kuriuos būtų sunku valgyti šakute ar lazdelėmis. \t Šaukštos yr ėš medė, metala aba plastmasės padėrbts rakonds so katrou jied skysta, bėru aba tiršta jiedi (zopė, potra, ledus)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žydi nuo liepos mėn. iki rugsėjo pabaigos. \t Žydia pastarnuoks nug lėipas lėg siejės pabonguos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Apdulkinami vėjo kryžminiu būdu. Vaisiai kurį laiką plaukioja vandens paviršiuje, o paskui nugrimzta į dugną. Vegetatyviškai dauginasi šakniastiebio dalimis. \t Žėidaa sogolėė i tuokės borbūlės, katras paskom nuognee ėšaug ė palėik tomsee rodas aba joudas, vuo vėdou - kap ėš pūka padarytas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Anyžinė ožiažolė, anyžius (lot. \t Anėžė (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Prasideda į šiaurės vakarus nuo Plokščių. \t Prasided i šiaurės vakarū posė nug Pluokštiū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Geranium, angl. \t Geranium) y tuokis pėivu ė mediu augals."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedai pavieniai kuokštuose. \t Lapaa tor kap pjūklo pjausytus kraštus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stiebas status, šakotas. \t Lapaa šiorkšti, meesingi."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paleolite Žemės klimatas, jos augalijos ir gyvūnijos pasaulis žymiai skyrėsi nuo dabartinio. \t Tuo gadynie ė Žemės uoraa, ė anuos gomta dėdlee skėrės nug dabartėnės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lietuvos muziejų portalo, daugelio kitų muziejų internetinių leidinių projektų vadovė ir kūrėja. \t 2005–2019 m. – „Lietovuos dailės moziejė metraštė“ sodarytuojė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Fagopyrum esculentum) – rūgtinių (Polygonaceae) augalų rūšis, priklausanti grikio (Fagopyrum) genčiai. \t Fagopyrum esculentum) y tuokis augals, katros muokslėškaa prigol rūgtėniu augalū (Polygonaceae) šeimaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Кавказские горы, gruz. კავკასიონი, azer. Qafqaz dağları, arm. Կովկասյան լեռներ) yra kalnų grandinė tarp Juodosios, Azovo ir Kaspijos jūrų, Kaukazo regione. \t Кавказские горы) y dėdli kalnaa ė krašts, katros rondas terp Euruopas ėr Azėjės, sopams Jouduosės, Azuova ė Kaspėjės jūriu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Piemenys. V. Makovskio paveikslas (1903 m.) \t Pėimenaa abruozdielie"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kartais iš priešinės būdavo praėjimas į kamarą. \t Sykees ėš Pryšėninkės liuob būtė praviejėms i kamara."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Rū­gi­mo pro­ce­sas, įkvepian­tis teš­lai gy­vy­bę, se­no­vė­je bū­da­vo mis­ti­fi­kuo­ja­mas – neva jį val­dan­ti die­vy­bė, va­di­na­ma Rū­gu­čiu.[1] \t Tas y nomū skalsuos daakts, senuobie vieryta, ka minkītovie gīven dounas tešluos rogėma dievs Rūgotis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "2005 m. Lietuvos Vyriausybės garbės raštas. \t 2005 m. Lietovuos Vyriausybės pačestnos raštos. 2006 m."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga paupių miškuose ir krūmuose, pievose. \t Žydia lėipas – rogpjūtė mienėsees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auginami kaip dekoratyviniai augalai darželiuose, parkuose. \t Čiuonaas ons pakliova ėš pėitū šaliū par vėiniuolynus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Likimo kilmė, 1908 m. Apsišvietimas, 1909 m. Tautos gyvata, 1920 m. Visumos sąranga, 1921 m. Sąmonė, 1936 m. Probočių šešėliai, drama, 1908 m. Amžina ugnis, drama, 1913 m. Pasaulio gaisras, drama, 1928 m. \t Prabuočiu šašėlioutee, drama, 1908 m. Omžėna ognės, drama, 1913 m. Svieta gaisros, drama, 1928 m."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Boletus luridus) – baravykinių (Boletaceae) šeimos, baravykų (Boletus) genties grybų rūšis. \t Boletus luridus) y tuokė gryba, baravyks."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Trikertė žvaginė (lot. Capsella bursa-pastoris, angl. Shepherd's Purse, vok. \t Žvagėnē, kėtap žvagėnė, žvagėlis, žvagėnys (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedai geltoni, pavieniai arba po keletą susibūrę į žiedynus. \t Stombris statmens, nie kėits."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paviržis – amatininkui, samdiniui prie suderėto atlyginimo duotas priedas maisto produktais. Paviržio dydis, sudėtis priklausė nuo šeimininkų dosnumo, turtingumo, susiklosčiusių tarpusavio santykių. \t Pavėržis y jiedis, katra gaspaduorios liuob duoveniuotė ūkie dėrbontiam bernou aba remeslėninks sava pameistriam."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Yra piligrimystės centras – Sapopano bazilika su XVI a. Mergelės Marijos skulptūra. \t Panuos Marėjės skolptūra y dėdlis katalėku pėlėgrėmu cėntros."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šį masyvą sudaro Pagrindinis arba Vandenskyros kalnagūbris bei Šoninis kalnagūbris. Aukščiausios viršūnės – Elbrusas (5642 m; aukščiausias Europoje) ir Kazbekas (5033 m). \t Anamė kyln patys dėdliausi Euruopas kalnaa: Elbrosos (5642 m) ė Kazbeks (5033 m)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Eiškūnas – upė Žemaitijoje, Skuodo rajone, Bartuvos kairysis intakas.[1] Upė teka pro Šauklius[2], Kulalius. \t EEškūns yr opės šiaurės vakarū Žemaitėjuo, Skouda rajuonė, Bartovas kairė kronta intaks.[1] Ta opės tek par Šauklius[2], Kulalius."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Krūmas dauginasi sėklomis ir kelminėmis atžalomis. \t Ėš anuos žmuonis dėrb griebliadontius."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Jis arijų aukščiausias ir nepermaldaujamas dievas. \t Ons tepuogė dėdlysis praudas ė svieta rieda kieravuotuos y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Alnus incana) – beržinių (Betulaceae) šeimos, alksnių (Alnus) genties lapuotis medis, retkarčiais išaugantis kaip didelis krūmas. \t Alnus incana), šalėp Jorbarka da saka baltelksnis) y vėina ėš dvyjū alksniu (Alnus) mediu rūšiū, katros aug Lietovuo."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Baltalksnio mediena rausva, minkšta, patvari vandenyje, ilgai nepūna. \t Baltalksnė medėina rausva, minkšta, tvirta ondenie, ėlgaa nepūn."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žydi smulkiais baltais žiedais nuo gegužės iki rugpjūčio. \t Žydia smolkees baltaas žėidaas nū gegožė lėg rogpjūtė. Vėins žvagis sobrondėn ~70 tūkstontiu sieklu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisiai tamsiai mėlyni, kaulavaisiai apie 1 cm skersmens. \t Vaisee tomsee mielėni, so dėdlees kondoulees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tussilago farfara) – astrinių (Asteraceae) šeimos, šalpusnių (Tussilago) genties augalas. \t Tussilago farfara) y tuokis onkstybs augals, katros muokslėškaa prigol pry grėižžėidiu augalū (Asteraceae) šeimuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dirvinė raugė (lot. \t Kūkalis (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šlyna – upė vidurio vakarų Lietuvoje, Raseinių ir Jurbarko rajonuose; dešinysis Šaltuonos intakas (Jūros baseinas). \t Šlyna yr opės rytū Žemaitėjuo, Raseiniu ė Jorbarka rajuonūs; dešėnė šmuota Šaltounas ėntaks (Jūras baseenas)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Raktažolė pelenėlė (lot. Primula farinosa, angl. \t Saulės kriesliokā (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ilgesniam laikymui uogos konservuojamos su cukrumi arba džiovinamos. \t Katpiedies y gausoms vėtamėna C, anas liekvarstos nug paršalėma, puodagras, saanariū suopolė, mažkraujystės y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kaimo gatvė \t Kalnoju ūlyčė"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1771 m. ištekėjo už brolio privataus mokytojo, šveicaro Šarlio Emanuelio Šarjero de Pentazo ir su juo išsikėlė į Šveicariją, Kolombjė miestelį šalia Noišatelio. \t 1771 m. apsižanėjė so bruolė privatio muokytojo, šveicaro Šarlio Emanuelio Šarjero de Pentazo ė so anom ėšsikielė gyvėntė i Šveicarėjė, Kolombjė miestali šalėp Noišatelė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pavasarinė raktažolė (lot. Primula veris, angl. Cowslip, vok. \t Švėnta Petra raktā, da kėtap Švėnta Jorgė raktā, Švėnta Petra raktelē, raktelē, rakta žuolie, dongaus raktelē (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kilęs iš Pietų ir Centrinės Amerikos, dabar plačiai auginamas visame pasaulyje. \t Y kėlėma nug Pėitū ė Cėntrėnės Amerėkas, ale daba augėnams platee svietė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gansė – upė rytų Žemaitijoje, Kelmės rajone; Ventos dešinysis intakas. \t Gonsė yr opės rytū Žemaitėjuo, Kelmės rajuonė; Vėntas dešėnė šmuota intaks."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Įteka į Salantą 4 km nuo jo žiočių, į pietryčius nuo Nasrėnų. \t Sotek so Salonto 4 km nug anuo žiuotiū, i pėitrytius nug Nasrienu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Augalas turi vaistinių savybių, arbata vartojama virškinimui reguliuoti, gerina apetitą, stabdo puvimo procesus. \t Kvynėnė ė šep gardos gierals y. Ėš kvynėniu stagarū dėrb šluotalės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Augalui patinka saulėta vieta bei smėlingas, kalkingas dirvožemis. \t Anam tink saulietas vėitas, smiltinga, kalkinga dėrva."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Aukštis 20-80 cm. \t Augoms baltgalvės kortaas 20-80 cm y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Florijonas Bogužas 1620 m. pastatė medinę bažnyčią, jai dovanojo Kruopainių ir Žvirgždžių kaimus (priklausė ir 1805 m.). 1620 m. įsteigta parapinė mokykla (veikė ir XIX a. pirmojoje pusėje). 1802 m. pastatyta dabartinė ąžuolinių rąstų bažnyčia. \t Pėrmuojė bažninčė čiuonaas pabūdavuota 1620 metaas, pry anuos veekė parapėjės muokykla."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Nuo to laiko ši vietovė vadinama Kartena. \t Tūdie daba ta vėita Karena y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Jauni lapai tinkami salotoms, sriuboms, tačiau vėliau tampa aitrūs, gali sukelti šlapinimo sistemos sutrikimų. Augalas turi daug vitamino A, geležies, kalio. Šaknys naudojamos liaudies medicinoje kraujo valymui, kepenų sutrikimams gydyti. \t Jauni arklarūgštės lapaa tink jiedėmou kap ė paprastuos rūgštynės, tiktaas kėitesni y, šiorkštuoki."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pakrantėje – Šiaudviečių senieji kapeliai. \t Pakrontie – Šiaudvėitiu senėėjė kapelee."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ruta graveolens) – daugiametis rūtinių (Rutaceae) šeimos augalas užaugantis iki 60 cm. \t Ruta graveolens) y tuokis daugiametis žuolyns, kėlėma nug Vėdoržemė jūras kraštū, bet dėdlee svarbos baltu koltūruo."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Solanum dulcamara, angl. Bittersweet, vok. bittersüßer Nachtschatten) – bulvinių (Solanaceae) šeimos kiauliauogių (Solanum) genties augalas. \t Solanum dulcamara) y tuokis augals, muokslėškaa prigolons bolbėniu augalū (Solanaceae) šeimaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žydi gegužės - birželio mėn. Lietuvoje ne visur vienodai paplitusi. Dažnesnė šiaurinėje Lietuvos dalyje, kitur reta arba visai nepasitaiko. \t Žydia gegožė - birželė mienėsees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedai sutelkti negausiažiedžiame žiedyne. \t Žėidaa būn balti, so geltuonaas vėdoriokaas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Intakai – Gargždupis (dešinysis), Žirgupis. \t Intakaa – Gargždopis, Žirgopis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Trilapis puplaiškis (lot. \t Poplaiškė (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Izabelė de Šarjer rašė romanus, pamfletus, pjeses, eilėraščius, komponavo muziką. \t Izabėlė de Šarjer rašė ruomanus, pamfletus, pjeses, eilės, komponava mozėka."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pagal savo trako augmeniją uosynai skirstomi į garšvinius, įvairiažolius, dilgėlinius, vingiorykštinius. \t Žemaitėjuo uosynu mažaa, anėi daugomuo aug vėdorė Lietovuo."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 190 psl. ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. \t ↑ Kaltis. ↑ Aleksandras Vanagas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1934 m. paskirtas Naugarduko ješivos vyriausiuoju roš ješiva, tačiau jau 1935 m. perėjo dirbti į Lunineco ješivą. \t 1934 m . paskirtas Naugarduko ješivos vyriausiuoju roš ješiva , tačiau jau 1935 m . perėjo dirbti į Lunineco ješivą."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dideli buteliai dar kartais vadinami didbuteliais. \t Daugoma bolteku galam panauduotė daug sykiu, vairee prėtaikytė ūkie."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Asiūklis (lot. \t Triaušis kėtap triaušys, traiušė (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ribes uva-crispa, angl. Gooseberry, vok. \t Ribes uva-crispa) y tuokis ougu kūlyns ėr anou ougas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stiebas status, šakotas, apaugęs šiurkščiais plaukeliais. \t Garstītė stiombris būn statmens, šakuots, apaugėės šiorkštees plaukalees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tai slavų (rusų, gudų, ukrainiečių, lenkų), baltų (lietuvių, latvių), taip pat žydų aškenazių, estų virtuvių patiekalas. Lapienei tinka įvairių žaliųjų augalų lapai – dažniausiai tam naudojamos valgomosios rūgštynės (vad. rūgštynių barščiai), balandos, špinatai, dilgėlės, rečiau kiaulpienės, garšvos, meškiniai česnakai.[1] Iš burokėlių lapų gaminama lapienė vadinama batviniais. \t Lapynee tink vairės žuolės: tonkiausee ded rūgštynės, sykees da balondas, špėnatus, nuotnėrės,kiaulpėinės, vėštkuojės.[1] Lapynė, katra taisa ėš batvėnlapiu ta šauk batvėnees. Kap ė kėtas zopės, lapynė taisa ėš rasala, droskas, pagardū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Bellis perennis, angl. English daisy, vok. Gänseblümchen) – astrinių (Asteraceae) šeimos, saulučių (Parennis) genties augalas. \t Bellis perennis) y tuokis augals, katros muokslėškaa prigol pry greižžėidiu augalū (Asteraceae) šeimuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šelmuo – upė Lietuvoje, Šilutės rajono rytuose; Šusties kairysis intakas (Šyšos baseinas). \t Šelmou yr opės Žemaitėjuo, Šėlotės rajuona rytūs; Šostėis kairė kronta intaks (Šyšas opyns)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pro Oplankį prateka Jūros intakas Barzupė. \t Par Malūnežeri partek Jūras ėntaks Barzopė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Prasideda į pietus nuo Vieštovėnų, miške, 3 km į šiaurės rytus nuo Kulių. \t Prasided i pėitus nug Vėištuovienu, medie, 3 km ont šiaurės rytū nug Koliū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žemdirbystės rajono prekybinis centras (grūdai, aliejiniai augalai). \t Žmuonis dėrb žemė (augėn javus, alėjėnius augalus), ėšdėrb jiedi, medvilnė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Įvykus apvasinimui, iš kiaušialąstės atsiranda jaunas sporofitas (naujas augalas), kuris labai greitai auga ir po 3-4 mėn. tampa visai savarankišku augalu. \t Geraa žėnuoms vierėjėms y, ka papartis būktaas žydia par Šv. Juonė naktė, ė ka radėės anou žėida būs nuognee čiestlybs. Prauda tuokė y, ka papartis juokė žėida netoria, vuo sakyms \"papartė žėids\" reešk \"čiestės radėms\"."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga pelkėse, šlapiuose miškuose. Lietuvoje dažniau šiauriniuose rajonuose. \t Ved tuokės ož avietės dėdlesnės ougas - vištkuojė ougas ėš pradiu yr baltas, paskou rauduonas, vuo ėšsėrposės geltuonas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Randamas visoje Lietuvos teritorijoje. \t Šalposnee patink muolinga dėrva."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Versmių labirintai: Proklo hermeneutinė filosofija ir mistagogija (2002), Vilnius: Eurigmas (ISBN 9986-523-88-5), Helėniškoji filosofija nuo Numenino iki Sirijano (2003), Vilnius (ISBN 9986-638-40-2), Egipto mirusiųjų knyga (2003), Kaunas: Ramduva. (ISBN 9995-524-06-05), Auksinė grandinė (The Golden Chain: An Anthology of Platonic and Pythagorean Philosophy, antologija, World Wisdom, 2004) ISBN 978-0-941532-61-7. Įvadas, Filosofija kaip atgimimo ritualas (Philosophy as a Rite of Rebirth: From Ancient Egypt to Neoplatonism; The Matheson Trust and Prometheus Trust, 2004) ISBN 978-1-898910-35-0. \t Versmiū labėrintaa (Versmių labirintai: Proklo hermeneutinė filosofija ir mistagogija, 2002) Helienėškuojė pėliuosopėjė nug Numenina lėgė Sėrėjana (Helėniškoji filosofija nuo Numenino iki Sirijano, 2003) Egėpta nabašninku kninga (Egipto mirusiųjų knyga, 2003) Auksėnė grodėnė (The Golden Chain: An Anthology of Platonic and Pythagorean Philosophy, 2004) Pėliuosopėjė kap atgėmėma abrieds (Philosophy as a Rite of Rebirth: From Ancient Egypt to Neoplatonism, 2004) Hermė Trismegista ėšmintėis kel's (Hermio Trismegisto išminties kelias, 2005) Sėmbuoliu ėr abruozdieliu interpretacėjės klausėms senuobės cėvėlėzacėjūs (Simbolių ir atvaizdų interpretacijos problema senovės civilizacijose, 2006) Sūfėzmos Islama cėvėlėzacėjuo (Sufizmas Islamo civilizacijoje, 2007) Pluotėna šėrdės (The Heart of Plotinus: The Essential Enneads, 2009) Sakralėnee platuonėškuosės pėliuosuopėjės pagrindaa (Sakraliniai platoniškosios filosofijos pagrindai, 2010) Pėliuosuopėjė ė teorgėjė vielybuojuo antėkuo (Filosofija ir teurgija vėlyvojoje antikoje / Philosophy and Theurgy in Late Antiquity, 2010; 2016) Pakėlėms i Dongu islama ė žydu mistėnies tradėcėjūs (Ascent to Heaven in Islamic and Jewish Mysticism, 2011) Orfiejos ė platuonėzma šaknis (Orpheus and the Roots of Platonism, 2011)"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai su trumpais koteliais, beveik odiški, išsilaiko ant augalo apie 3-5 metus. \t Lapaa mažiokaa, meesingi, aug tėisee ont stombrė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Nasturtium, Canary creeper, vok. \t Tasaa augals y kėlėma nug Pėitū Amerėkas, Andu kalnū. Ons vėinmetis, dėdlees, apskrėtaas lapaas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pasitiesusios skalbinius ant lentos ar liepto, skalbėjos kultuve juos velėdavo – daužydavo, kad būtų minkštesni. \t Skalbiejės ont lėntuos aba lėipta pastreigosės žlogta so koltovė anou liuob koltė, ka pasdarytom minkštesnis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Marios ir jų pakrantės priklauso Kauno marių regioniniam parkui. \t Marės pakliūn i Kauna mariu regėjuonėni parka."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Jie kasami rudenį arba anksti pavasarį. Išplaunami šaltame vandenyje ir džiovinami. \t Tas y ospakajuoncos - paded ožmigtė, ramėn nervus, anūs gera nug šėrdėis, galvuos suopolė, par muoterėšku dėinas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ulme) – guobinių (Ulmaceae) šeimos augalų gentis, kuriai priklauso medžiai, kasmet numetantys lapus. \t Ulmus, ) y lapouts medis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Grynų uosynų pasitaiko retai, dažniausiai uosiai auga pramaišiui su ąžuolais, klevais, eglėmis, liepomis, beržais, juodalksniais. \t Ousyns ta švėisė medė y, anuo aug vairės žoulės, nuotrynas, vėndrykštės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tai apie pusę centimetro storio ir apie 70 cm ilgio lentelės. Jos klojamos keliais sluoksniais, kad neprabėgtų vanduo. \t Tas būn aple 0,5 cm stuoroma ė 70 cm ėlgoma lėntalės, katras kluoj kelees slouksnees ka naibiegtom ondou."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Mišrios Seimo narių grupės seniūno pavaduotoja, Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja, Audito komiteto narė, Neįgaliųjų teisių ir Laisvės premijų komisijų narė. \t Mišriuos Seima narium grupės viršaičiaus pavaduotoja, Euruopas rekalūm komiteta pėrminynka pavaduotuoja, Audėta komiteta narie, Neigaliuju teisiu i Laisvės premiju komisiju narie."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "[1] 1998–2004 m. Vilniaus universiteto Tarptautinės verslo mokyklos dėstytojas. \t 1987–2001 metaas dėrba Lietovuos muokslu akademėjės Pėliosuopėjės, socioluogėjės ė teisės instėtotė [1] ."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Prielapiai maži, iki 1 cm ilgio, gerokai trumpesni už lapkočius, lygiakraščiai arba šiek tiek dantyti, laisvi. Žiedai netaisyklingi, ant gana ilgų žiedkočių, išaugę lapų pažastyse. Taurėlapiai 5, su priedėliais. \t Stombree trompi, statee, lapas ėlgakuotee, šėrdiški."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1999–2000 m. Oksfordo universiteto Green Templeton koledže studijavo žiniasklaidos (skilčių rašymo) kursą. \t Uoksfuorda universiteta Green Templeton kuoledžė studijava žiniasklaidas (skėltiu rašyma) kūrsa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Zapopan) – miestas Meksikoje, Chalisko valstijoje, Gvadalacharos aglomeracijoje, į šiaurės vakarus nuo Gvadalacharos miesto. \t Zapopan) y miests Meksėkuo, Chaliska valstėjuo, Gvadalacharas aglomeracėjuo, ont šiaurės vakarū nuog Gvadalacharas miesta."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lankėsi Uzbekistane, kur nesėkmingai bandė aplankyti Chvadžos Nakšbandi Buchario mauzoliejų. Vėliau susisiekė su tuomečiu tradicionalizmo atstovu Martinu Lingsu (tarpukary buvusiu VDU senosios anglų literatūros profesoriumi), susipažino su Londono neoplatonikais. \t Sosisėikėės so Martyno Lingso, katros terpovainie bova VDU senuosės onglu literatūras pruopiesoriom, sosipažėna so Londuona neoplatuonėkaas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Brahmanas (skr. ब्रह्मन् = bráhman) – senovės Indijos filosofijos, ypač vedantos, sąvoka, kuri reiškia visa apimančią substanciją, aukščiausiąją tikrovę, pasaulio esmę ir sielą. \t Brahmans (skr. ब्रह्मन् = bráhman) y tuokis žuodis, katruos senuobės Indėjės pėliosuopėjuo, ypatingaa vedantuo, reešk patė aukštiausė tikruobė, ciela svieta dūšė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dar senovėje hunai ir mongolai prie mėsiškų patiekalų valgė grikių košę. \t Grėka žėidūs dėdlee daug nektara y, katra renk bėtis. Svietė daugiausee grėku ėšaugėn Rosėjė, Kėnėjė ėr Okraėna. Žuodis \"grėks\" y kėlėma nug žuodė \"graaks\", \"Graakėjė\"."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Viršutiniai lapai dažniausiai nesuskaidyti, sveiki. Lapkočiai iki 14 cm ilgio. Lapų pažastyse išauga žiedinės šakutės, ant kurių formuojasi žiedynai. \t Lapaa 8-15 cm ėlgoma, skiautieti (ėš 3-5 daliū), dontytaas kraštaas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kerpė (lot. Lichen, angl. \t Kerpė (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Druja (dar žinoma kaip Aušra, Gušra, Gūžra) – upelis Lietuvoje, Telšių rajono pietuose, Virvytės aukštupio baseine; Virvytės dešinysis intakas. \t Drojė (kėtap Aušra, Gošra, Gūžra) yr opiesmos vėdorė Žemaitėjuo, Telšiū rajuona pėitūs, Vėrvytės dešėnė kronta intaks."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Morchella esculenta) – briedžiukų (Morchella) genties grybų rūšis. \t Morchella esculenta) y tuokė onkstyba jiedama gryba."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šiaurės rytiniame krante stūkso 40 m aukščio kalva. \t Šiaurės rytū krontė stūksa 40 m aukštoma kalns."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Iš to laiko kildinamos ir ankstyviausios žinomos laidojimo vietos (Izraelis), kas savaime liudija apie atsirandantį sugebėjimą suvokti mirtį ir pomirtinį gyvenimą. \t Ons jau muokiejė dėrbtė so kūlio, medio, titnago, nabašninkus šarvuojė. Ons nūgaliejė panašiūs vėitūs gyvenosė kėta žmuoniū rūši - neandartalėitius."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "O mon bočius išėmė anam [ąžuolui] širdį... \t Vuo mon buočios ėšjėmė anam šėrdi..."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žydi gegužės – rugpjūčio mėn. Labai dažna visoje Lietuvoje. \t Žydia gondra rūgštynė terp gegožė ė rogpjūtė mienesiu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Taip pat žiedai sudaro ir daugiažiedes kekes. \t Aug žėrnėkaa pėivūs, patuoriūs, daržūs, pakelies, dėrvuonūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Saugomas valstybės nuo 1968 m. Gamtos paveldo objektas. \t Kieravuojams nug 1968 m."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Verčiamasi daugiausia turizmu, smulkia maisto, baldų, tekstilės pramone. \t Korekas žmuonis daugomuo ožsijėm torėzmo, smolkė jiedė, baldu, apriedu gamyba."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Jį gausiai lanko bitės, todėl jis svarbus bitininkams. \t Žėivie ėr ougas tink dažymou."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Agrastas (lot. \t Agrasos aba agrasts (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vidutinis nuolydis 369 cm/km. Vidutinis debitas 1,2 m³/s. Slėnis apie 200 m pločio. Upę kerta Šiaulių – Tilžės plentas A12 (3 kartus) ir geležinkelis Radviliškis – Pagėgiai. \t Aglouna parkert kel's Šiaulee–Tėžė (3 sykius) ė gelžkelis Radvėliškis–Pagiegee."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Eirimas Velička kaip pradinių klasių muzikos mokytojas dirba Vilniaus Šeškinės pradinėje mokykloje (1991–1998 m., nuo 2010 m.), Lietuvos edukologijos universiteto (2002–2007 m.), Vilniaus kolegijos (nuo 2006 m.) lektorius, Vilniaus universiteto Orientalistikos centre dėsto Azijos muzikos kursą (nuo 2003 m.). \t Velėčka Eirėms Vėlniaus muokyklūs (Šeškėnės pradėnie) ė aukštūsius muokyklūs (Edokoluogėjės, Vėlniaus onėversėtetūs, Vėlniaus kuolegėjuo) diesta mozėka, mozėkas padaguogėka, lietovių ė svieta liaudėis mozėka."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tradiciškai puodai būdavo moliniai, neglazūruoti, dabar – daugiausia metaliniai. \t Paprastaa poudaa liuob būtė muolėnee, daba tonkiausee būn ėš metala. Tor dongti, gal' būtė ba ronkėnu, torietė vėina ėlga aba dvė trompė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šyša – upė Šilutės rajone, Nemuno dešinysis intakas. Išteka Vainuto apylinkėse, 14 km į rytus nuo Žemaičių Naumiesčio. Iki Katyčių teka į pietus. \t Šyša yr opės Žemaitėjuo ė Mažuojuo Lietovuo, Šėlotės rajuonė, Nemona dešėnė kronta intaks."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pradžioje ji dar vadinta zabān-e Urdu-e mo’alla – „teismo kalba“ arba zabān-e Urdu (زبان اردو) – „karo stovyklos kalba“. Šiaurinius ir centrinius Indijos regionus užkariavusios musulmonų dinastijos bendravimui su vietiniais gyventojais pradėjo vartoti kalbų mišinį, pagrįstą vietiniais dialektais, bet jame buvo gausu persų, arabų ir tiurkų kalbų žodžių. \t Kap X-XIII omžees mosolmuonaa ožjiemė šiaurės Indėjė, tap jiemė rotolioutėis tuokė ruoda, katra ožkariautuojee galietom rokoutėis so vėitėnees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dėžutė pailga, sėklų daug, rusvos, subręsta rugpjūčio-spalio mėn. \t Žėidaa rūžavi, sogolėė i tuokė kekė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Sluoksniai pusiau skaidrūs, lygūs, balti, gelsvi arba rausvi, lengvai atsiskiria vienas nuo kito. \t Tuošė geraa dega, ėš anuos liuob degintė degota, soktė podynės, diežalės, kuodius, vyniuotė triūbas, birbynės. Ont tuošės sykees liuob rašys."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žlungant kolonijinėms imperijoms, Vakarų Indijų kolonijos iškovodavo nepriklausomybę arba pakeisdavo pavadinimus. \t Nug XX o. vėdorė daugoms Vest Indėjės salū gava liousybė, bet da palėka šmuots valdū ė kuolionėju, katras valda Onglėjė, Prancūzėjė, Uolandėjė, JAV."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Nenunokę vaisiai būna avietiškai raudoni, o nokdami tamsėja ir tampa juodi. \t Rogpjūtė galė prisirpėn joudas, blizgontės ougas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga miškuose, krūmuose, upių ir ežerų pakrantėse, pelkėse, raistuose. Derlingesnėse dirvose būna išlakesnis, mažiau šakotas, skurdesnėse – blogiau auga, gausiai šakojasi. \t Aug skirpstos medies, krūmynūs, opiu ėr ežerū krontūs, pelkies, lieknūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ši taukė yra viena iš dviejų Lietuvoje augančių taukės rūšių, o pasaulyje jų žinoma keliasdešimt. \t Žėidaa vėjuoletėnee, žydia nug gegožė lėgo spalė. Aug kaulažuolė šlapiūs pėivūs, lonkūs, opiū, ežerū krontūs, krūmūs. Tasaa augals dėdlė liekarsta y, nug sena nauduonama kaulu suopoliou gydytė, nug dosolė, patrūkėma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Karklažvirblis šiek tiek mažesnis už naminį žvirblį. Nuo jo skiriasi rudu viršugalviu ir dėme ant skruosto, bei neturi vadinamojo „kaklaraiščio“ ant pilvo. \t Karklažvėrblis baveek tap, kap ė nūmėnis žvėrblis, bet ož anon bėškioka mažesnis, vėršos galvuos rods, so šmuoto ont skrousta."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Petras Repšys). – Vilnius: Vaga, 1990. – 73 p.: iliustr. – ISBN 5-415-00333-9 Papirusai iš mirusiųjų kapų: atgimimo ir vilties knyga, 1988–1991: publicistika. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1992. – 195 p. Atmintys: lyrika (dail. Romualdas Orantas). – 2-asis leidimas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1995. – 127 p.: iliustr. – ISBN 9986-413-45-1 Atrakinta: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1996. – 110 p.: iliustr. – ISBN 9986-413-87-7 Sugrįžimas: eilėraščių rinktinė. – Vilnius: Tyto alba, 1998. – 554 p.: portr. – ISBN 9986-16-088-X Laiškai Sabos karalienei: esė romanas. – Vilnius: Tyto alba, 2002. – 333 p. – ISBN 9986-16-263-7 Tolstantis: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2002. – 63 p. – ISBN 9986-39-220-9 Pareisiu su paukščiais: rinktinė aukštesniųjų klasių moksleiviams (sud. \t Petras Repšys). – Vėlnios: Vaga, 1990. – 73 p.: iliustr. – ISBN 5-415-00333-9 Papirusai iš mirusiųjų kapų: atgimimo ir vilties knyga, 1988–1991: publicistika. – Vėlnios: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1992. – 195 p. Atmintys: lyrika (dail. Romualdas Orantas). – 2-asis leidimas. – Vėlnios: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1995. – 127 p.: iliustr. – ISBN 9986-413-45-1 Atrakinta: eilėraščiai. – Vėlnios: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1996. – 110 p.: iliustr. – ISBN 9986-413-87-7 Sugrįžimas: eilėraščių rinktinė. – Vėlnios: Tyto alba, 1998. – 554 p.: portr. – ISBN 9986-16-088-X Laiškai Sabos karalienei: esė romanas. – Vėlnios: Tyto alba, 2002. – 333 p. – ISBN 9986-16-263-7 Tolstantis: eilėraščiai. – Vėlnios: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2002. – 63 p. – ISBN 9986-39-220-9 Pareisiu su paukščiais: rinktinė aukštesniųjų klasių moksleiviams (sud."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Varuna – taip pat visų valdovas (pasaulio, dievų ir žmonių) („Rigveda“ II 27, 10; V 85, 3; VII 87, 6; X 132, 4). \t Vuo čysts Varūnas veids pakavuots naktie. Varūna Rigvėduo gyrams, ka ons y sokūrėės vėsa svieta, ons een par ciela uora, ons ėšdėdlėn žemė, ons laika saulė aba saulė Varūnas akės y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paprastasis kelmutis (lot. \t Kelmotis (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kriaušlapė (lot. Pyrola) - erikinių šeimos gentis. \t Grūšlapė (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Nuo 1987 m. Lietuvos veterinarijos akademijos dėstytoja. \t Nuo 1987 m. Lietuvuos veterinarijės akademijas diestytuoja."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga pagrioviuose, molinguose šlaituose, upių ir upelių pakrantėse, bergždynuose. \t Aug pry šaltėniu, pagriuoviūs, opiu ėr opiekšliu krontūs, muolinguos atšlaaties."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gausantė – upė Lietuvoje; Mituvos kairysis intakas. \t Gausontė yr opės pėitrytiu Žemaitėjuo; Mėtovuos kairė šmuota intaks."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tai vienamečiai arba žoliniai augalai su pirštiškai ar plunksniškai skaldytais lapais. \t Anas daugomuo y vėinmetės žuolės so skiautietaas lapaas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Burbulis, kaip ir dauguma vėdryninių šeimos augalų, nuodingas . \t Borbols tročyzna y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stiebo lapai nedideli, pailgi, bekočiai. Žvaginė yra vienmetė, kartais rudenį sudygę augalai žiemoja, anksti pavasarį peržydi ir sunokina sėklas. Sėklų subrandina daug, jos ilgai išlieka daigios. \t Augals vėinmetis y, sonuokėn daugybė sieklu, anas ėlgam palėik daigės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gurklys turi ir kitą paskirtį. Vištinių ir karvelių gurklyje esantis maistas, veikiant tam tikriems fermentams, paruošiamas tolesniam virškinimui. \t Vėštas ė balondee gūžie laika jiedi, ba anėim reek, ka pryš vėrškėnont skrondie da lesals būtom paveeks tuokiū fermentu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga šlapiose pievose ir miškuose, pelkėse, grioviuose, upių, ežerų pakrantėse, šlapiuose, daug maisto medžiagų turinčiuose dirvožemiuose. Dažna visoje Lietuvoje. Įvairuojanti lapų forma, karbuotumu, matmenimis. \t Aug šlapiūs pėivūs ė medies, liūnūs, griuoviūs, opiu, ežerū krontūs, anėm patink šlapės, skalsės dėrvas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Nakačia – upelis Lietuvoje, Žemaitijoje (Šilalės ir Telšių raj.); viena Virvytės ištakų. \t Nakatė, Nakačė yr opės vėdorė Žemaitėjuo (Šėlalės ė Telšiū rajuonūs); vėina ėš Virvytės pradiu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Visose augalo dalyse yra eterinio laurų aliejaus ir aromatinių medžiagų, suteikiančių augalui kvapnų aromatą ir būdingą skonį. Kilniojo lauramedžio lapai (vadinami laurų lapais) – labai populiarus prieskonis. \t Ciels babkas augals pilns tuokė eterėnė alėjė, nug katruo een gers smuoks."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga pievose, laukuose, dirvose. \t Auga varpotės pėivūs, laukūs, dėrvūs, daržūs. Tas y nuognee ikyrė piktžuolė, katra noalsėn dėrva ė sonkee ėšravėma y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedynas – 5-8 cm skersmens skėtis, kuriame yra 6-12 skėtukų. Vainiklapiai penki, iki 1 mm ilgio. Vainikėlis 5 mm skersmens, baltos spalvos. \t Žieds y 5-8 cm skersmenė skietis, katramė y da 6-12 skietoku."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Erla – upė Žemaitijoje, Skuodo ir Kretingos rajonuose, Pajūrio žemumoje, kairysis Bartuvos intakas. \t Erla yr opės šiaurės vakarū Žemaitėjuo, Skouda ė Kretingas rajuonūs, Pajūrė žemomuo, kairė kronta Bartovas intaks."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Rauktalapė rūgštynė mėgsta drėgnas, sunkias, derlingas dirvas. \t Arklarūgštės miegst vilgšnas, sonkės, skalsės dėrvas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žirnio ankštis \t Žirnė brondės"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Caragana, vok. Erbsensträucher) – pupinių (Fabaceae) šeimos Faboideae pošeimio augalų gentis. \t Caragana) y tuokis krūms, muokslėškaa prigolons popėniu augalū (Fabaceae) šeimaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ji 1894 m. suremontuota. \t Ana 1894 m. bova pataisyta."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai pražanginiai, smulkūs, lancetiški. \t Lapaa smolki, žėidaa tepuogė smolki, žali."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai ištisiniai, auga pražangiai. \t Lapaa ėštėsėnee, aug pražongee."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga sausesnėse pievose, dirvonuose, pakelėse, šlaituose, sausesniuose šviesiuose miškuose ir miško aikštelėse. \t Aug sausuokūs pėivūs, dėrvuonūd, šalėp keliū, atšlaaties, mediu aakštelies ė pruogomielės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šlaitai apaugę lapuočiais, aikštelė dirvonuoja. \t Atšlaaties aug medee, vuo ont kalna - pėivas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Akių tamsoj, širdies šviesoj: eilėraščiai (dail. Vladislovas Žilius). – Vilnius: Vaga, 1974. – 87 p.: iliustr. \t Akių tamsoj, širdies šviesoj: eilėraščiai (dail. Vladislovas Žilius). – Vėlnios: Vaga, 1974. – 87 p.: iliustr."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai paprastieji, trumpais lapkočiais, lygiakraščiai, lancetiniai arba elipsiški, pliki, 6-20 cm ilgio, 2-4 cm pločio. \t Vainėks tonkos, kūgė skvarmas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tai daugelio Europos tautų kulinarijoje naudojamas subproduktas, pvz. dešrų, mėsos pyragų, vyniotinių, paštetų ruošimui. \t Ons een jiediam taisytė. Ožtrėna dėrb tap: ėšlop ėš plievės taukus, sosok, sosūda ė džiuovėn. Da ided droskas, česnaga skėltalė, pėpėru, cėbolė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Uogos renkamos prisirpusios. Vartojami užpilai, nuovirai, kompresai bei šviežios ir džiovintos uogos. Jose yra daug karotino, vitamino C, B grupės vitaminų. \t Tepuogė gervougės lapaa ė vaasee y liekvarstos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Sudarė detalią lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją ir parengė pirmąjį lietuvių kalbos tarmių žemėlapį. \t Ons sodarė ėšsamė lietoviu kalbuos tarmiū klasėfėkacėjė ė padėrba pėrmaaji lietoviu kalbuos tarmiū žemielapi."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Antraisiais metais išleidžia stiebus su geltonais žiedynais, kurie subrandina sėklas ankštarose. \t Pėrmaas metaas sietėnis augėn sava šakni, katra tinka kap jiedis (daržuovė y)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaidatoniais vadinami kaimai: \t Vaidatuonees šaukiamas šėtas suodas:"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vainikėlis varpiškas. \t Aug švėisiuos medies, kirtėmūs, pruogomūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šis laikotarpis apima didžiąją dalį žmonijos egzistavimo istorijos (apie 99 proc.)[3] ir sutampa su geologinėmis kainozojaus eros epochomis – pliocenu ir pleistocenu. \t Vuo bėngės ta gadynė kap žmuonis ėšmuoka dėrbtė žemė - kažkor 10 tūkst. metu pryš mūsu era.[2][3][4] Senasis kūlė omžios[3] ožjėm baveek ciela žmuonėjės istuorėjė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Daugiamečiai žoliniai augalai. \t Vėlkžėrnis taa žuolėškos augals, daugiametis y. Anou"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Teka į vakarus, pietvakarius, žemupyje kerta Pabiržulio pelkynus. \t Tek ont vakarū, pėitvakariu, vuo ont gala kert Pabėržolė pelkynės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pilvelyje yra voratinklinės liaukos, kurios išskiria ore stingstančią baltyminę medžiagą – voratinklinį šilką, iš kurio daromas voratinklis. \t Vuoraa truobesiūs ožvuortinklioun vairės kertės, ožkabarius, palobės, pabalkius, uorė anūs rezg terp mediu, terp žuoliū, krūmūs. Maži vuoraa rezg mažotės vuortinklės žuolies, augalūs, ont žemės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kletten) – astrinių (Asteraceae) šeimos augalų gentis. \t Arctium) y tuokis augals, katros muokslėškaa prigol pry grėižžėidiu augalū (Asteraceae) šeimuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gimė 1899 m. sausio 1 d. Vabalninke prekeivių šeimoje. \t Gimė 1899 m . sausio 1 d . Vabalninke prekeivių šeimoje."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Eterinio aliejaus dedama į konditerinius gaminius, likerius, jis naudojamas masažuose, aromaterapijoje. \t Anūm ded i zopės, taisuoma meesa, kuonservus, marėnatus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Filosofas parašė, sudarė ir išleido daug mokslinių monografijų, antologijų studijų, straipsnių lietuvių ir anglų kalbomis.[6] \t Pėliuosops parašė, sodarė ėr ėšleida daug muokslėniu monuograpėju, antoluogėju stodėju, straipsniu lietoviu ėr onglu kalbuom.[1]"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tik Indrą ir Varuną vadina „visalaikančiais“. \t Prauda, Mitra y dėinėnis Varūnas veids, katros kap saulė veiza, ka žmuonis ont Žemės priveizietom ystatyma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedai balti iki 1,5 cm skersmens. \t Žėidaa balti lėgė 1,5 cm skersmenė ī."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Aukštis iki 60 cm. Stiebas status, lankstus. \t Rūgštynė tuokė žuolie y, katra ožaug lėg 60 cm aukštoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kiškio ašarėlės (lot. \t Zoikė kanapee, kėtap zoikė douna, zoikė rogee (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Indėnų šamanai augalo lapus naudoja haliucinogeninių preparatų gamybai, vietomis naudojamas kaip ajahuaskos komponentas. Iš kaimiškojo tabako gaminami cigarai, uostomasis tabakas, snusas. Rusijoje, Lietuvoje kaimiškasis tabakas buvo auginamas rūkalams, bet po II pasaulinio karo paplitus cigaretėms, šio augalo reikšmė sumenko. \t Kap pu ontras svieta vainas pradieti pardavėnietė cėgarietaa, makuorkas jau mažaa kas ė barūk."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kleiner Sauerampfer, angl. sheep's sorrel) – rūgtinių (Polygonaceae) šeimos, rūgštynių (Rumex) genties augalas. \t Rumex acetosella) y tuokis augals, katros muokslėškaa prigol pry rūgtėniu augalū (Polygonaceae) šeimuos, ėr y gėmėnie rūgštynee."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paskui mėsa kietai sukemšama į natūralias kiaulių pūsles arba galvijų akląsias žarnas. \t Paskom meesa sokemš i kiaulės pūslė ėr ožrėš vėrvalė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaccinium uliginosum, angl. Bog Bilberry, vok. Rauschbeere) – erikinių šeimos (Ericaceae) krūminis augalas. \t Vaccinium uliginosum) y tuokis augals, katros muokslėškaa prigol pry erėkėniu augalū (Ericaceae) šeimuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paplitusi vidutinio klimato ir arktinėse Europos, Azijos, Š. Amerikos dalyse. \t Aug grūšlapė smalkuo medies. Būn so lapaas aba ba. Katras grūšlapės būn ba lapu, tas solpa jiedė medegas ėš grybu (parazėtaa y)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tai vienmetis žolinis augalas. \t Tas vėinmetis žuolėškos augals y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kuokeliai 5, priaugę prie vainikėlio vamzdelio. Mezginė viršutinė. Vaisius - ruda dėžutė; joje subręsta rutuliškos, tamsiai rudos, smulkiai karpotos, apie 1,5 mm ilgio sėklos. \t Tėi žėidaa gardee kvepa, sogolėė krūvuo pu 5-20, švėisee geltuoni."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žydi birželio-rugpjūčio mėn. Žiedai išskiria nektarą ir apdulkinami vabzdžių. Vaisius platina vandens srovės ir paukščiai. \t Žydia bėrželė-rogpjūtė mienėsees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šilas – šviesus miškas, jame nėra pomiškio, tačiau pasitaiko šermukšnių, kadagių. \t Šėls ta švėisė medė y, čiuonaas baveek nie krūmu, kūlynu, mažū medaliu, tėktaas pasitaik šermokšliu, iegliu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Grūdas arba grūdvaisis (lot. caryopse) – miglinių šeimos augalų vienasėklis vaisius, kurio plonas apyvaisis suaugęs su sėklos luobele. \t Grūds y kuokė taas jiedama varpėniu šeimuos augala (java) siekla. Būn kėita, soaugus so lokštaas, paėlga. Anuo gemals būn nuognee mažos, ožtataa daug miltingas jiedė medegas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1923 m. vedė Guttel Gilmovski su kuria persikraustė į Myrių, tačiau po kelerių metų vėl grįžo į Klecką. \t 1923 m . vedė Guttel Gilmovski su kuria persikraustė į Myrių , tačiau po kelerių metų vėl grįžo į Klecką ."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Priklauso Tytuvėnų miškų urėdijos Pakražančio girininkijai. \t Pakliūn i Tytovienu miškū oriedėjės Pakražontė gėrėninkėjė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pavadinimas iš lotynų k. bis – dusyk ir dens – dantis; augalo vaisus turi du akuotus. \t Tas augals vėinmetis y. Žėidaa anou būn geltuoni, dėduoki."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedai auga stiebų viršūnėse. Tai labai stambūs graižai, kurių skersmuo siekia 30-50 cm. \t Lapaa nuognee dėdli, lėg 40 cm ėlgoma, tepuogė šiorkštee."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Weiße Taubnessel) – notrelinių (Lamiaceae) šeimos, notrelių (Lamium) genties augalas. \t Lamium album) y tuokė žuolie, muokslėškaa katra prygol pry nuotrelėniu augalū (Lamiaceae) šeimuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Puplaiškio lapai su trumpais lapkočiais skinami gegužės pabaigoje – birželio pradžioje. \t Sausinti poplaiškė lapaa, katrėi nuognee karti y, een kap liekvarsta. Anaas gyda drogi, kuosoli, oždegėmus, ruonas, nėižus, šėrdėis sonkoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Mėgsta drėgną, pavėsingą aplinką, auga miškuose, tarpkopėse. \t Žėidaa balti aba rūžavi, soiejėė i žėidynus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedai balti arba gelsvi, susitekę kekėmis, daugelio rūšių itin kvapnūs. \t Žėidaa balti aba gelsvi būn, sosikruovėė i kekės, nuognee gardee kvepa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Puodynės įprasta talpa – 3–6 litrai. \t Paprastaa anuo telp 3–6 lėtraa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Rusijos Vidaus reikalų ministerija 1880 m. leido statyti naują akmenų mūro. \t Rosėjės Vidaus reekalū ministerėjė 1880 m. leida būdavuotė naujė akmenėnė bažninčė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Aitra – upė Rietavo savivaldybėje ir Šilalės rajone, kairysis Jūros upės intakas, įteka į ją 133,8 km nuo jos žiočių. \t Aitra y opės Žemaitėjuo, Rėitava savėvaldybie tepuogė Šėlalės rajuonė. Itek ana i Jūra ėš kairė šmuota, 133,8 km nug Jūras žiuotiu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Piestelės liemenėliai 4, tarpusavyje suaugę. Vaisius – melsvai juoda daugiasėklė uoga. Sėklos mažos, pusiau rutuliškos, juodos. \t Anou vėituo paskom sonuokst tuokė vėina tomsee mielena ouga."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Istoriko A. Butrimo nuomone Sprūdės ir Moteraičio piliakalniai, Gludo ežeras, miškingoje Moteraičio papėdės dauboje ir ežero pakrantėje esantis, apylinkėse dominuojantis Sklepkalnis (spėjama, buvęs alkakalnis) bei kapinynas dabartinės Pavandenės bažnyčios teritorijoje priklausė baltų gynybos ir kulto centrui, Medininkų žemės gynybinei-politinei sistemai. \t Palee istuorėka A. Botrėma, Sprūdės ė Muoteraatė pėliekalnee, Gloda ežers ė kėtas aplinkėnės arkeologėnės vėitas bova dėdlee svarbės Medininku žemės gynybaa. Ons irėngts prasidiejus kuovėm so kryžiuokaas. Palee legėnda, pėliekalni, rasietaas, sopylėės konėgaakštis Sprūdeika."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Priešinė (arba priešininkė) – tradicinės žemaičių trobos patalpa, esanti prie gerosios priemenės. \t Pryšėninkė (kėtaap pryšėnė, longėnė) y vėita žemaitiu truobuo, katra būn pry geruosės prymenies. Tas paprastaa y truobas gals, katramė gyven karšintee."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pavadinimas susijęs su graikų mitologiniu asmeniu „Io“. \t Anėi daugiametee augalaa y, katrū lapaa ont stombrė een pražongee."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Diemedis, dar kitaip – diemedys, diemedėlis, dievmedis, dievo medis, žalmedis (lot. Artemisia abrotanum) – astrinių (Asteraceae) šeimai, kiečio (Artemisia) genčiai priklausanti augalų rūšis. \t Žalmedis (lot. Artemisia abrotanum) y tuokis nedėdlis krūmoks, muokslėškaa prėgolons dailyžėidiu augalū (Asteraceae) šeimaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šaknys dvejopos: ilgos, padedančios įsitvirtinti į gruntą, ir trumpos – siurbiančiosios. \t Pletas šėndraa šaknėm."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Intakai: \t Ėntakaa:"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Iš gilių gaminama gilių kava, vartojama kaip kavos pakaitalas ar tiesiog karštas gėrimas. \t Ėė gėliu taisa tuoki gierala - gėliu kava."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stiebas stamantrus, šakotas, lapuotas, plikas. \t Šaknis siekia een lėg 50 cm gėloma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Iš pietų, rytų ir vakarų piliakalnį supa šlapios pievos. \t Daba ėš pėitū, rytū ė vakarū sop šlapės pėivas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Sage, vok. \t Daugoms šalavėju augėnami nomūs, žuolėninkūs, vuo laukėnee reti."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paserbentyje gimė lietuvių poetas, rašytojas Marcelijus Martinaitis (1936–2013). \t Paserbėntie gėmė ė vaakystė pralaida puoets, rašytuos Marcelios Martėnaitis (1936–2013)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tai dvimečiai augalai su šakotais stiebais ir ištisiniais tamsiai žaliais iki 45 cm dydžio lapais. \t Šakni vara gėlee. Žėidaa ryškee rūžavi, ėš apatiuos pilki, so daug kėbiu, katrėi nūnuokėė pry drabožiu, plaukū kimb ė tap platėnas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedai smulkūs, sukrauti skydiškose šluotelėse. Vaisius – riešutėlis. \t Žėidaa raskėla smolkee, naršykee y, sokrauti i tuokės šloutalees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "dešinieji: Ringė, Skliaustis, Klutupis, Pela, Inkstilas, Ūkis (Ančia); kairieji: Plūsčia, Suvirkštė, Šnipšdauba, Lydekų ravas. \t dešėnėėjė: Ringė, Skliaustis, Klotopis, Pela, Inkstėls, Ūkis; kairėėjė: Plūsčė, Sovėrkštė, Šnipšdauba, Lydeku ravs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dabar auginamas daugelyje pasaulio valstybių. \t Tasaa augals kėlėma nug Šiaurės Amerėkas y, bet daba augėnams cielam šmuotė kraštū, tepuogė ė Žemaitėjuo."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Taip pat skatina prakaitavimą, malšina krūtinės skausmus. \t Tink bornaa skalautė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Alėja – upė vidurio vakarų Lietuvoje, Raseinių rajone; Upės dešinysis intakas (Jūros baseinas). \t Aliejė yr opės rytū Žemaitėjuo, Raseiniu rajuonė; Opės dešėnė šmuota ėntaks (Jūras baseens)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Literatūra \t Lėteratūra"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žalioji rūta (lot. \t Rūts da kėtap rūta (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Snaputis (lot. \t Gondrsnapė aba gondrosnapis (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai skroteliniai, lygiakraščiai arba kiek karbuoti, pliki, apatinė pusė matinė, miltuota (nuo to kilęs ir rūšies pavadinimas - pelenėlė). Lapai pamažu siaurėja į trumpą lapkotį. Iš skrotelės išauga vienas ar keli liekni žiedynstiebiai, kurių viršūnėje skėčio pavidalo žiedynas su 5-15 žiedų. \t Tasaa augals daugiametis, 10-25 (35) cm aukštoma, trompaas stombrees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žievė – paviršinis stiebo sluoksnis iki brazdo. \t Žėivie yr augala stomba dengians slouksnis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedai gelsvi arba geltoni. \t Žėidaa būn geltuoni."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Didelė dalis sedulos genties augalų auginami kaip dekoratyviniai. \t Daugoms sedolū augėnamas šalėp nomū y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šakniastiebis storas, mėsingas, ilgas; lapai dideli, lygiakraščiai; žiedai dideli, geltoni; vaisius – sultinga, žalia dėžutė. \t Lūgnos taa paprasts ežerū, prūdu, kūdru, žiuogiu, lietaa tekontiu opiu augals. Sava geltuonaas žėidaas, katrėi ryškee švėita ont ondenė, žydia par vėsa vasara."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Visas augalas, ypač uogos ir šakniastiebiai, nuodingas, labai erzinantis odą. \t Ciela joudšaknė, vuo ypatingaa ougas truzyna y. Augals y liekvarstos, ė nauduonams gydont ėšsigondėma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paplitusi Vakarų ir Vidurio Europoje. \t Fumaria officinalis) y tuokis vėinmetis augals, žuolie."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Iš nunykusios apatinės dalies formuojasi durpės. \t Kap kėmėnaa sopūn, ėš anūm palėik torpė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kilnioji blezdingūnė (lot. \t Rīma ramonė (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žydi liepos-rugsėjo mėnesiais. \t Žydia kėitee nug lėipas lėg siejės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedus apdulkina vėjas. Vaisiams bręstant, išauga pažiedės ir moteriškieji žiedynai susitelkę į kankorėžį panašias varpas virsta spurgais. Vaisius – vienasėklis, iki 3 mm ilgio, apskritas, truputį iš šonų suplotas riešutėlis. \t Vaisios apynė y tuokis žalis sporgs, katros ešruod kap minkštos kankuoriežis (ba so žvynalees)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pagal grūdo spalvą avižos skirstomos į baltąsias, geltonąsias ir juodąsias, yra daug pereinamųjų tipų. \t Vaisios nedėdlis grūds y (varpuo būn 1-3 grūdaa)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Greta tvenkinio yra Sausdravų, Mažučių, Lazdininkų kaimai. \t Šalėp tvenkėnė Sausdravaa, Mažotee ė Lazdėninkaa y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Graikiškai anthos – žiedas, rhyskos – tvora; šis augalas dažnai aptinkamas patvoriuose. \t Šonmuorkis ožaug 40-150 cm aukštoma, y daugiametis, ciels augals smėrd."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pirmuose laisvuose rinkimuose (1989) į TSRS Liaudies Deputatų suvažiavimą Sąjūdžio iškeltas prieš LKP CK I sekretorių A. Brazauską. \t Pėrmūs liousūs rinkėmūs (1989 m.) i TSRS Liaudėis Deputatu sovažiavėma Sajūdė bova ėškelts pryš LKP CK I sekretuoriu A. Brazauska."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Karklas (Salix subg. \t Karklos (Salix subg."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Mėgsta priemolio dirvožemius, kuriuose gausu azoto. \t Anam tink prymuolė dėrvas, katras apstingas azuoto."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Po I pasaulinio karo persikėlė į Klecko ješivą. \t Po I pasaulinio karo persikėlė į Klecko ješivą ."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Užkulas – plona gyvulių riebalų plėvė, kuri supa vidaus organus (avies, karvės, kiaulės). \t Ožtrėns, da kėtap ožtrėna, ožkols y tuokė pluona gyvuoliū rėibalū plievie, katra sopa avėis, karvės, kiaulės vėdorius."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Čia pasirodė pirmieji piešiniai ant uolų, reljefai, graviruoti vaizdai. Viskas buvo piešiama ant molinių būsto sienų naudojant mineralinius dažus – suodžius. Taip pat atsirado apvalioji skulptūra. \t Tou čiesou ont dėdlės svieta dalėis ožiejė ledynaa, katrėi smarkee pakeitė žmuoniū gyvenėma būda."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dašamahavidjos. \t Dašamahavidjės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gavėnia minima Nikėjos visuotiniame bažnyčios susirinkime (325 m.). Vakarų krikščionių bažnyčiose įsigalėjo nuo VII a. \t Nuor Gavienė palėka kap krėkštiuonėškos papruotys, tuoks sostromdyma čiesos pryš pavasarė švėntė bova žėnuoms ė Egėptė, Graakėjuo, Mažuojuo Azėjuo."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Langas – įstiklinta anga sienoje, šviesai į pastato vidų patekti. \t Longs y stėkla šmuots, katros ystatyts i skylė kuokė taas noma, truobesė sėinuo, mašėnuo, ka i vėdu pakliūtom švėisa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dar nepražydusiais augalais galima šerti naminius gyvūnus, bet ribotais kiekiais ir būtinai maišyti su kitais. \t Bėitis svieries ronkiuoj medu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tradiciškai sėja pradedama ievoms sužydėjus. Naudojama sėklų 12–14 kg/ha. \t Anūs paprastaa siej kap praded žydietė ėivas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Labai įvairuojantis augalas. \t Aug ana daržūs, laukūs, tyrūs, šiokšlynūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "2019 m. vasario 1 d. Aušra Maldeikienė informavo pasitraukianti iš prezidento rinkimų kovos.[6] [7] \t 2019 m. vasarė 1 d. Aušra Maldeikienė davė žėnuotė, ka pasitrauks iš prezidėnta rėnkėmu vainuos.[2] [3]"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tenžė – upė vakarų Lietuvoje, Kretingos rajone; Akmenos (Dangės) dešinysis intakas. \t Tėnžė y tuokė opės vakarū Žemaitėjuo, Kretingas rajuonė; Akmenuos (Dongės) dešėnė šmuota intaks."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Eirimas Velička (g. 1965 m. Alytuje) – Lietuvos etnomuzikologas, muzikos pedagogas, muzikas. \t Eirėms Velėčka (gėmėės 1965 m. Alytou) y Lietovuos mozėkonts, etnomozėkuoluogs, mozėkas muokytuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Visoje Žemaitijoje buvo pagarsėjęs kaip puikus pamokslininkas. \t Ons garsiejė kap gers pamuokslėninks."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kepurėlės spalva paprastai sodrios, ryškiai geltonos spalvos, kartais oranžiškai geltona ar šviesiai geltona. \t Kuotoks tromps, kėts, tėisee jongias so keporė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Hohlzahn) – notrelinių (Lamiaceae) šeimos augalų gentis, kuriai priklauso šiurkščiai plaukuotos vienmetės žolės su keturbriauniu stiebu. \t Pry anas prėgol šiorkštee plaukoutas vėinmetės žuolės so ketorbriaunio stombrio. Lapaa būn dontytaas kraštaas. Žėidaa būn balti, geltuoni, rauduoni ėr y solindėė i lapu pažastis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Užtvanka 1108 m ilgio, 6,5 m pločio. \t Tvanka 1108 m ėlgoma ė 6,5 m platoma y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga pušynuose, pievose, šlaituose, pakelėse, javuose, ypač rūgščiuose lengvuose dirvožemiuose. \t Auga pošynūs, piėivūs, atšlaaties, pakelies, javūs, anaa ypatingaa patink rūgštės ė lėngvas dėrvas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Augalas vaistinis, kaupia eterinį aliejų, kuris vartojamas konservų, degtinės – likerių gamyboje. \t Meiruonaa dėdlė vaistažuolė y, tepuogė pagards meesuos ė kėtuokiem jiedėm."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Redagavo ir leido šį žurnalą 1993–2016 m. 1993 m. dirbo ir Kretingoje leidžiamo laikraščio „Pajūrio naujienos“ redakcijoje. \t D. Mokienė redagava ė leida ton žornala 1993–2016 m. 1993 m. ana dėrba ė Kretinguo leista laikraštė „Pajūrio naujienos“ redakcėjuo."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedai auga lapų pažastyse. Vainiklapiai rausvi arba tamsiai raudoni. Žydi gegužės mėn. \t Žėidokaa rūžavi aba tomsee rauduoni, žydia gegožė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Teka vakarų ir šiaurės vakarų kryptimi Plungės ir Kretingos rajonais. \t Srūn ont vakarū ė šiaurės vakarū par Plongės ė Kretingas rajuonus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vienmetis iki 60 cm aukščio išaugantis žolinis augalas. \t Tas augals vėinmetis y, ožaug lėg 60 cm aukštoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dešra – mėsos gaminys. \t Dešra aba kilbasos y tuokis meesuos jiedis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedai drugeliniai, įvairių spalvų, susikaupę kekėse. \t Žėidaa ėšruod kap pleštekės, būn vairiū spalvū,(tonkiausee balti ė rauduoni) sogolėė i kekės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Visos vėdryno rūšis yra nuodingos. \t Kartžuolė gyvuoliū šieralou netink, ba vėsas rūšis trocyzna y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Bird's-eye primrose, vok. Mehlprimel) – raktažolinių (Primulaceae) šeimos, raktažolių (Primula) genties augalas \t Primula farinosa) y tuokis augals, katros gėmėniojas so Šv. Jorgė raktalees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga laukuose, daržuose, dirvonuose, pakelėse, miškuose, nuardytuose šlaituose, daugiausia lengvuose, puriuose, rūgščiuose, nederlinguose dirvožemiuose. \t Aug gauris laukūs, daržūs, dėrvonūs, pakelies, medies, nūardytūs šlaatūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Iš jų verdamos košės ir sriubos, kepami įvairūs gaminiai. \t Tepuogė sūru grūdaa gers šierals paukštiam ė kiaulėm y, vuo šiaudus jied karvės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Palaidotas senosiose Kretingos kapinėse, kurios yra Vilniaus gatvėje, priešais bažnyčią. \t Palaiduots Pabrieža Jorgis senūsiūs Kretingas kapūs, pryšaas bažninčė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tašką, kada žmogaus rūšies vystymasis tampa nebe tik biologijos, bet ir istorijos objektu, įprasta sieti su pirmaisiais pasigamintais įrankiais. Taigi tenka grįžti apie 3–2,5 mln metų į Afriką, kada australopitekas jau naudojosi iš akmens pasigamintais įrankiais, taip tapdamas Homo habilis „sumaniuoju žmogumi“. \t Senuojė kūlė gadynė prasided Afrėkuo, katruo senuobėnee padaraa australopitekaa pradiejė nauduotė kūli ė pavėrta i Homo habilis „godra žmuogu“."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Yla – paprastas įrankis, adata su rankena, skirta pradurti skylėms tankiose, kietose medžiagose (pvz., batų odoje) ar skylėms praplatinti. \t Īla y tuokis rakonds, kuots so adeta. Ana nauduon kaap reek pradortė skylė tonkiūs, kėitūs medegūs (uoduo, medie)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lotyniškai filium – siūlas, pendere – kaboti; viena šios genties rūšis (pievinė vingiorykštė) turi plonas šaknis, ant kurių kabo šakniagumbiai. \t Filipendula) y tuokė žuolie, katra muokslėškaa prigol pry erškietėniu augalū (Rosaceae) šeimuos. Vingrīkštis dėdlis, daugiametis augals y, so stuoruoka šaknėm. Ožaug 60 - 150 cm aukštoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "128,4 tūkst. gyventojų (2002 m.). \t 2002 metaas tamė miestė gyvena 128,4 tūkstontee žmuoniū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žydi balandžio - gegužės mėn. \t Žydia lokštaa pavasari, balondė - gegožė mienėsees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šaknys lietuvių liaudies medicinoje buvo naudojamos plaučių, inkstų ir vidurių ligoms gydyti. \t Vaakaa ėš anūm dėrb šmėrkštynės, dūdelės (skordotius)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vynmedžių auginimo praktika ir mokslas vadinama vynuogininkyste. \t Anas tink jiestė švėižės, vynou spaustė, džiuovintė razėnuom."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lietuvoje reta. \t Aug medies paupees, krūmūs, pėivus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai linijiški, 2-7 mm pločio. \t Anou lapaa siauri kap siūls, 2-7 mm platoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Taip pat nepatartina ropių auginti ir po kitų kryžmažiedžių šeimos daržovių. \t Anas jies žalės, vėrtas, keptas, ėš ruopiu taisa ruopiu zopė (ruopynė). Jiedėmou tink jauni aba sausinti ruopiu lapaa, anėi een ė kap šierals."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga sausuose pušynuose, sutvirtina smėlio paviršių. Dažnai pietryčių Lietuvoje, vakarinėje šalies dalyje apyretė, kitur visai neauga. \t Aug pelenės sausūs pošynūs, ont smėltiu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ryžiai kilę iš Pietryčių Azijos, kur jie buvo auginami dar priešistoriniais laikais. \t Ryžaa y kėlėma nug Pėitrytiu ė Rytū Azėjės, bet paskom pasklida pu daugel šėltū kraštū - daba anūs augėn vėituom Afrėkuo, Pėitū ė Vėdorė Amerėkuo, Pėitū Azėjuo, Artėmuosiūs Rytūs, Vėdoržemė jūras kraštūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Medicinoje vartojamos šviežios arba džiovintos debesylo šaknys ir žiedai. \t Debesylas šaknis ė žėidaa dėdlis liekartsos y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Siaurame šluoteliniame žiedyne susitelkę balsvi smulkūs žiedai. \t Žėidaa peletrūnaa smolki, balti y, aug krūvuo žėidynė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gilių pašaru šeriamos kiaulės, avys, lesinami naminiai paukščiai. \t Anūmis šer kiaulės, avis, lesėn namėnius paukštius."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Anksčiau iš jo šakų darydavo vantas. Šis augalas turi ypatingą galią atbaidyti daug vabzdžių, tarp jų blusas, utėles bei kitus kenkėjus, todėl jo lapais ir būdavo nuklojamos grindys. Darže, iš lysvių kenkėjus atbaido smulkiai supjaustytos ir pabarstytos šakelės[2]. \t Anou lapaa geraa baida vabzdius, blosas, otės ė kėtuokius liūlius, tūdie anou lapaas ėšded grindis, prided i lysvės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ant polaiškio susiformuoja lytiniai organai. \t Sausi papartee tink kraakou, anūm šaknis gera kap liekvarsta nug gomba, pėlva suopiejėma, kėrmėnū, kraujou valytė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ūgliai vagoti, plaukuoti arba pliki. Sena žievė pilka. \t Ūglee vaguoti, plaukouti aba plėki."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ryžis (lot. \t rīžaa, rīžē, da vns. rīžis (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kalvė – dirbtuvė, kurioje veiklą vykdo kalvis ar šaltkalvis.[1] Kalvėje rankiniais metodais ar su pagalbinių įrenginių pagalba apdirbami geležis, plienas, kiti metalai. \t Kalvė y dėrbtovė, katruo dėrb kalvis aba šaltkalvis.[1] Kalvie ronku darbo aba so pagelbėnees rakondaas apdėrb geležė, plėina, kėtuokius metalus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Netoli ežero yra įsikūrę Oplankio ir Barzūnų kaimai. Stūkso Gilandžių piliakalnis. \t Šalėmaas ežera dvė suodė stuov: Uoplonkis ė Barzūnaa, tepuogė stūksa Gėlondiu pėliekalnis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ilgis 2,6 km, plotis iki 1 km. \t Tvenkėnė ėlgoms y 2,6 km, platoms lėg 1 km."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gebenė lipikė (lot. \t Gebenė (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žygis prasideda Dauskių miške, netoli Lelėnų kaimo kerta kelią 2224 Endriejavas–Stančaičiai–Judrėnai , teka šiaurės rytų kryptimi. Aukštupyje upelio vaga išnyra į atvirą vietovę (ganyklos, dirbami laukai), ištiesinta. Vidurupyje ir žemiau prateka miškingą vietovę, kur jo vaga raizgyta. \t Žygis prasided Dauskiu medie, natuol Lelienu suodas par opė een kel's 2224 Endriejavas–Stančaičiai–Judrėnai , Pradiuo Žygis tek par ganyklas, laukus, vaga padėrbta meliuoracėjės griuovio."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Netrukus išrastas ir džiovinimo metodas: į tam tikrą dėžę per pragręžtas skyles grindyse patekdavo oras, kuris vėdindavo dėžėje grūdus. \t Paskom grūdus liuob sodžiuovins, nūtrins daigus ė ropee somals. Nug XX o. salyklaa taisytė pradiets nauduotė tuokis metalėnis cėlėndros."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Manoma, kad upėvardis yra tarmybė iš *Tęžė, o dabartinėje lytyje išlaikytas pirminis pavadinimas su nepakitusiu dvibalsiu. Jis siejamas su težti (tęžta, težo; „tižti, šlapti“).[2] \t Rasietaas, Tėnžės vards pareen nug žuodė ''težtė''."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vasarą ir rudenį arklius, o iki XX a. pr. ir ariamuosius jaučius piemenys ganydavo naktimis (naktigonė). \t Vasaras ė rodenė čieso arklius, vuo lėg XX o. pr. da ėr arėma jautius pėimenaa liuob ganys par nakti (naktėguonė)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Daugiausia jų yra Alytaus (1860 ha), Šilutės (1700 ha), Klaipėdos (1600 ha), Kauno (1560 ha), Plungės ir Šilalės (po 1500 ha) rajonų, mažiausiai – Akmenės (57 ha) rajonų savivaldybių teritorijoje. \t Daugiau senū oožoulynu palėkėė palee Neri, Nemona, Vėdorė Lietovuo, pajūrie."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Jaurykla – upelis Lietuvoje, Kretingos rajone; Akmenos kairysis intakas. \t Jaurīkla yr opelė vakarū Žemaitėjuo, Kretingas rajuonė; Akmenuos kairies posės intaks."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Trešnė kilo iš Vakarų Azijos, bet Romos laikais atgabenta į Europą. \t Trešnė kėlėma nug Vakarū Azėjės y, bet nug sena žmuonis ana augėn vėsuo Euruopuo."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gyvena Pavilnių regioniniame parke, prie pat Pūčkorių atodangos ir patrankų liejyklos pastatytame name, dėl kurio beveik trejus metus bylinėjosi su aplinkosaugininkais. \t Ėšsibūdavuojėės stėklėni kobėni nama Vėlniou, pry pat Pūčkuoriu atuodėngas ė poškarnės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kuokeliniai ir piesteliniai žirginiai sutelkti po keletą šluotelėse, rečiau pavieniai. \t Vaisios y pluokštis dvėsparnis rėišotoks."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šventoriaus tvora medinių statinių. \t 3 altuoree y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vynmedis (lot. \t Vynougė (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Esant pakankamai drėgmei ir šilumai, sporos sudygsta ir iš jų išauga savarankiški širdelės formos polaiškiai, kurie subrendę peržiemoja. \t Aug papartee nuognee spieree. Papartem patink ūksmietas, vilgšmės vėitas, tūdie anėi daugomuo aug driegnuos medies, paopiūs, paežeriūs, ypatingaa tonkee pry medės šaltėniu, opiekšliu, šolniū. Tonkee anėi aug krūvuo ė palėik cielus papartynus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vainiklapiai balti. Vaisiai 2–3 cm skersmens, kartais ir daugiau, raudoni arba rausvai balti. \t Vaisios y 2–3 cm apimtėis rauduona, meesinga, soltinga, kvapnė, saldė ouga."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Geras pašaras, ypač mėgsta avys. \t Zoikė kanapee gers šierals y, anou ypatingaa miegst avis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gyvenvietės prie Nyžuvos: Jautmalkiai, Pakalniškiai. \t Šalėp Nyžovuos Jautmalkiu, Pakalniškiu suodas y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Nukritę ir supuvę lapai gerina dirvožemį. \t Nokritėė ė sopovėė lapaa skalsėn dirva."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Medis paskelbtas saugomu 1960 m., gamtos paminklu – 2000 m. \t Medis keravuojams valstybės nug 1960 metu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Laumės kūlis iš pietvakarių pusės \t Laumės kūlis nug pėitvakariu"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šitoks brahmano supratimas būdingas Šankaros mokyme ir visoje advaita vedantos tradicijoje. \t Šėtap brahmana sopront muokytuos Šankara ė ciela advaita vedantas tradėcėjė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Juka turi gautis juoda, – kuo juodesnė, tuo geresnė, tuo gardesnė.[4] \t Sykes (ypatingaa žemaitiūs) krovainynė verd sykiom so miltėnees kleckaas.[3] Geraa ėšvėrta krovainynė toria būtė jouda.[4]"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Prasideda Stučių apylinkėse. \t Prasided šalėp Stočiū kaima."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Karagana arba žirnmedis (lot. \t Žirnmedis (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šį kalbinį darinį vartoja netoli pusės milijardo pasaulio gyventojų. \t Indėjuo urdū kalba rokounas daugomuo šalėis mosolmuonaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1989 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. \t 1989 m. bengė Lietovuos mozėkas ė teetra akademėjė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kepaliuškalnis (Pilės ar Kaltinėnų piliakalnis) - piliakalnis Šilalės rajone, netoli Kaltinėnų miestelio, Pilės kaime. Jis datuojamas II tūkst. pradžia. \t Kepaloškalnis aba Pėlės y pėliekalnis Žemaitėjuo, Šėlalės rajuonė, šalėp Kaltėnienu miestalė, Pėlėis suoduo."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Sėklos yra maistingos: jose daugiau baltymų ir aminorūgščių, nei grūdinių kultūrų grūduose. Todėl iš sėklų dažniausiai spaudžiamas aliejus. Iki šių dienų išlikę vartojimo maistui papročių Žemaitijoje. \t Sieklas jiedis y, anūs gausoms baltymū ėr amėnarūgštiū y, tūdie ėš kanapė sieklu dėrb alieju, ded i douna, alu, taisa šierala gyvuoliams (ypatingaa Žemaitėjuo)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paskirtas kunigas. Bažnyčia buvo Šilalės parapijos filija. \t Bažninčė ėš medė y, so varpėnės buokštalio."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaivorai pražysta gegužės pabaigoje, pats žydėjimas iki birželio vidurio. Vaisiai – pailgai rutuliškos, mėlynos, su balsva apnaša uogos. Jos prinoksta liepos pabaigoje ir laikosi iki spalio. \t Sonuokėn tuokės kamūlėnės, bėškioka paėlgas mielenas ougas, katras nūnuokst lėipas pabonguo ė laikas lėg spalė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paprastoji tekšė (lot. \t Vištkuojis aba vištkuojė (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Borstgras) – miglinių (Poaceae) šeimos, briedgaurių (Nardus) genties augalas. \t Nardus stricta) y tuokė sausū vėitu žuolie, katra muokslėškaa prėgol varpėniu augalū (Poaceae) šeimaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Jį sudaro ~20 baltų žiedlapių skraistė ir geltonas žiedsostis centre, kuriame išsidėstę kuokeliai ir piestelės. \t Žėids tor aple 20 baltū žėidlapiu. Lapaa tomsee žali būn, ėšsidiestėė retaa ont stombrė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Augalas nemalonaus kvapo. \t Ciels augals smėrd."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Maži rausvi žiedai išauga ant kotelių. \t Žeidokaa būn maži, rausvi ėr ėšaug ont kuoteliu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaistinė gelsvė kilusi iš Vakarų Azijos. \t Liūbīstra kėlėma ėš Vakarū Azėjės y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Specialūs peiliai medžioklėje naudojami pribaigti žvėrims. Koviniai peiliai yra kareivių ekipuotės dalis. \t Peilis teepuogė gal būtė ginklos, žodyma rakonds - so anou nodor ė skerd gyvolius, gėnas nug razbaininku, laukėniu žvieriū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Studijavo Vilniaus universiteto (VU) Finansų ir kredito fakultete, studijas tęsė Maskvos M. Lomonosovo universiteto Ekonomikos fakultete. \t Studijava Vėlniaus universiteta (VU) Finansu i kredita fakultetė, muokslus tėsė Maskvuos M. Lomonuosova universiteta Ekonuomikas fakultetė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Prie Alėjos įsikūrusi Alėjų I gyvenvietė. \t Pry opėis stuovi suoda Aliejee I-ėėjė"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pakramčius augalo šakutę, sutinsta lūpos, burnos ertmė atrodo lyg išdeginta, gali iškristi dantys. Ypač nuodingi vaisiai – 10-12 uogų yra mirtina dozė. Ypač sunkiai apsinuodija vaikai. \t Ougas nuogniausee tročlyvas y, sojiedus kuokės 10-12 ougu (vaakam da mažiau) žmuogos ėš karta miršt."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lycopodium) – pataisinių (Lycopodiaceae) šeimos augalų gentis. \t Lycopodium) y tuokis savuotėškos, papartem gėmėnings augals."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Koordinatės: 54°51′10″N 24°10′02″E / 54.85278°N 24.16722°E / 54.85278; 24.16722 \t 54°51′10″N, 24°10′02″E"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lietuvoje labai reta, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. \t Lietovuo tas y rets ė kieravuojams augals."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1365–1453 m. Edirnė buvo Osmanų imperijos sostine. \t Edirnė bova Uosmanu imperėjės suostėnė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1964–1966 m. „Komjaunimo tiesos“, nuo 1966 m. „Jaunimo gretų“ bei kitų laikraščių ir žurnalų redakcijų darbuotojas. \t 1957–1958 m. ons dėrba Raseiniu gazietuo „Stalėnėitis“."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kapinėse yra paminklinis akmuo, pastatytas 1989 m. J. Tallat Kelpšai, Lietuvos partizanų kapai. \t 1995 m. tenaas pabūdavuots kuoplytštolpis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Daucus carota var. sativa, angl. Carrot, vok. Karotte) – laukinės morkos kultūrinė atmaina. \t Daucus carota var. sativa) y tuokė daržuovė so muorkėnė šaknėm, atsiradus ėš laukėnė muorka."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Graižai rutuliški, daugiažiedžiai, susitelkę kekėse. \t Aug patuoriūs, kūlynūs, tyrūs, dėrvuonūs, šiokšlynūs, pamedius, sykees palėik cielus varnaliežynus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "[2][3] 2000–2008 m. AB Vilniaus bankas valdybos pirmininko patarėjas. 2008-2018 m. SEB banko prezidento Raimondo Kvedaro patarėjas, vyriausiasis ekonomistas. Nuo 2009 m. VU Tarptautinės verslo mokyklos asocijuotas profesorius. \t Gėtans Nausieda pradėjė dėrbtė so bankaas: dėrba Lietovuos bankė, valstybėnies banku pryveizas instėtocėjūs, 2008-2018 m. bovo SEB banka prezėdėnta pataries, vyr. akanuomėstos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kaip vaistažolę reikia vartoti atsargiai, nes jos žaliavoje yra furokumarinų ir gali sukelti fotodermatozes. Šaknis turi eterinio aliejaus, kuris naudojamas kaip gardiklis, pimpilino ir kt. Lapai turi diuretiko, prakaitą skatinančių, malšinančių uždegimus, skrandžio sutrikimus savybių. \t Pastarnuokielē y vaistažuolė: tas y liekarsta nug skrondė biedū, vėdoriū potėma, vara prakaita."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Augalas vienmetis, apaugąs šiurkščiais plaukeliais (stiebo plaukuota dažniausiai tik apatinė dalis). \t Tasaa augals vėinmetis y, apaugėės šiorkštees plaukalees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kuokelių skaičius nepastovus − nuo 3 iki 10. Mezginė su 3 liemenėliais. Žydinčių augalėlių galima rasti vos ne ištisus metus, net po sniegu. \t Kuotalee teevi, pluoni, keruojas pažemiou."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Todėl kanapės daugumai šalių buvo labai svarbi strateginė žaliava. \t Kanapee daba retaa augėnami y, ba ėš anūm tepuogė dėrbams draudiams narkuotėks marėhuana."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai pražanginiai, pjūkliškais kraštais. \t Vainėks tonkos, platee rotolėškos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Rašė savotišką filosofinį veikalą „Ryžtai“, kuriame sistemindavo gyvenimo principus. \t Pabrieža rašė sava fėluosupėnius pamyslėjėmus kninguo \"Ryžtaa\"."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Jos kūriniai XIX a. skatino moterų emancipaciją. \t Anuos kūrėnee XIX o. kostėna muoteru emancėpacėjė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Juodoji varnauogė (lot. \t Varnougė (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga rugpjūčio – spalio mėn. lapuočių, spygliuočių miškuose, mėgsta kalkingus ąžuolynus. \t Aug grozdės nug rogpjūtė lėg spalė. Anas galam rastė ė lapoutiu, ė skojoutiu medies, ypatingaa oožoulynūs. Tonkee aug krūvuom."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šiame augale aptinkama iki 40 proc. inulino, todėl retkarčiais jis yra rekomenduojamas, kaip saldiklis diabetikams. Tačiau kaip medicininę žolę, debesylą pagrindinai naudoja astmos, kosulio, kataraktos, šienligės bei kvėpavimo infekcijoms gydyti. Išoriškai vartojamas įvairiems odos pažeidimams ir sudirginimams gydyti. \t Tas žuolyns mačyj sergont dosolio, kuosolio, šėinlėgė, alsavėma lėguom, tepams ont sožeistuos skūruos, vuotiu, gelbsta nug nėižū, dyguliū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Toliau teka į pietus, nuo Vižančių – į pietvakarius. \t Paskom tek i pėitus, nug Vėžontiu – ont pėitvakariu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Skiriami du Brahmano aspektai: turintis savybes (saguṇa) ir besavybiškas (nirguṇa). \t Skėras do Brahmano: vėins, kor tor savybės (saguṇa), ė kėts, kor netor savybiu (nirguṇa)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ąžuolynas – medynas, kuriame vyrauja ąžuolai. Lietuvoje tai būtų parastųjų ąžuolų ir bekočių ažuolų savaiminės rūšys. \t Ōžoulīns (kėtap aažoulyns, aažoulė) y medė, katruo aug daugomuo oožoulaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Smulkūs, be nektaro žiedai nedidelėje kekėje, išaugusioje ant ilgo kotelio viršūninio lapo pažastyje. Apyžiedis balas ar gelsvas, greit nukrintantis. Turi 4–6 balkšvus ar violetinius taurėlapius. \t Žėidaa aug krūvuo kekies, balti aba geltuonuoki."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pavandenės Šv. Onos bažnyčia stovi Pavandenės miestelyje, 7,5 km į šiaurės rytus nuo Varnių. Liaudies architektūros formų. \t Pavondenės Šv. Vuonas bažninčė y medėnė bažninčė, katra stuov Žemaitėjės miestalie Pavondenie, 7,5 km ont šiaurės rytū nug Varniu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Daugiamečiai žoliniai augalai, turintys sustorėjusias sultingas šaknis. \t Tas daugiametis augals so sostuoriejosėm soltinguom šaknim y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Provincijos centras. \t Pruovincėjės cėntro y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žydi gegužės-spalio mėnesiais. \t Žydia nug gegožė lėg spalė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai tamsiai žali, retai išsidėstę ant stiebo. \t Tas y tonkos pėivu, pūdėmu, pakrūmiu, medė erčiū augals."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Intakas: Rokupis (kairysis). \t Tora kairė šmuota intaka Ruokopi."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Teka pietvakarių kryptimi Šilalės ir Tauragės rajonuose. \t Tek ta opės ont pėitvakariu posės, par Šėlalės ė Tauragies rajuonus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Prie Lomių yra 3 metrų aukščio užtvanka, aukščiau jos susidaręs 13,3 ha tvenkinys. Prie Mažonų į ją įteka didelis Užupio upelis. Upė kanalizuota. \t Pry Luomiu ont opėis padėrbta tvonka, palėkėės 13,3 ha dėdloma tvenkėnis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Populiariausios yra dvi vėdarų rūšys: bulviniai ir kraujiniai. \t I bolbėnius viedarus kemš keptus bolbiu tarkius, i katrūs imaiša cėbolė, lašėnoku, droskas, pėpėru. Tūmet prikimštus gruobus sorėš ė kep pečiou. Kraujėnee (\"joudi\") viedaraa taisuomi ėš kruopu, somaišytu so kiaulės kraujo."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Teka į vakarus dirbamais laukais, Žalgirio miško šiauriniu pakraščiu (vaga sureguliuota). \t Tek ana ont vakarū par dėrbamus laukus, Žalgėrė medės šiaurėnė rėba. Opėis vaga ėšlyginta."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Daugiametis arba dvimetis, 60–160 cm aukščio augalas. \t Ta y tuokė daugametė aba dvėmetė žuolė, 60–160 cm aukštoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ištakos – Latakų kaime, šiauriau Viduklės. \t Ėštek Alsa pry Latakū kaima, i šiaurė nug Vėdoklės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1968 m. spalio 23 d. Raudėnų miestelis sujungtas su Raudėnų kaimu ir bendra gyvenvietė pavadinta Raudėnų kaimu, tad liko be miestelio statuso. \t 1968 m. spalė 23 d. Raudienu miestalis ė Raudienu suoda palėka sojongto kap vėina suoda."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedynas − kekė, kuri skleidžiantis žiedams trumpa, vėliau jos ašis smarkiai ištįsta ir žiedynas gerokai pailgėja. Taurėlapių ir vainiklapių po 4, kuokeliai 6 (4 ilgesni ir 2 trumpesni), liemenėlis 1. Taurėlapiai pailgi, visą laiką statūs, 2 iš jų prie pamato išsipūtę. \t Žėidaa geltuoni, stombrė vėršūnie sogolėė i kekė, katra kap skleidas žėidaa, vis ėlgiej."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1998 m. Lietuvos meno kūrėjų asociacija jį pripažino geriausiu dailės kritiku. \t 1998 m. Lietovuos mena kūrieju asuoceecėjė anon prypažėna kap geriausi dailės krėtėka."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Įprastai užauga 10-20 m aukščio, nors pasitaiko ir iki 30 m aukščio, bet šaltam klimate, šiaurės regionų kalnuotose vietovėse užauga vos 4-5 m aukščio. \t Paprastaa ožaug lėgė 10-20 m aukštoma, bet pasitaika ė lėgė 30 m aukštoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Jie gali šliaužti, vyniotis ar kabintis. \t Anėi gal šliaužti, vyniuotis aba kabintis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dratvuo – upė Lietuvoje, Kelmės ir Raseinių rajonuose; Dubysos dešinysis intakas. \t Dratvėnis aba Dretvėnis yr opalis Vakarū Žemaitėjuo, Kelmės ė Raseiniu rajuonūs; Dobysas dešėnė šmuota intaks."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šakniavaisiai apvalūs, tamsiai raudoni. \t Svėklė šaknū gombaa apvalūs, tomsee rauduoni y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gemalas vystosi iš apvaisintos kiaušialąstės (zigotos). Zigota tuoj apsitraukia celiuliozine sienele ir pradeda dalytis. \t Sosided ėš gemala, jiedė medegu, ėš katrū jied naus daags, ėr ėš loubalės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gydomi kvėpavimo takų susirgimai, raumenų skausmas, reumatas. Reikšmingesnis kaip prieskonis. \t Tepuogė liekvarstos y - karštus garstytė lapus ded ont nogaras kap būn paršalėms, alsavėma lėgas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stäublingsartige) šeimos grybų gentis. \t Lycoperdon) y tuokė gryba."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pagal valstybinio miškotvarkos instituto duomenis, ąžuolynai Lietuvoje užima 1,99 proc. arba 40 734 ha (2009 m.) visų medynų (miškų) ploto. \t Lietovuo baveek 2 % mediu oožoulynaa y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vienmetis žolinis augalas. \t Tas y vėinmetis žuolyns."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Teka pietų kryptimi. \t Sotek so Šešovėm 1 km i vakarus nug Pašešovė suodas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedai po 6-20 susitelkę į skėtiškas šluoteles. Vainikėlis violetinis. \t Žėidaa fėluoletėnee, ėšruod kap bolbės žėidaa, aug kekies pu 6-20."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Įvertinimas \t Nagradaa"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ankštys daugiasėklės. \t Daugoms anūm tink šieralou, anūm žėidūs lonka bėtis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vienmečiai žoliniai augalai. Graižai gana stambūs. \t Anėms nūžydiejus palėik tuoki vaasee so 2-4 kėbokaas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga šlaituose, lapuotynuose, beveik visuose medynuose, išskyrus raistus ir sausus šilus. \t Sausvėidis aug šlaatūs, baveek vėsuokies medies, ėšskīrus lėiknus ė sausus šėlus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Silene baccifera) – gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos augalų rūšis, priklausanti naktižiedžių genčiai (seniau išskirta į monotipinę Cucubalus gentį). \t Silene baccifera) y tuokis augals, katros muokslėškaa prigol gvazdėkėniu augalū (Caryophyllaceae) šeimaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisiuose yra eterinių aliejų, naudojamų maisto pramonėje ir parfumerijoje, taip pat medicinoje. \t Anou vaasiūs yr eterėniu alėju, katrūs žmuonis nauduon taisont jiedi, dėrbant liekvarstus, kvepalus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ąžuolynas savaime atželia labai sunkiai. \t Oožoulyns dėdlee švėisė, erdvė medė y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šiuraičių piliakalnis su gyvenviete, Švedkalnis (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A819KP, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR805) – piliakalnis Rietavo savivaldybės teritorijoje, prie Šiuraičių kaimo, Tverų seniūnija. Pasiekiamas keliu 4601 Telšiai–Žarėnai–Tverai–Laukuva Šiuraičių centre pasukus į dešinę vakarų kryptimi, už 100 m, yra už sodybos. \t Švedkalnis aba Šioraitiu pėliekalnis y pėliekalnis Žemaitėjuo, Rėitava savėvaldybie, Tveru seniūnėjuo, Šioraitiu suoduo."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kanapė (lot. \t Kanapis aba kanapė (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Manoma, kad mėta padeda esant virškinimo problemoms, diegliams, dujų pertekliui žarnyne, kylant skrandžio rūgščiai. \t Ėš mietru žmuonis taisa gardė, so smuoko erbata. Ana macyj kap soprastie virškėnėms, dora dėiglee, pota vėdorius, tepuogė ana paded ožmigtė, spakajėn. Diel smuoka mietru ded i vairius jiedius."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Mokyklos laikais rašė pasakojimus apie indėnus. \t Kap muokės muokykluo, tap rašė istuorėjės aplė indienus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1999–2003 m. VU Tarptautinio verslo mokyklos dėstytoja. \t VU Tarptautėnė bizniaus mokyklas diestytuoja. 1999–2000 m."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stiebas stačias arba kylantis, kiek briaunotas, lapuotas, prie pamato sumedėjęs, viršūninė dalis šakota, plaukuotas. \t Stombris anuos būn statmens, stamontros."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dzūkijoje į piemens paviržį įėjo ir kruopų ar miltų maišelis. \t Pavėržio da šaukiams ė bikuokis jiedis, katrou isided i keliuonė, ėškyla."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Iš esmės pusiasalis sutampa su Turkijos valstybės ribomis Azijos žemyne. \t Ėš anūm pasom palėka Ruomas imperėjė (Bizantėjė). Nug XIII omžė i Mažaajė Azėjė pradiejė keltėis tiorkaa, katrėi ėr ožvajavuojė ciela krašta, katramė ikūrė sava valstybės. Ėš anūm ėškyla Osmanu imperėjė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Visa vaga sureguliuota. \t Ciela Rōžės vaga ėštėisinta y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Teka rytų, pietryčių kryptimi. \t Tek Ošna i rytu, pėitryčiu posė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Salix) medžių, dauguma karklų yra krūmai. \t Aple kuoki miemi saka ka \"ont palinkosė karkla vėsas uožkas lėp\"."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žydi gegužės–birželio mėnesiais. Žydėjimas trunka apie 10 dienų. \t Žīda sausvėidis gegožė–birželė mienėsees sožīda par 10 dėinū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dalis liaukų išskiria lipnią medžiagą, kuria padengiami gaudomieji siūlai. \t Vasaras pabonguo, pagadnuom rodenė dėinuom (par \"buobu vasara\") vuoraa vuortinklėm kraustas i naujės vėitas, tūdie tou čiesou galėma ožveiziet daug sklandontiu vuortinkliu. Žmuonis liuob dietė vuortinklės ont ruonu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stiebas stačias, viršutinėje dalyje šakotas; lapai priešiniai, ovalūs, lygiais kraštais; žiedai geltoni, susitelkę į šluoteles. \t Stombris statmens būn, vėršou šakuots; lapaa pryšėnee, paėlgi, lėgees kraštaas. Švėnta Juonė žuolės žėidaa būn geltuoni, aug krūvuo šloutelies."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Peri 14 dienų, jaunikliai lizdą palieka po 14-16 dienų. Išveda vieną vadą. \t Ded 5-6 švėisee mielenus kiaušius, katrus perėn 14 dėinū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šaknyse susidaro gumbeliai su azotą kaupiančiomis bakterijomis. \t Šaknysė pasidara gombalee so azuota kaupiantiuom bakterėjėm."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Maisto, medvilnės pramonė. XV–XVII a. architektūros paminklai (Selimijos mečetė, miesto bokštas, osmanų ligoninė ir kt.). \t Miestė y XV–XVII omžiu arkėtektūras paminklu (Selimėjės mečetė, miesta buokšts, uosmanu lėguonėnė ė kt.)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Silvana Imam (g. 1986 m. rugsėjo 19 d.) - Švedijos reperė, kilusi iš Lietuvos. \t Silvana Imam (žem.- Sėlvana Ėmam, g. 1986 m. siejės 19 d.) - žemaitiu ė sėru kėlėma Švedėjės mozėkontė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vienmečiai ir daugiamečiai augalai su ištisiniais, pjūkliškai dantytais, širdiškais lapais. \t Blėzgės būn ė vėinmetės, ė daugiametės, so dontytaas, šėrdėis skvarmas lapaas. Žėidaa gardee kvepa. Aug blėzgės ūksmietuos medies, šalėp šaltėniu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pažiedė plačiai kiaušiniška, plaukuota, kuokeliai perskeltu koteliu, dulkinių viršūnėje yra kuokštas plaukelių. Piesteliniai žirginiai iki 10-15 cm ilgio, apdulkinami vėjo. Vaisius – tai mažas suplotas riešutėlis 5-9 mm ilgio, pilkai žalsvas ar gelsvas, tvirtu, šiek tiek išilgai briaunotu kevalu, su pažiedlapių liekanomis viršūnėje. \t Žėivie lygė, pluona, švėisee pilka. Augals daugėnas viejė apdolkėnamaas žirgėnaas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Nicotiana rustica), dar žinomas kaip machorka – bulvinių (Solanaceae) šeimos augalas, priskiriamas tabako genčiai. \t Nicotiana rustica), y tuokis tabuokas augals; ont muoksėlškaa prigol pry bolbėniu augalū (Solanaceae) šeimuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Aštrioji viksva (lot. \t Dalgžoulė (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga mišriuose, ypač spygliuočių miškuose, kur dažnai randama samanose po pušimis ir eglėmis, o tik kalnuotose vietovėse sutinkama didelėmis grupėmis. \t Ont kalnaliu aug kektoms, krūvuoms."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1980–1987 m. studijavo Valstybiniame dailės institute Vilniuje, įgijo menotyrininko specialybę. \t 1980–1987 m. stodėjava Valstybėniam dailės instėtotė Vėlniou, tenaas palėka menuotyrėninko. Dėdlee kuovuojė pryš tarybėni rieda - traukėni \"Droskėninkaa-Vėlnios\" ėškielė Lietovuos vieleva, paskom par kuonferencėjė instėtuotė vėišaa atsisakė pasakuotė aplė tarybėni suocrealėzma mena."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kotletai (pranc. côtelette, iš pranc. côte 'šonkaulis') – mėsos ar maltos mėsos patiekalas. Formuojamas plokščias apvalios ar ovalo formos. Kotletais galima vadinti panašia technologija gaminamus patiekalus iš kitų produktų (žuvies, paukštienos, ryžių, grybų, bulvių ir kt.). \t Katletaa y tuokis meesuos jiedis, nuors panašee gal taisytė ėr ėš žovėis, paukštėėnas, ryžu, grybu, bolbiu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Intakai: Karvė, Kūlupis (dešinieji), Jonupis (kairysis). \t Intakaa: Karvė, Kūlopis (dešėnėėjė), Juonopis (kairysis)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Runkelrüben) – burnotinių (Amaranthaceae) šeimos augalų gentis, kurioje vienintelė Lietuvoje auginama kultūrinė rūšis – paprastasis runkelis (Beta vulgaris). \t Beta vulgaris) y tuokė Lietovuo platee augėnama daržuovė. Tas būn vėinmetis aba dvėmetis, sykees ė daugiametis augals. Anou stombree stamantri y, 40-100 cm augoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stiebo lapai plunksniškai suskaldyti labai siauromis skiltelėmis. Lapų makštys nedidelės ir neplačios. Šios rūšies įvairios formos būna pamatiniai lapai, jie gali būti ir smulkiai suskaldyti. \t Lapū nie daug, anėi ėšruod kap plonksnas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Bandydamas suvienyti „Atėnų logikos“ ir „Jeruzalės tikėjimo“ diskursus A. Uždavinys gręžėsi į islamiškąją tradiciją, senuosius Viduržemio jūros kraštų tikėjimus.[3] \t Miegindams sovėinytė „Atienu luogėkas“ ė „Jerozalės vieras“ diskursus A. Oždavėnys greežies i islamėška tradėcėjė, senaasės Vėduržemė jūras kraštū vieras.[1]"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Suillus luteus) – baravykinių (Boletaceae) šeimos, kazlėkų (Suillus) genties grybų rūšis. \t Suillus luteus) y tuokė jiedama gryba."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ikrai – į vandenį neršiami žuvų, varliagyvių, moliuskų, dygiaodžių kiaušiniai. \t Ėkraa pasigamėn pas žovū muotrėškas, anūm kiaušėdies. Kap anuos ėšnerša tūs ėkrūs, tap paskom anūs apvaisa žovū vyrėški (so pėinees). Ėkraa plauka liuosaa pu ondeni, kabėnas pry žuoliū, kūliu, kronta."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Jie rausvi arba žalsvi, smulkūs. Apyžiedžio lapeliai vaisiui bręstant nenukrinta, o apgaubia jį. Vaisius – kiaušiniškas, smailus, blizgantis, rusvai rudas riešutėlis. \t Lapaa nedėdli, siauri kap kuokės strielytės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tai istorinė Dalai Lamos būstinė ir Tibeto budizmo centras. 257,4 tūkst. gyventojų (2004 m.). \t Lasa y vėins aukštiausee esontiu dėdliū svieta miestu - ons y 3650 m aukštome, Tėbeta kalnynė, Lasas opėis slienie."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Menyanthes trifoliata, vok. Fieberklee) – puplaiškinių (Menyanthaceae) šeimos augalų monotipinės puplaiškio (Menyanthes) genties augalų rūšis. \t Menyanthes trifoliata) y tuokis ondens augals, katruo lapaa ėšruod panašee kap popas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pagrindinis ir svarbiausias randamas alkaloidas – skopolaminas. \t Aug drignis šiokšlynūs, patuoriūs, dykrūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1993 m. šis leidinys reorganizuotas į Žemaičių kultūros draugijos ir Žemaičių akademijos žurnalą „Žemaičių žemė“. \t 1993 m. tasaa leidėnys palėka Žemaitiu koltūras draugėjės ė Žemaitiu akademėjės žornalo „Žemaičių žemė“."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Link viršūnės \t Eenont ont vėršaus"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stovi medinė Šv. Baltramiejaus bažnyčia (nuo 1881 m.), yra Raudėnų mokykla, biblioteka, paštas (LT-81009). Pietiniame pakraštyje yra geležinkelio stotis. \t Raudienūs stuovi medėnė Šv. Baltramėjė bažninčė (pabūdavuota 1881 metaas), y Raudienu muokykla, bėbliuoteka, paštos, gelžkelė stuotės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Globe-flower) – vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos augalų rūšis, vientelis burbulių genties atstovas Lietuvoje. \t Trollius europaeus) y tuokis pėivūs augons augals."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Piestelinių žiedų vainikėlis vamzdiškas, į viršų siaurėjantis, su viena piestele. Vaisius – mažas, pailgas lukštavaisis su skristuku, kurio plaukeliai ploni, ilgi, dantyti. Baltų graižų skristukai balti, rožinės spalvos – rožiniai. \t Žydia smolkees rožavaas žėidokaas, gegožė-bėrželė mienėsees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Wilhelm Storost; 1868 m. kovo 22 d. Jonaičiuose, Šilutės apskritis, Prūsijos karalystė – 1953 m. vasario 20 d. Detmolde, Vokietija, 1991 m. spalio 19 d. jo palaikai perlaidoti Bitėnų kapinėse) – filosofas, rašytojas, publicistas, kultūros veikėjas. \t Wilhelm Storost; 1868 m. kuova 22 d. Juonaatiūs, Šėlotės kraštė – 1953 m. vasarė 20 d. Detmoldė, Vuokytėjuo) bova nug Mažuosės Lietovuos kėlėma fėliuosops, rašytuos, koltūrėninks."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Viola, angl. Violets, vok. Veilchen) – našlaitinių (Violaceae) augalų gentis. \t Viola) y tuokė kvietka, katra muokslėškaa prigol našlaitėniu augalū (Violaceae) šeimaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisius – dėžutė. \t Brontaa mūčėn duobėlus, dilgynės, lėnus, kanapės, karklus, vairės žuolės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Peri uoksoj pelėda...“. \t Peri vuoksoj pelieda...“."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Augalas vaistinis, dažinis. \t Siejės mienou žemaitiūs da šaukiams šėlū mienesio."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1860 m. bažnyčia pradėta statyti. Inžinieriaus Dambrausko projektas per 1863 m. sukilimą dingo. Valdžia 1864 m. statybą sustabdė. \t 1860 m. mūrėnė bažninčė pradieta būdavuotė, ale par sokėlėma darbaa sostuojė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Laukinis asilas (lot. \t Esėls (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedynas – nedidelis ilgakotis graižas, žiedas baltas. \t Žėidoka romuonieliu būn nedėdli, balti."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tai retakeris, daugiametis, apie 20-50 cm aukščio augalas, pievose sudarantis bendrijas. \t Tas retakeris, daugiametis, aple 20-50 cm augoma augals y, šmuotaas augons pėivūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Su pagrindine Europos žemyno dalimi ribojasi plačia juosta, šiaurine riba laikomos Dunojaus ir Savos upės. \t Ėš vakarū Balkanus skalaun Adrėjės jūra, ėš pėitvakariu - Juonėjės jūra, vuo ėš rytū – Jouduojė jūra."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paprastoji durnaropė (lot. Datura stramonium, angl. Jimson Weed, vok. \t Dīgoldagis, da kėtap dīgols, dīgolė žuolie, trakruopė, dornruopė, dorndagis (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tenžė ties Pryšmančiais \t Tėnžė pry Pryšmon"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kapinės su buvusios bažnyčios liekanomis \t Kapaa ė bažninčės griūviesee"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Per pirmus metus gali pasistiebti iki 50 cm, po dvejų metų jau iki 1,24 m, po penkerių metų gali būti paaugę nuo 4,3 iki 5 metrus aukščio. \t Ons žemesnis kap joudalksnis y, vuo sykees ožaug ė kap krūms."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Rasakila (lot. Alchemilla, angl. Lady's mantle, vok. \t Raskėls, kėtap raskėla, raskėlė (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pelkinė puriena (lot. Caltha palustris, angl. Kingcup, vok. \t Lokštā kėtap lokšts, lokšta, žooskuojė, žooskuojis (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lakšteliai balti, senesnių šviesiai ochrinės spalvos, tankūs, siauri. \t Anūm keporės kap torielkas, istrėžaa 20-25 cm, nūlinkosees kraštaas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Įteka į Balčią 7,9 km nuo jos žiočių. \t Sotek Balčė so Šešovėm pry Yliu suodas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Varuna – tai tas, kuris sukūrė pasaulį ir laiko jį (IV 42, 3; VIII 41, 5); jis užpildo oro erdvę, plečia žemes, apšviečia dangų ir žemę, sutvirtina saulę, pakelia dangų; jam paklūsta dangus ir žemė; naktis ir diena – jo rūbai. \t Žvaizdės Varūnas špėjuonaa y, ė veizi, ka žmuonis dėrb par nakti. Varūns zlastings dievs y. Ons baisee koruoj ož griekus, neprauda."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Intakas – Vėsa (dešinysis). \t Intaks – Viesa (dešėnysis)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Upėvardis dažniausiai siejamas su augalu pavadinimu blindė, blendė, blindis, nors galima sieti ir su blandus bei blęsti („niauktis, blaustis, giedrytis“).[2] \t Opėis vards rasėntaas būs kėlėės nug žuodė blindės, nuor gal būtė ė nug blondos ė bleestė („niauktėis, blaustėis, gėidrytėis“).[2]"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga sausuose miškuose (pušynuose, beržynuose), taip pat viržynuose, pelkėse, durpynuose, smėlynuose. \t Aug šėlaa sausuos medies, ypatingaa pošynūs (šėlūs)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Nuo tipinės formos skiriasi stora, mėsinga, oranžinės ar gelsvos spalvos šaknimi. \t Kap pasieji, pėrmus metus ėšaugėn stuora, kėita šakni ė lapus. Jeeb muorka palėik par žėima, taa kėtaas metaas ons ataug, ale šaknės jėm mažietė vuo terp lapu ėšaugėn stombri so žėido. Muorkūs y vėtamėnu A, B, C, karuotėna."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žydi nuo balandžio pabaigos iki birželio pradžios. Auga visoje Lietuvoje. Aptinkama pavėsinguose lapuočių ir mišriuose miškuose, pamiškėse, krūmynuose, krūmais ir medžiais apaugusiuose upių ir ežerų šlaituose. \t Tasaa augalioks aug lapoutiu ė maišytu mediu smalkūs, pamedies, krūmūs, ont krūmingu ė medingu opiu tepuogė ežerū krontū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Sėklos rudos, neskęstančios vandenyje. \t Sieklas rodas, neskeest ondenie."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Krūminis builis (lot. \t Šonmorkis (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tai visžalis daugiametis iki 150 cm aukštas krūmas. \t Tas augals visžalis daugiametis y, lėg 150 cm ožaugons aukštos krūms."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Per Lietuvos vidurį, maždaug per Elektrėnus, Kauną, Raseinius, Kelmę, Rietavą, Skuodą driekiasi šiaurinė paprastojo skroblo paplitimo riba. Paprastasis skroblas dažniausiai auga antrajame medžių arde su paprastąja egle, ąžuolu, paprastuoju uosiu, drebule. Tai tamsiamėgis augalas, geriausiai iš visų Lietuvos miškų medžių pakenčia paunksnę. \t Lietovuo skruobla aug daugiau pėitūs ė vėdorie, mišree so eglėm, oožoulaas, ousees, apošėm."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Upės slėnis daug kur supelkėjęs, susidariusi Tenžės pelkė. Vidutinis nuolydis 146 cm/km[1]. \t Tėnžės slienis daug kamė sopelkiejėės y, vėinuo vėituo palėkus pelkė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Joje įrengti 5 altoriai. Šventoriaus tvora mūrinė. Jame yra medinė varpinė (XIX a.), Kryžiaus kelio stotys. \t Švėntuorios aptjousts mūra tuora, stuov medėnė varpėnė (XIX o.), stacėjės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Intakai: Dubupis, Lazdupis, Žiba (kairieji). \t Intakaa: Dobopis, Lazdopis, Žėba (kairėėjė)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lietuvoje auga ūksmėtuose, apydrėgniuose lapuočių ir mišriuose miškuose, krūmais apaugusiuose upių ir ežerų šlaituose. \t Anam tink ūksmitngas, driegnuokas lapoutiu ė mišrės medės, krūmaas apaugėė opiu ėr ežerū krontaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lietuvoje žinomi keli jos varietetai: var. microphyllum − lapai smulkūs, beveik nedantyti ir var. eaalbam − lapai ilgesni, danteliai stambesni. Viena iš labiausiai paplitusių piktžolių. Jaunos šakelės ir lapai vartojami maistui kaip špinatai. \t Ana nuognee ikyrė piktžuolė y, ale tink jiedėmou: jaunas šakalės ė lapaa een kap saluotas, sieklu miltu ded i douna."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gailis \t Gailė žėidaa"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Skilandis nuo senų laikų taupomas vasaros darbymečiui, tiekiamas svečiams įvairiomis progomis. Skilandžiui būdingas rūgštokas, aštrokas, prieskonių, sūrus skonis bei brandinant ir džiovinant susidarantis specifinis skonis ir kvapas. Liesoje mėsoje nevienodai pasiskirstę lašinių gabalėliai. \t Nug sena kindžioks liuob būs vasaras darbymetė jiedis (jiedams par šėinapjūtė, rogėpjūtė), tepuogė anou vaašėns svetius aba patys vaašinsėis par švėntės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ši grupė kartu su germanais ir romanais yra viena iš pagrindinių indoeuropiečių kalbų šeimos grupių Europoje. \t Kap ė daugoms Euruopas tautū, anėi prigol pry indėeuropėitiu. Slavaa gyven daugomuo Rytū ė Vėdorė Euruopuo - nug Elbės opėis vakarūs senuobie lėg Vuolgas, daba lėgė pat Ramiojė ondenyna rytūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Jų penkios kartos rūpinasi šiuo medžiu. \t Pėnkės anūm kartas ton medi kieravuoj."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Hunds-Veilchen) – našlaitinių (Violaceae) šeimos, našlaičių (Viola) genties augalas. \t Viola canina) y tuokė dykū našlaatiu (Viola) rūšės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Salyklas \t Salykla"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šalavijas (lot. \t Šalavėjė (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Senovės Egipto ir Kinijos dokumentuose aptikti aprašymai, kuriuose svarstomas žolelių arbatų skanumas ir naudingumas. \t Kap katrūm augalū žuolynė tora gera smuoka, gardu skuoni ė tink gertė šiaip: tonkiausee tuokiam gieralou žuolynės taisa ėš mietru, ramoliu, tymėjuonu, melėsu, vėndrykštiu, lėipžėidiu, srevžuoliu, tepuogė vaisiu ėr ougu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Detroitas yra žinomas kaip tradicinis pasaulio automobilių pramonės centras. \t Detruoits y dėdlis mašėnu ėšdirbėma cėntros."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "2001–2013 m. Vilniaus jėzuitų gimnazijos ekonomikos mokytoja. \t 2001–2013 m. Vėlniaus jėzuitu gimnazijas ekonuomikas muokytuoja."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pumpurai, kurie susidaro tarpubambliuose, lapuose ir šaknyse, vadinami pridėtiniais. \t Ėš pomporū prasiskleid aba švėiži lapaa, aba žėidaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vanduo naudojamas laukams drėkinti[1]. \t So tvenkėnė ondenio laista laukus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Nuo seno vartojamas medicinoje. Kai kur maltais bitkrėslės graižais barstomi kumpiai ir lašiniai nuo musių ir kirmėlių. \t Kap katrūs vėitūs žmuonis marūna miltaas barsta kompius ė lašėnius, ka nepoltom mosis ė kėrmėnaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kurkulai – varliagyvių išnerštų kiaušinėlių krūvos. \t Korkolaa y tuoki varliū kiaušalee, kap ė žovū ėkraa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Jų sėklų ir kanapinių virvelių liekanų rasta vidurio neolito Narvos kultūros Šventosios gyvenvietėse (III tūkstantmečio pr. m. e./BC II pusėje). Moteriškieji augalai vadinti grūdėmis, vyriškieji – pleiskanėmis. Vyriškieji augalai mažesni už moteriškuosius, greičiau auga ir anksčiau žydi. \t Kanapis Lietovuo augėnama y daugiau kap 5000 metu, ba anuos sieklu ė vėrviu rasta da Švėntuosės arkeoluogėnie gyvenvėitie."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šaknys ilgos, storos, mėsingos. \t Somaltas krėinu šaknis pagards y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kiek mažesnis už Lietuvoje natūraliai paplitusį karpotąjį beržą. \t Beržos pašepielis y bėški mažesnis kap beržos svyrūns."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Užpilas vartojamas šlapimo takų ligoms gydyti. Turi rauginių medžiagų, todėl vartojama esant skrandžio, žarnyno bei hemorojiniam kraujavimui, taip pat burnos gleivinės uždegimui gydyti. \t Žuolie tink myžėma lėguom gydytė, kap kraujoun skrondis aba žarnas, tepuogė borna."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Mėgsta rūgščius, nelabai derlingus dirvožemius. Šaknys sudaro mikorizę (viržis gauna vandenį su druskų tirpalu, o grybas – žaliuose lapuose susintetintus organinius junginius). \t Anėm nuogniausee tink šėlžemis (tuokis rūgštuoks, naderlings smėltyns) - anūs anėi aug ėštėsaas šėlynaas. Seniau šėlū liuob maišytė i muoli, ėš katrou driebs noma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lietuvių Atgimimo istorijos studijos 8: Asmuo: tarp tautos ir valstybės, 1996, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 10–113. Jurgis Pabrėža (1771–1849), Vilnius, 1972, 122 p. \t Lietuvių Atgimimo istorijos studijos 8: Asmuo: tarp tautos ir valstybės, 1996, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 10–113."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vertėsi medžiokle ir augalinio maisto rinkimu.[5] Žvejyba tik pradėjo atsirasti, o žemdirbystė ir gyvulininkystė buvo nežinomos. \t Anėi ėšgyvena mediuodami žvieris ė ronkioudami augalus.[1] Paskom radas ė žovavėms."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Karklavijas (lot. \t Karklavėjė (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paprastasis kaštonas (lot. \t Kaštuons aba kaštans (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Rožė – erškėčių (Rosa) genties dekoratyvinis augalas. \t Ruožė y tuokė dėdlee miegiama kvietka, katra atmains dyka eršketė (Rosa) y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaistinė žvirbliarūtė (lot. Fumaria officinalis) – žvirbliarūtinių (Fumariaceae) šeimai priklausanti augalų rūšis. \t Zoikė rūtā, kėtap zoikė rūts, zoikė rūta, pelies rūtā, žvėrblė rūtā (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Švarūs kiminai yra puiki pakavimo medžiaga. \t Kėmėnaa napelyn, poikee sogera vilgšmė ė kvapa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Burokėlis – burnotinių (Amaranthaceae) šeimos, runkelio (Beta) genties dvimetė daržovė, kilusi iš savaime augančių paprastųjų runkelių (Beta vulgaris). \t Svėklis y tuokė daržuovė, batvėnis (baruoks), platee augėnams daržūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Savo funkcijomis panašus į baltų mitologijos Dievą[1]. Jis yra pagrindinis aditjas, vedų panteone svarbiausias dievas šalia Indros[2]. \t Varūna būktaas tora panšomu so senuobės lietoviu Dievu[1], ale anou vards mosietaas tou patėis kėlėma kap ė Velnė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paskutinis politinis dalinys, žinomas šiuo pavadinimu buvo XX a. viduryje egzistavusi Vest Indijos federacija. Vikiteka \t Vikitėka: Main Page – Abruozdielē ė kėtė daiktā, katrėi prėgol prī straipsnė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tai daugiametės žolės, turinčios pražangiai išsidėsčiusius lapus su nenukrentančiais prielapiais. \t Lietovuo laukėnės (dykas) našlaitės aug pėivūs, medies, griuoviūs, pakelies."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Naščiai – nuo senovės buityje naudojama darbo priemonė, skirta palengvinti įvairių daiktų pernešimui.[1] Šis įrankis – tai kartelė su dviem kabliais, uždedama ant pečių, pilniems kibirams ar krepšiams nešti.[2] Senųjų naščių kabliai mediniai, pririšti virvėmis, naujųjų – geležiniai, prikabinti geležinėmis grandinėmis. Medinės kartelės galuose kartais padaromos įpjovos, kad virvės nenuslinktų ir stabiliai laikytųsi galuose. \t Niešē aba naštē y nug senuobės ūkie nauduonams rakonds, katros leid lengviau parneštė sonkius daaktus. Tas y ėlga kartės so dvym kablees, oždedama ont petiū,vuo ont kabliū kabėn pilnus viedrus aba krėžius."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Echtes Johanniskraut) - daugiametis žolinis augalas, priklausantis jonažolinių (Hypericaceae) šeimos jonažolių (Hypericum) genčiai. \t Hypericum perforatum) y tuokis žuolyns, dėdlis liekvarstos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Bamblynas (54,5), Šyšalė (53,0), Galnutė (51,6), Š-6 (41,7), Š-4 (41,0), Plaškuotas (36,8), Mirglonas (35,3), Girupis (34,4), Lendra (27,5), Š-2 (22,7), Šustis (17,1), Topalis (16,3 km), Jovaris (13,4), Grabupė (12,5). \t Bamblyns, Šyšalė, Galnotė, Plaškouts, Mirgluons, Giropis, Lėndra, Šostės, Tuopalis, Juovaris, Grabopė ."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Išteka Klibalių kaimo apylinkėse esančių pelkių, 6 km į vakarus nuo Kražių. \t Prasideda šalėp Klėbaliu suodas, pelkynūs, 6 km i vakarus nug Kražiu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Sėjamasis žirnis (lot. \t Žėrnis (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stiebas išauga iki 0.6-1.5 m aukščio, jo aukštis ir storis priklauso nuo veislės ir augimo sąlygų - gerose vietose užauga ilgesni ir storesni. \t Anuos stombris pliks, lygos, toštavėdoris yr ėr ėšaug lėg 0,6-1,5 m augoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Cinamono tėvynė yra Pietų ir Pietryčių Azija, tačiau iki pat XVI a. šio prieskonio kilmė europiečiams buvo nežinoma. \t Anaas skanėn daugomuo vairius saldiesius - sausainius, bondielius, kuompuotus, vaasius, erbata. Tora saldu smuoka, skuonis kartuoks."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Allium sativum, angl. garlic, vok. Knoblauch) – amarilinių (Amaryllidaceae) šeimos česnakų (Allium) genties augalų rūšis. \t Allium sativum) y tuokis augals, katros tor baisee aštru kvapa ė skuoni, tūdie dedams jiediou gardintė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Prikimšta pūslė užrišama natūraliais storais siūlais arba virvelėmis. Suformuotas produktas perrišamas virvele išilgai, padalijant produktą į keturias dalis. \t Da kelės dėinas palėik kindžioka kabietė ka isisūrietom, vuo paskom rūka kamėnė alksnė ėr ieglė dūmaas nug 2 lėgo 15 dėinu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vydūnas \t Vīdūns"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Serentis (lot. Tagetes, nah. \t Serentis, da gvazdėks (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šiuraičių antrasis piliakalnis yra 300 m į vakarus nuo pirmojo. Jis įrengtas atskiroje kalvoje. \t Ons stuov 300 m i vakarus nug Švedkalnė, atskėram nug anou kalnė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Sausose ganyklose naudinga žolė, nes nuganyta gerai atželia ir nebijo sausros. \t Ana tink drabožėm skalbtė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Daromi iš ornamentiškai pjausytų lentų. \t Anūs dėrb ėš dailee pjaustytu lėntū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Namų grindims šluoti naudojamos minkštesnės šluotos, dažnai be šluotkočio (šluotražis). Iš sorgo, sorų stiebų surištos šluotos minkštesnės. \t Truobuo grindim aba aslaa tonkiau šluotė nauduon minkštesnė šlouta ba kuota (šloutražė)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gavėnia – intensyvesnio krikščionių pasninko, maldos, atgailos ir gerų darbų laikotarpis prieš Velykas skirtas Kristaus kančioms ir mirčiai už žmonių nuodėmes prisiminti. \t Gavienė y čiesos pasninkou, katros ėšpoul 7 nedielės lėgo Velyku."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žydi nuo gegužės mėn. iki vėlyvo rudens. \t Žydia baltnuotrynė nug gegožė lėgo vielyba rodenė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Mahavidjos (skr. महाविद्या = mahāvidyā- „didžiosios išmintys“) – dievo Šivos moteriškosios energijos (šaktės), vaizduojamos kaip deivės, pagal hinduizmo atmainos šaktizmo pasaulėžiūrą. \t Mahavidjės (skr. महाविद्या = mahāvidyā- „dėdluosės ėšmintys“) y dieva Šivas muoteriškuosės galės (šaktės), vaizduon katras kap deivės. Tas y hindoėzma atmainuo šaktėzmė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Prasideda į šiaurės vakarus nuo Raguviškių. \t Prasided Jaurykla i šiaurės vakarus nug Ragoviškiu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedai ryškūs, susitelkę galinėse bei pažastinėse skėtiškose kekėse. \t Eršketė žėidaa ryškee spalvuoti, sogolėė i kekės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kiminai, baltosios samanos, durpinės samanos (lot. Sphagnum, angl. peat moss, vok. \t Kėmėnā aba baltėėjė kėmėnaa (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapas – pagrindinis autotrofinių augalų mitybos organas, vykdantis fotosintezę. Lapai reguliuoja vandens apykaitą (transpiracija), aprūpina augalą deguonimi (kvėpavimas). \t Laps y vėina ėš augalū daliū. Par lapa i augala pakliūn degounis, onglėis dvėdegėnis, anėi gaud Saulėis švėisa tūdie, ka anūs vykst fuotosintezė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Nuphar lutea, angl. \t Nuphar lutea) y tuokis ondens augals."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Mėgsta saulėtas vietas ir lengvą priemolį. \t Anūm žėidokaa daili, toria gera smuoka. Tink merkėmou."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Bijūniniai (lot. \t Panavėjė (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaistinė gelsvė (lot. \t Liūbīstra aba liūbīsta (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Oplankio ežeras arba Malūnežeris – ežeras vakarų Lietuvoje, juo nuvesta Pagėgių savivaldybės ir Tauragės rajono riba, telkšo apie 5 km į šiaurę nuo Vilkyškių, 0,5 km į vakarus nuo Jūros upės. \t Malūnežeris aba Uoplonkė ežers y ežers pėitū Žemaitėjuo, ont Pagiegiu savėvaldybės ė Tauragies rajuona robežė, telkša aple 5 km i šiaurė nug Vėlkyškiu, 0,5 km i vakarus nug Jūras opėis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vartojamos žarnyno peristaltikai skatinti, veikia kaip vidurius laisvinanti priemonė, organizmui stiprinti, nervams raminti. \t Anas tora daug karuotėna, vėtamėna C, B gripės vėtamėnu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kubilas – cilindro formos talpa, žema plati statinė – indas skysčiams ar bėralams laikyti, uždengiamas užspaudžiamu dangčiu. \t Kobėls y cėlindra skvarmas rakonds, žema platė bačka."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Fizinis Vidurinės Azijos žemėlapis \t Vėdorė Azėjuos gomtėnis žemielapis"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "2004 m. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas juodo stiklinio kubo pavidalo statinio statybą regioniniame parke pripažino teisėta. [10][11][12] \t Žmuonis ėr aplinkuosaugėninkaa dielee ton pėktėnas, ale teismos nūstatė, ka tuokis nams teisiets y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Buityje peiliais pjaustomi (pvz., kapoklė) ir valomi (pvz., skutamos ar lupamos daržovės, vaisiai) maisto produktai. Peiliai naudojami kaip stalo įrankiai. Peiliais lupama gyvulių ir žvėrių oda, išdarinėjama skerdiena, drožiamas medis. \t Ūkie peilis nuognee platee nauduonams, so anou pjaust, kapuoj, smolkėn vėsuoki jiedi (tam tyčė y peilis kapuonė), skot vaisius ė daržuovės, lop žvieriū skūra, ėšdarėnie meesa, druož medi."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Mėgsta drėgmę, gerai pakelia šalčius. Dauginami tiek sėklomis, tiek vegetatyviškai. Derlingiausi 6–7 metais.[1] \t Onksti praded lystė ėš žemės, da būn pašuols naėšiejėės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žydi ir nokina sėklas nuo balandžio mėn. iki rudens šalnų. \t Žvagėniu sieklas sogol i tuokės brondelės, katras vasaras ontruo posie jėm žvongietė. Saka jeeb žvagėnee šnabzd, čiesos pėivas pjautė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Su šia įkyria piktžole kova sunki. \t Naravėms žliūgis spieree pletas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Požerės ežeras (arba Lingių ežeras) – ežeras vakarų Lietuvoje, Šilalės rajone, 4 km į šiaurės rytus nuo Upynos. \t Puožerės ežers (aba Lingiu ežers) yr ežers Žemaitėjuo, Šilalės rajuonė, 4 km i šiaurės rytu posė nug Opynas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Mieste įsikūrę keleto Gvadalacharos universitetų fakultetai. \t Miestė veek šmuots Gvadalacharas onėversėtetu fakoltetu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Rengdamas baigiamąjį darbą apie persiškų kilimų simboliką, susidomėjo tradicionalizmo ir perenalizmo idėjomis, persisėmė islamiškąja (sufizmo) pasaulėžiūra. Domėjosi Fritjofo Šuono, Tito Brukharto, Martino Lingso, Sajedo Huseino Nasro, Anandos Kumarasvamio, Renė Genono idėjomis. \t Paskom periejė pry tradėciuonalėzma, dėdlee sava tyrėniejėmus grindė sūfėzma pasaulieveiza (riemės F. Šuono, T. Borkharto, M. Lingso, S. H. Nasro, A. Kumarasvamio, R. Genono."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žemdirbiams jis – piktžolė. \t Piktžuolė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Išteka iš Gūšros ežero, telkšančio 5 km į šiaurę nuo Pavandenės. \t Ėštek ėš Gūšras ežera, katros telkša 5 km ont šiaurės nug Pavondenės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Armoracia, angl. Horseradish, vok. \t Armoracia) y tuokis kryžmažėidiu augalū (Brassicaceae) šeimuos augals."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šventragių ąžuolas nuo kelio \t Švėntragiu ōžouls nu kelė"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Varunai paskirta 10 himnų, be to, daugybė himnų paskirti Varunai su Mitra. \t Vėdūs Varūnaa y 10 gysmiu, ale ons da garbėnams sykiom so Indra aba Mitra."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Yra išvesta daug veislių, todėl lapai skiriasi: gūžinių salotų – ovalūs, banguoti, šviesiai žali, suformuojantys įvairaus dydžio apvalias gūželes, lapinių salotų – stambūs, atvirkščiai kiaušiniški, žali, kartais skiautėti. \t Saluotiu lapaa švėisee žali, būn vairiū skvarmu: garbiniouti, lygiakraštee, bongouti, kiaušė skvarmas ė panašee."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Jos mama gimusi Žemaitijoje, o tėvas iš Sirijos. \t Anuos mamelė īr gėmos Žemaitėjuo, vuo paponielis - Sėrėjuo."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1993 m. VU apsigynė socialinių mokslų daktaro disertaciją tema „Pajamų politikos kryptys infliacijos ir stagfliacijos sąlygomis (Lietuvos pavyzdžiu)“. \t 1993 m. apgynė muokslu daktara disertacėjė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Schwarze Krähenbeere) – erikinių (Ericaceae) šeimos augalas. \t Ons muokslėškaa prigol pry erėkėniu augalū (Ericaceae) šeimuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Koordinatės: 56°1′16.22″N 21°11′17.54″E / 56.0211722°N 21.1882056°E / 56.0211722; 21.1882056 \t 56°1′16.22″N, 21°11′17.54″E"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šaknyse gausu mineralinių druskų (kalio, kalcio, magnio, sieros, vario, fosforo, ir kt.). \t Ons een kap mėrkals pry meesuos, kiaušiu ė kėtū jiediu. Tora baisee macnu kvapa ė skuoni."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paprastoji baltagalvė (lot. Leucanthemum vulgare, angl. Oxeye daisy, vok. \t Baltgalvė, kėtap da baltgalvis, ramolė, ramonė (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pteridophyta, Polypodiophyta) – eukariotų (Eukaryota) domeno augalų (Plantae) karalystės skyrius. Priklauso sporinių induočių grupei. \t Pteridophyta, Polypodiophyta) y tuokis savuotėškos augals, katros muokslėškaa prigol pry spuorėniu ėndoutiu ė palėik atskėro skyriom augalū karalystie."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Liaudies medicinoje naudojamas gydant įvairias ligas, ypač virškinimo sutrikimus. \t Ėš kėitė dėrb šluotalės pečiou šloutė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai bekočiai, plunksniškai susiskaldę. \t Lapaa bekuotee, šmuotouti kap plonksnas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapuose ir stiebuose yra malonaus citrinos kvapo eterinio aliejaus. \t Stombris statmens, šakuots, apaugėės plaukelee."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Jų grybiena vystosi po augalų kutikula, epidermio ląstelėse. \t Grybyna ėm žeistė augalū šakas, lapus, vaisius."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šyša \t Šīša"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vainikėlis geltonas, raudonas arba violetinis. \t Žyda par vėsa vasara ėr onkstyva rodeni."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Produktyviausias savaiminės kilmės ąžuolynai (600 m³/ha) yra Vidzgirio miške prie Alytaus, kultūrinės kilmės (660 m³/ha) – Juravos miške netoli Jurbarko. Didžiausia ąžuolų giria (350 ha) yra Ąžuolyno miškas. [1] \t Žemaitėjuo anūm y Šėlotės, Klaipiedas, Plongės, Šėlalės rajuonūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paprastai atlyginama būdavo maistu, drabužiais. Kaimams pradėjus skirstytis į vienkiemius daugėjo samdomų piemenų. 1937 m. Lietuvoje buvo samdoma ~31 tūkst. piemenų.[1] \t Pėimenaa liuob dėrbtė ož jiedi, aprieda, vuo paskom (terpokarie) pradiejė rastėis, katrėi dėrbtom ož alga."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stiebas stačias, apvalus, tuščiaviduris, plikas, vagotas, smulkiais išilginiais dryžiais. \t Ans tora stuora, šakouta šakni."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lathyrus odoratus) – pupinių (Fabaceae) šeimos pelėžirnių (Lathyrus) genties augalų rūšis. \t Lathyrus odoratus) y tuokis augals, muokslėškaa prigolons brondėniu augalū (Fabaceae) šeimaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "dešinieji – Čiotupis; kairieji – Gėrupis. \t dešėnėėjė – Čiuotopis; kairėėjė – Gieropis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Guotė (lot. \t Goutė aba goutena (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Karklėnų ežeras – ežeras vidurio Lietuvoje, Kelmės rajone, apie 8 km į šiaurės vakarus nuo Kražių, 2 km į pietryčius nuo Karklėnų. Ilgis šiaurės-pietų kryptimi 1,1 km, plotis iki 0,65 km. \t Karklienu ežers yr ežers Lietovuo, Rytū Žemaitėjuo, Kelmės rajuonė, aplė 8 km ont šiaurės vakarū nug Kražiu ė 2 km ont pėitrytiu nug Karklienu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kai kurie botanikai mano, kad pievose, pakelėse paplitusi daugiametė saulutė yra sulaukėjusi, kitų nuomone, ši rūšis įsikuria natūraliose bendrijose, todėl Pietryčių Lietuvoje ją reiktų laikyti savaimine, tuo labiau, kad šiaurinė šios rūšies paplitimo riba eina pro Kaliningrado sritį ir šiaurinius Lenkijos rajonus. \t Aug šimtažėidis pėivūs, paopiūs, paežeries, pakelies, augėnams darželiūs, kapūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1879 m. sudegė. \t 1879 m. ana sodegė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Geriausiai auga derlingose priemolio dirvose, nusausintose žemapelkėse. \t Jeeb anou nanokasi, ta ontraas metaas ons ėšlaida stombrius so geltuonaas žėidaas, vuo paskom tuokiūs brondys sobrondėn sieklas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Išteka iš Varvalio ežero, į rytus nuo Žeimalių kaimo. \t Ėštek Gonsė ėš Varvalė ežera, katros yr i rytū posė nug Žeimaliu suodas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Daržinė žliūgė (lot. \t Žliūgis aba žliūgė (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Sėjamoji aviža kilusi iš Europoje augančios laukinės tuščiosios avižos (Avena fatua). \t Ons y kėlėma nug Euruopuo augontės laukėnės toštiuosės avėžuos (Avena fatua)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Teka daugiausia šiaurės vakarų kryptimi. \t Tek opės daugomuo ont šiaurės vakarū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lietuvoje piemenys turėjo atsirasti kartu su gyvulininkyste – ~III tūkstm. pr. m. e. Piemenimis paprastai dirbdavo valstiečių vaikai ar paaugliai, kuriuos, savo ruožtu, prižiūrėdavo piemenų vyresnysis – kerdžius. \t Pėimenaa Lietovuo radas nug senuobės (kor taas III tūkstontmetė pr. Kr.), kap pradietė augintė gyvuolee. Pėimenaas tonkiausee ejėė vaakaa ė bernaa, katrūs liuob priveizdies pardietėnis (kerdis)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Augalas visžalis, su šakotu stiebu, kuris driekiasi žeme, lipa į medžius, remdamasis kimbamosiomis orinėmis šaknelėmis. Lapai odiški, jauni plaukuoti. \t Tas augals žalioun cielus metus, anou stombris een palee žemė, lėp i medius ė ont anūm vėniuojas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai trumpakočiai, kiaušiniški. \t Lapaa trompaas kuotaas, kiaušė skvarmas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ant lapkočio yra nedideli raudoni iškilimai. \t Ont lapa kuotalė nedėdli rauduoni ėškėlėmaa būn."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Girios yra neliestos intensyvios žmonių veiklos (medžių kirtimo), todėl išsaugojusios savo unikalią ekosistemą, vystosi savaime. \t Gėrės gyven vairūs reti žvieree, aug kieravuojamas augalū rūšis. Andaas daugoms Žemaitėjės liuob būtė dėdlės gėrės, bet paskom anas daugomuo bova ėškėrstas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lietuvoje paplitęs visoje teritorijoje, tačiau nevienodai. Didesni plotai yra vidurio lygumoje, pietvakarinėje ir šiaurinėje Lietuvos dalyse. \t Aug mažne vėsuo Lietovuo, bet tonkiau vėdorė, šiaurės ė pėitvakariu lygomūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Juos dažnai nulesa paukščiai arba išgraužia vapsvos. \t Tas ougas spieree nules paukštee aba ėšgriauž vapsas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Iš lapų skrotelės išauga vienas arba keletas žiedstiebių. Žiedynas panašus į raktų ryšulėlį. Žiedai kvapūs, po 5-20 žiedyne. \t Lapaa anou ėšėlgi, švėisee žali, raukšlieti, rėistaas kraštaas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paprastasis kmynas – vertingas prieskoninis augalas, jo sėklos nuo seno naudojamos kepant duoną, rauginant daržoves ir kt., o eterinis aliejus vartojamas maisto, degtinės bei likerių gamyboje. \t Kvynaa y nug sena žėnuoms jiedė pagards. Anū ded kap kep jouda douna, bondielius, ded i sūri. Kvynus žmuonis gera kap suop pėlvs, būn bluogs virškėnėms, traida."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Augalas vienmetis, 30-100 cm aukščio. \t Tasaa augals vėinmetis y, ožaug 30-100 cm aukštoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gailio lapai \t Gailė lapaa"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lakšteliai nuaugtiniai, kreminės rusvos spalvos, paspaudus išsiskiria baltos pieniškos sultys. \t Kuots ėšruod padabnee keporee."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga pievose, dirvonuose krūmuose, mišrių miškų aikštelėse. \t Aug ta žuolie pėivūs, dėrvuonūs, krūmūs, pruogomūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Įdarytos, virtos, pusiau rūkytos, rūkytos, kepeninės ir kitokios dešros vartojamos daugiausia tik šaltam užkandžiui ir sumuštiniams daryti. \t Dešra y ėlgaa ėšsilaikons, šalts jiedis, katra tink dietėis kap pavėrži."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lietuvoje ypač paplitusi daržų piktžolė. \t I Euruopa pakliova XVIII o. pabonguo."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žydi anksti pavasarį (prieš sužaliuojant), kovo-balandžio mėnesiais geltonais žirginiais. Moteriški žirginiai didesni. \t Žilvėtis žyda onksti pavasarie, da pryš sožaliounont, geltuonaas žirgėnaas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vainute 1606 m. pastatyta medinė bažnyčia, prie jos įsteigta parapinė mokykla. \t Vainuotė 1606 m. pabūdavuota medėnė bažninčė, a pry anuos - parapėnė muokykla."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga miškuose, krūmuose, drėgnose pievose, gerai pakenčia pavėsį. \t Aug gorgžnis medies, krūmūs, šlapiūs pėivūs, anam tink smalka."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Subrendusios kiaušialąstės iš kiaušidės patenka į kiaušintakius, kurie atsiveria į kloaką. Jais slinkdamos kiaušialąstės pasidengia drebutine medžiaga, kuri vandenyje labai išbrinktsa. \t Anūs pagamėn varliū muoterėšku kiaušėdės, ė paskom varlės tūs korkolus leida i ondeni."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Upė ties Pašiauše yra dviejose vietose užtvenkta. \t Pry Pašiaušės ont opėis padėrbtė dvė tvankė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Giminingiausia urdu yra hindi kalba (Urdu ir Hindi sudaro disisteminę kalbų grupę – hindustani). \t Tasaa skėrtoms da mažesnis boitėnie ruodou, katruo gausoms arabėšku, persėšku ėr onglėšku skuolėniū y, vuo skėras daugiau vėdvė rašta kalbou."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vainuto miškai \t Vainuota medė"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Yellowhead) – astrinių (Asteraceae) šeimos augalų gentis. Graikiškai inaein – valyti; augalas turi gydomųjų savybių. \t Inula) y tuokis kvietkos, katros prigol dailyžėidiu augalū (Asteraceae) šeimaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paliktas žiemoti, antrais metais burokėlis išaugina stiebą su smulkiais, į varpas susitelkusiais, vėjo apdulkinamais žiedais. \t Svėklis dvėmetis augals y - jeeb anou palėiki par žėima, ta ontraas metaas ons ėšleida stombri so smolkees žėidokaas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai poromis priešiškai plunksniški su kiaušiniškais lapeliais ir ūseliais, kuriais kabinasi prie atramos. \t Anou stombree teevi, vyniuojas, šliaužiuon ė šaukiami vėrkštim y, tūdie ka žėrnee geriau augtom anėm stata vytės. Lapaa sosided ėš mažioku lapoku ėr ėšruod kap plonksnalės. Ont lapu galioku y tuoki ūselee, katraas augals vyniuojas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedai rausvi, balti arba gelsvi. \t Žėidaa būn rausvi, balti aba gelsvi."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Skanus, valgomas grybas. Labai dažnas. \t Pryš taisont nug slyduoka reek nūloptė slyda louba."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Giles išaugina ąžuolai po 1−4 ant kotelio. \t Gėlis ožaug pu 1−4 ont kuotalė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiogupis (kairysis) \t Tora kairė šmuota intaka Žiuogopi."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisiai subręsta rugpjūčio mėn. ir dažnai išsilaiko per žiemą. \t Varnougės būn tuokės puosaldės, puokartės, nuognee gardės nie."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Drabužiams užmerkti ir skalbti pasitelkdavo skobtines geldas. \t Apriedam ožmerktė ė skalbtė liuob nauduotė skuobtėnės nėikuočės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kauno marios – didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje, Nemuno slėnyje, aukščiau Kauno hidroelektrinės užtvankos, 223,4 km nuo Nemuno žiočių. \t Kauna marės y dėdlis tvenkėnis (dėdliausis Lietovuo) šalėis vėdorie, šalėp Kauna, ont Nemona opėis, 223,4 km nug anuos žiuotiū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga daržuose, laukų pasėliuose, pakelėse, panamėse, bergždynuose, inspektuose ir šiltnamiuose. \t Žliūgee auga daržūs, laukūs, pakelies, patuoriūs, šėltnomiūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žydi ir vaisius brandina visą vasarą. \t Anam patink sausas ė saulietas vėitas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Politinė veikla \t Puolėtėkuo"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Polygonum aviculare) – rūgtinių (Polygonaceae) augalų šeimos rūšis. \t Polygonum aviculare) y tuokė žuolie, katra muokslėškaa prigol pry rūgtėniu augalū (Polygonaceae) šeimuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tai vienmečiai, žoliniai augalai, užaugantys iki 40 cm aukščio. \t Tas y vėinmetis augals, katros ožaug lėg 40 cm auktšoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Piktžolė. Auga daržuose, dykvietėse, šiukšlynuose, arimuose. \t Kap pėktžuolė zoikė rūtaa aug daržūs, dykrūs, šabakštynūs, arėmūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Visa upelio vaga ištiesinta. \t Ciela vaga ėštėisinta y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga drėgnuose miškuose ir krūmuose, vandens telkinių krantuose, grioviuose. \t Aug tasaa augals šlapiuos medies ė krūmūs, ežerū, opiu krontūs, griuoviūs, prūdūs. Ana nauduon kap liekvarsta nug kuosolė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dvinamė katpėdė (lot. Antennaria dioica, angl. Mountain Everlasting, vok. \t Katpiedis , kėtap da katpiedė, katpiedielee (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisius – apvali, paprastai žalia, 4–7 mm ilgio dėžutė. Sėklos kiek suplotos, lęšiuko formos, juodos, aplinkui su siauru sparneliu. Augalas išbarstos daug sėklų; jos išbūna dirvoje daigios iki 20 metų. \t Augals ėšbarsta daug sieklu; anas dėrvuo palėik daigės lėg 20 metu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gemeiner Stechapfel) - vienmetis bulvinių (Solanaceae) šeimos, durnaropių (datura) metro aukščio žolinis augalas. \t Datura stramonium) y tuokis augals, katros muokslėškaa prėgol bolbėniu augalū (Solanaceae) šeimaa. Dygoldagis vėinmetis augals y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vasaržaliai, rečiau visžaliai daugiamečiai žoliniai augalai, turintys mėsingą šakniastiebį, kurio viršūnėje kasmet išauga lapų kuokštas ar vienas stambus lapas. \t Tas y daugiametis, par vasara žaliounons žuolėnis augals, so miesinga šaknėm, katra kuožnaas metaas ėšlaid stamontu stombri ė koukšta lapu (aba vėina dėdli lapa). Lapu apatiuo palėik tuokės braškotės, katrūs gamėnas spuoras."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kaukazo kalnai (rus. \t Kaukazos (rus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisius – vienasėklis kaulavaisis su sultingu apyvaisiu. \t Rūgštuokas slīvas šaukiamas krīglėm, pliūmėm."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dažniau įsikuria rūgštokuose, pakankamai derlinguose, gerai išpurentuose dirvožemiuose. Dažnas visoje Lietuvoje. \t Aug mėižiu, lėnū, avėžū laukūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Įvairios tautos Rosa vardu vadindavo ne tik erškėtį, bet ir daugelį kitų ryškiažiedžių augalų. Genčiai priklauso 0,3-2,5 m aukščio krūmai, kurių stiebai dažniausiai dygliuoti, lapai neporiškai plunksniški. \t Tas būn 0,3-2,5 m augoma krūms, katrou stombree tonkiausee tor akstėnus, vuo lapaa nepuorėnee, plonksnėški."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vietovė minima nuo XVI amžiaus. \t Raudienaa mėnavuojami šaltėniūs nug."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga drėgnuose, šviesiuose miškuose, kimininėse pelkėse. \t Vaivuoraa aug driegnuos, švėisiūs medies, kėmėnuojynūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žydai turi tuo tikėti, nes jei jie tuo netiki jie yra eretikai ir jei mes nepriimsime Holokausto kaip bausmės tai yra tas pats kas netikėti į Dievą.[1] \t Žydai turi tuo tikėti , nes jei jie tuo netiki jie yra eretikai ir jei mes nepriimsime Holokausto kaip bausmės tai yra tas pats kas netikėti į Dievą \\. [1]"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kaip rašytoja debiutavo 1763 m., anonimiškai išleidusi satyrinį romaną „Aukštuomenė“ (Le Noble).[2] Kiti žymesni kūriniai: „Trys moterys“ (Trois femmes, 1797 m.), „Laiškai, rasti ant sniego“ (Lettres trouvées sous la neige, 1794 m.), „Kalistas, arba laiškai, parašyti Lozanoje“ (Caliste; ou, lettres écrites de Lausanne, 1786 m.), „Noišatelio laiškai“ (Lettres neuchâteloises, 1784 m.). \t Kap rašytuojė pasiruodė 1763 m., anuonėmėškaa ėšlaidus satyrini ruomana „Aukštuomenė“ (Le Noble).[1] Kėti žymesni kūrėnee: „Trys muoterėškas“ (Trois femmes, 1797 m.), „Gromatas, katras rastas ont snėiga“ (Lettres trouvées sous la neige, 1794 m.), „Kalistas, aba gromatas, parašytas Lozanuo“ (Caliste; ou, lettres écrites de Lausanne, 1786 m.), „Noišatelė gromatas“ (Lettres neuchâteloises, 1784 m.)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "XIX a. pab.–XX a. pr. paviržį paprastai sudarė duonos kepalas, bryzas lašinių, avies mentė ar kumpelis, kartais – sviesto gabalas, dešra. \t XIX o. pab.–XX o. pr. i pavėrži iviejė dounas kepals, bryzos lašėniū, avėis mentė aba kompis, sykees – šmuots svėista, kelbasos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "2001–2003 m. LR Ministro Pirmininko patarėjas švietimo ir kultūros klausimais, 2004–2009 m. Lietuvos generalinio konsulato Kaliningrado srityje kultūros atašė. \t 2001–2003 metaas ons bova LR Mėnėstra Pėrmėninka patariejo švėitėma ė koltūras reekalūs, 2004–2009 metaas - Lietovuos generalėnė konsolata Karaliautė kraštė koltūras atašie."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dirvinio kežio mokslinis lotynų kalba pavadinimas ir sinonimai per Theplantlist.org (anglų k.) \t Spergula arvensis – Plants for a Future (onglu k.)"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Plunksna – paukščių raginis viršutinio odos sluoksnio (epidermio darinys, iš kurių susiformuoja paukščių plunksnų danga. \t Plonksna y tuokis paukštiu aprieds."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gavėnios pradžioje būdavo išrenkami katechumenai, kuriuos vėliau krikštydavo Velyknakčio apeigų metu. \t Paskom draudėms jiestė meesa palėka tik tuom dėinuom ė vėsiem pondielėm."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "A. Uždaviniui priklauso daugybės mokslinių straipsnių, vertimų, recenzijų apie kultūrą ir dailę, poezijos ir prozos kūrinių autorystė. \t A. Oždavėniou prygol daugybė muokslėniu straipsniu, pargoldymu, recenzėju aplė koltūra ė dailė, puoezėjės ė pruozas kūrėniū autuorystė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedai geltoni, susitelkę į skėtiškas kekes. \t Žėidaa geltuoni, sositelkėė kap kekės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stellaria media, vok. Vogelmiere, angl. common chickweed) – gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos, žliūgių (Stellaria) genties augalas. \t Stellaria media) y tuokė žuolie, katra muokslėškaa prigol gvazdėkėniu augalū (Caryophyllaceae) šeimaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Turi šakotą šaknį, kuri gali siekti daugiau nei 10 cm gylį. \t Toria ėlga, šakuota šakni."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Buvo įsitraukęs į Tado Kosčiuškos vadovaujamą sukilimą. \t Dalyvava Tada Kuoscioškas sokėlėmė pryš rosus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žygis – nedidelė upė, tekanti Klaipėdos rajone ir Rietavo savivaldybėje. Priklauso Jūros upės baseinui, Letauso dešinysis intakas, 3,2 km nuo žiočių. \t Žygis yr opiesmos Žemaitėjuo, Klaipiedas rajuonė ė Rėitava savėvaldybie."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Prinoksta rugpjūčio mėnesį. \t Vėdou medėina poukėnė kap mauda ī."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Išdžiovinta mairūno žolė vartojama kaip prieskonis dešroms ir kitiems valgiams. \t Lietovuo meiruonus sykees augėn žuolėninkūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai skiautėti. \t Lapaa skiautieti y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Apvalūs pastatų rąstai, sukirsti kampuose į kertes, turėdavo apvalias arba truputį išgaubtas įkarpas viršutinėje rąsto dalyje iš vienos arba abiejų pusių. Tokios įkarpos yra stačiakampio, trapecijos arba artimos kvadratui formos ir paprastai padaromos 1/2-2/3 rąsto storio. Taip sujungti kampuose vainikai tvirtai laiko sienojų rąstus ir neleidžia jiems skėstis į šalis. \t Sāspars (aba sāspara) y truobesė vainėka rāstu sonierėma vėita aba truobesė komps, katramė soneriami rāstā."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "300 m į vakarus yra Šiuraičių II piliakalnis. \t 300 m i vakarus stuov kėts, [[Šioraičiu II pėliekalnis]]."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaducas – miestelis Lichtenšteino kunigaikštystėje, dešiniajame Reino upės krante, maždaug 470 aukštyje virš jūros lygio. Turizmo centras. \t Vadocos y miestalis Lichtenšteina konėgaakštystie, dešėniam Reina opėis krontė, kortaas 470 aukštie."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedai pavieniuose, 2-2,5 cm skersmens, graižuose, geltoni, kraštiniai išsidėstę keliomis eilėmis, liežuviški, piesteliniai, vaisingi, viduriniai vamzdiški. \t Stombris būn kap so kuokio pūko."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisiakūniai smulkūs arba vidutinio stambumo. Kepurėlė 5-7 cm aukščio, iki 6 cm skersmens, kūgiška, tuščiavidurė, išakyta panašiomis į bičių korį akutėmis, suaugusi su kotu, ochrinė, geltonai ruda, ruda, tamsiai ruda, juodai ruda. \t Briedielis ėšruod baisee sorokėės, kap ožkarpoutas, nūkropėės kap ropožė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Išteka šiauriau Giliogirio, teka pietų – vakarų kryptimis. \t Ėštek bėški i šiaurė nug Gėliuogėrė, tek ont pėitū–vakarū posėis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šiam irgi nukirtę viršūnę, ten įkėlę krikščionišką koplytėlę.[1] Ji seniai sudūlėjo, o ąžuolas išleido atžalas, išsiaugino stiprias šakas, sustambėjo, toliau žaliuoja. Tačiau sendamas medis galėjo ir savaime prarasti viršutinę stiebo dalį ir ant jo esančias šakas. \t Tam oožoulou ėrgė nūkėrta vėršūnė ė vėituo anuos ikielė medėnė kuoplyčielė.[1] Ale ana būktaas sopova, vuo oožouls ėšleida atžalas ė tebežalioun lėgė daba."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Sunkiai išnaikinama piktžolė. \t Aug daržūs ė laukūs kap pėktžolė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stiebas šakotas, šaknis gana stora, sumedėjusi. \t Stombris anou šakuots y, šaknės stuoruoka, somediejosi."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pasideda Žemaičių aukštumoje, Spingių kaimo apylinkėse, 1,5 km į šiaurę nuo Palentinio. \t Ėštek Žemaitiu aukštomuo, Spingių kaimo apylinkėse, 1,5 km į šiaurę nuo Palentinio."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Nirguna brahmanas tapatinamas su atmanu, o visos jo įsivaizduojamos savybės ir atributai laikomi tik majos raiška, nes galutinė tikrovė neturi jokių ribų. \t Rokunama, ka nirguna brahmans tapatinamas lygos y atmanou (tas y, žmuogous neasabnaa dūšee), vuo vėskos kū galam aplė anon isivaizdoutė y muons (majė)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Palikimas \t Raštaa"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Varpa – augalų žiedynas, kurio pagrindinė ašis yra ilgesnė už šonines, žiedai bekočiai. \t Varpa y tuokis augalū žėidū kuokštos, katramė maži, bakuotee žėidokaa laikas ož statmenuos ašėis. Varpa paprastaa žmuonis vadėn tėktaas javū (kvėitiū, mėižiu, rogiū) žėidus, ė paskom anūm vėituo palėikosius grūdus. Buotanėškaa varpuom šaukiami vairiū augalū žėidaa: vėsū varpėniu augalu, viksvu, trauklapiu ė kt."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gyvenvietės: Mažiavos, Eitučiai (viensėdis), Mamiai, Gaudučiai. \t Pry opalė y tuokės suodas: Mažiavas, Eitotee, Mamee, Gaudotee."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1921 m. įkurta parapija. \t 1921 m. pradiejė veektė parapėjė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Equisetum) – asiūklūnų (Equisetophyta) skyriaus, asiūklainių (Equisetopsida) klasės, asiūklinių (Equisetaceae) šeimos augalų (sporinių induočių) gentis. \t Equisetum) y tuokis augals, gėmėnišks papartiam. Triaušee aug apydriegnies dėrvūs, šaltėnioutūs vėitūs, medies, pėivūs. Anūm šaknis ė stombree sosided ėš naraliu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tokia šluota šiurkšti, todėl dažniausiai naudojama kiemui, gatvei šluoti. \t So tuokė šlouta šloun kėima, asla."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Verpstukų smagračiai gaminti iš molio, gintaro, akmens, rago, kartais iš metalo. \t Ons būn padėrbts ėš muolė, gintara, kūlė, raga, sykees ėš metala."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kotas 5-8 cm ilgio, 2-3 cm storio, tuščiaviduris, išilgai raukšlėtas, su duobutėmis, pamatinė dalis sustorėjusi, suaugusi su kepurėle, baltas, gelsvas. \t Anou kuots balts y, vuo keporė švėisee roda."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Švendras (lot. Typha, angl. Bulrush, vok. \t Šėndros, kėtap šėndraa, šėndra, šėndras (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tai daugiametis, 60-150 cm aukščio užaugantis, vasarą žaliuojantis puskrūmis, kurio lapų spalva nesikeičia iki rudens. \t Žalmedis taa daugiametis, 60-150 cm augoma augals y, katros žalioun par vėsa vasara."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Valgomosios rūgštynės lapai, jauni stiebai naudojami salotoms, sriuboms, padažams. Lietuvoje ruošiamas specialus patiekalas iš rūgštynių – rūgštynių barščiai. \t Jauni rūgštyniu lapaa ė stombree tink jiediou, tora rūgšta smuoka, gers vėtamėns y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ežere yra 0,4 ha sala.[1] \t Ežerė y 0,4 ha sala."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Esą, kartą žemaičių pulti vienu metu atskubėjo abi – švedų ir rusų kariuomenės. \t Būktaas syki ė rosaa, ė švedaa sykiom ožiejė tuos pėlėis poltė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paplitusi laukų ir daržų piktžolė. \t Tas y ikyrė laukū ė daržū piktžuolė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pagrindinis intakas – Viksvė (kairysis). \t Dėdliausis ėntaks Viksvė y (kairė šmuota)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Rosa) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalų gentis. \t Rosa) y tuokis augals."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Uogose yra saponinų, alkaloidų. \t So anou daža joudaa aba rauduonaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vitis) – vynmedinių (Vitaceae) šeimos augalų gentis. \t Vitis) yr augals ėr anou ougas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kaip dekoratyvinė auginama prie sodybų, ypač pilnavidurės formos. \t Tink kap liekvarts gydytė skūras lėgas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kiauliena valgoma įvairiai paruošta: virta, kepta, rūkyta, sūdyta. \t Kiaulėėna žmuonis jied vairee pataisyta - vėrta, kepta, rūkyta, sūdyta. Baveek vėsas kiaulės kūna dalys jiedamas y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisiai visiškai apgaubti apyžiedžio ir apyvaisio. Apyvaisis plonas, persišviečiantis. \t Žėidaa mizerni, aug šmuotaas, miltouti."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Visos augalo dalys, ypač šakniastiebiai ir uogos, nuodingos žmogui, ypač vaikams. Iš gyvulių labiausiai kenkia arkliams. \t Ciels augals, ypatingaa anou šaknis ė ouga, trocyzna y, beje vaakam nuogniausee."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kūrybinės veiklos pradžioje daug rašė apie XX a. antros pusės Lietuvos dailę. Besimokydamas lygia greta domėjosi Gurdžijevo, Karloso Kastanedos, Herberto Giunterio, Tarthango Tulku dvasine literatūra. \t Pradiuo ons tyrėniejė XX o. ontruos posės Lietovuos dailė, ale paskom sosiduomėjė \"dūšės literatūra\": Gurdžėjėvo, Kastaneda, H. Giunterio, Tarthango Tulku."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Rhabarber) – rūgtinių (Polygonaceae) augalų gentis, kuriai priklauso daugiamečiai žoliniai augalai. \t Rheum) y tuokė daržuovė, katra muokslėškaa prigol pry rūgtėniu augalū (Polygonaceae)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pietiniame šlaite, 4 m žemiau aikštelės krašte esančios terasos, gynybinis griovys, už kurio supiltas pylimas 2 m aukščio išoriniu šlaitu. Jie likę tik pietvakarinėje dalyje, kitur jau sunaikinti. \t Paskom kalns bova geruokaa aplygėnts ė nūardyts."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Salotoms gaminti naudojamos įvairiausios šviežios daržovės: salotos, agurkai, morkos, pomidorai, įvairūs kopūstai, ropės, špinatai, svogūnai, paprika ir daugelis kitų, taip pat žalumynai (krapai, petražolės, svogūnų laiškai), grybai. \t Saluotės taisa ėš vairiū augalū lapu, ruopaliu: saluotiu lapu, agorklu, muorku, pamėduoru, kuopūstui, ruopiu, špėnatu, cėboliu, pėpėru, tepuogė tink vairės jaunas žuolės (pėinės, balondras, kvynaa)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai rauktais kraštais, auga iš skrotelės. \t Anuos stombris statmens, stamontros."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Intakai: Būdupis (dešinysis), Irtuonėlė ir Girupis – kairieji. \t Intakaa: Būdopis (dešėnysis), Ėrtounielė ė Gėropis – kairiuojo."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šlaitai statūs, 12 m aukščio. \t Šlaataa statee y, 12 m aukštoma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žievė lygi, beveik juoda. Ūgliai raudonai rudi, nedygliuoti, trapūs. Lapai tamsiai žali, kiaušiniški, lygiakraščiai, auga pražangiai. \t Ūglee būn rauduonaa rodi, nadygliouti, lūžtontys."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Taubenkropf-Leimkraut, Gewöhnliches Leimkraut, Aufgeblasenes Leimkraut, Klatschnelke, Knirrkohl) – gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos naktižiedžių (Silene) genties augalas. Savaime paplitęs vidutinių platumų Europoje, Azijoje ir Šiaurės Afrikoje, taip pat ir Lietuvoje. Natūralizuotas Šiaurės Amerikoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje. \t Silene vulgaris) y tuokis augals, katros muokslėškaa prigol pry gvazdėkėniu augalū (Caryophyllaceae) šeimuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Carex buekii, angl. Ban sedge, vok. Banatische Segge ) – viksvuolinių (Cyperaceae) šeimos, viksvų genties daugiametis augalas. \t Carex buekii) y tuokė žuolie, katra muokslėškaa prigol pry viksvoulėniu augalū (Cyperaceae) šeimuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga upių ir ežerų pakraščiuose, grioviuose, balose, pelkėse ir stovinčiuose bei lėtai tekančiuose vandenyse.Lietuvoje dažna rūšis. Lietuvoje augančios formos: Alisma plantago-aquatica f. aquaticum Glück. – auga pusiau pasinėręs vandenyje. Lapų koteliai ilgi (3–10 kartų ilgesni už lakštą); be orinių, dažniausiai yra ir plūduriuojantieji, siauresnių lakštų lapai. \t Aug varlies šaukštaa opiu ėr ežerū krontūs, griuoviūs, balūs, pelkies, stuovintiūs ė palėngvaa salontiūs ondenūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Puruša sūkta (skr. पुरुष सूक्तम् = puruṣa sūktam) – vienas plačiausiai nagrinėjamų indų šventųjų tekstų rinkinio – Rigvedos – himnų. \t Purušas gysmie (skr. पुरुष सूक्तम् = puruṣa sūktam) y vėina ėš svarbesniū gysmiū senuobės indu \"Rigvėduo\"."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Carpinus betulus, angl. Common hornbeam) – beržinių (Betulaceae) šeimos, skroblų (Carpinus) genties lapuotis medis. \t Carpinus betulus) y lapouts medis, katros prėgol beržėniu augalū (Betulaceae) šeimaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pūkinės plunksnos apsaugo organizmą nuo šilumos praradimo. \t Kažkūmet pu dvyjū nedieliu anėi ėm mainytėis i plonksnas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kmyno sėklos \t Kvynaa"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žirklės – įrankis, skirtas kirpimui. \t Žirklės y rakonds so katrou kerpama y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Iš beržų ir klevų gaunamos sultys, vartojamos kaip gėrimas. \t Berža ė kleva sola tink gierėmou, tūdie y laidama."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Krokas (lot. \t Šiepruons (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stalas, dengtas staltiese (Žemaitės muziejus, Bukantė) \t Stals, ėšriedyts so staltėisė (Žemaitės moziejos, Bukontė)"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Raphanus sativus, angl. Radish, vok. \t Raphanus sativus) y tuokė daržuovė, katra muokslėškaa prigol pry kryžmažėidiu augalū (Brassicaceae) šeimuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gausiai žydi pavasarį. \t Gausee žyda pavasarie."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tai didelis gamybos ir prekybos centras, geležinkelio mazgas. Gaminami automobiliai, mašinos, gumos ir spaudos gaminiai, apdirbamas maistas. \t Tasaa miests dėdelis pramuonės ė prekybas cėntros y, tepuogė gelžkelė mazgs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Turi savybę kaupti stiebų audiniuose vandenį. Paplitusi visoje Lietuvoje. \t Ta y dėdlė piktžuolė , ana ravietė sonkee y, ba žliūgė šaknis spieree ataug ėš maža dėrvuo palėkosė galioka."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Natūraliai paplitęs visoje Lietuvoje, retas Lietuvos pietinėje dalyje – Vilkaviškio, Marijampolės, Alytaus savivaldybėse, bet dažnesnis Utenos ir Biržų miškų urėdijose. Auga upių, upelių, ežerų pakrantėse, mišriuose miškuose, kirtimuose, mėgsta drėgnas vietas bet auga ir sausame miške. \t Aug opiu, opaliu, ežerū pakronties, mišriūs medies, ėškartūs, anėm patink šlapės vėitas ale aug ė sausūs medies."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vainuto miškuose gyvena briedžiai, stirnos, šernai, vilkai, lapės, kiaunės, usūriniai šunys, kiškiai, voverės.[1] \t Tuo medie gyven brėidee, stėrnas, šernas, vilkaa, lapės, kiaunės, usūrėnee šones, zoikee, vuoverės.[1]"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Augalas nuodingas. \t Anou maclyva dalės lapaa y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dirvinis vijoklis (lot. Convolvulus arvensis) – vijoklinių (Convolvulaceae) šeimos augalas, paplitęs Eurazijoje. \t Vītoulė (da kėtap: vītoulis, vītorie, vītorė, vītoris, vėjuoklė, vėjuoklis, vėjūns, vėjorks, ruoželė, ruožėkė, lot. Convolvulus arvensis) y tuokis augals, žuolie vėjorkė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Avižos mėgsta vėsų ir drėgną klimatą. \t Avėžaa tink viesos ė vilgšnos uors."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Prasideda Šauklių apylinkėse. \t Ėštek pry Šaukliū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kraigui parenkami geriausi šiaudai, perlenkiami į kitą šlaitą ir prispaudžiami kartele. \t Ont čiokora ded geriausius šiaudus, katrūs parlenk i kėta šlaata ė prėspaud žagrio."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vidutinis nuolydis 166 cm/km. Ant upės įrengti du tvenkiniai: Darbėnų (9 ha) ir Lazdininkų (108 ha)[1]. \t Ont Darbuos palėkėė do tvenkėniu: Darbienu (9 ha) ė Lazdėninku (108 ha)[1]."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Taurėlapių ir vainiklapių - 5. \t Slīvaa skanūs, poikūs, saldūs ī."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Sąspara \t Sāspars"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Perdozavus atsiranda sausumas burnoje, sutrinka regėjimas, išsiplečia vyzdžiai, padažnėja širdies plakimas, atsiranda mieguistumas. \t Dygoldagi vartuo kap kvaašala - jied sieklas aba taisa ėš anūm erbata. Nug gygoldagė nasonkee galam gautė gala."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Čia yra šalies vadovo – kunigaikščio rūmai ir pilis, pastatyta XVI a. pradžioje ant kalvos. \t Čė y konėgaakštė paluocee ė pėlės, pabūdavuota XVI o. pradiuo ont kalna."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Malksna, gontas – stogo dangai skirta medinė lentelė. \t Guonts aba guonta y tuokė medėnė lėntalė stiogou apdengtė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stiebas status, sultingas. \t Stombs grėka statmens, soltings y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Į karvelių gurklį šie fermentai atryjami iš skrandžio. Toks apvirškintas maistas gurklyje išlieka ilgai, net jei skrandis tuščias. \t Kap katrėi paukštee gūžiūs laika jiedi kap anou neša sava vaakam, vuo balondee sava gūžiūs vaakam penietė da gamėn tuoki \"paukštiu pėina\"."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Balčia – dešinysis Šešuvies intakas, įteka į ją 92 km nuo jos žiočių, Ylių kaimo teritorijoje. \t Balčė y tuokė opės rytū Žemaitėjuo, dešėnė šmuota Šešovėis ėntaks."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Caprisalix) – gluosnio genties pogentė. \t Caprisalix) y tuokė glousnė, katra ėšaug kap krūms. Karklaa aug šlapiūs pėivūs, šalėp opiu, ežerū, balū. Aug spieree, nuognee gajūs y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kaimiškojo tabako džiovintuose lapuose yra nuo 1 iki 10 % nikotino, 15–20 % organinių rūgščių, sėklose yra 35–40 % aliejaus[1]. Iš augalo lapų gaminami nuovirai, skirti vabzdžių atbaidymui. \t Makuorkas džiuovintūs lapūs y nėkuotėna, tūdie anėi taisytė rūkėmou."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Miestas išsidėstęs Tibeto kalnyne, Brahmaputros (Jarlung Dzangpo) intako Lasos slėnyje, 3650 m aukštyje. \t Miesta ižymybė Puotalas paluocee y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisius − dėžutė. Augalas gležnas, trapus. Stiebas visada labai išsikerojęs, šakotas, gali nusidriekti pažemiu iki pusės metro, aukštyn pakyla nedaug. \t Lapaa platee, kiaušė skvarmas, ėlguokaas kuotalees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1891 m. žaibas uždegė bažnyčią. \t 1891 m. žaabs anon oždegė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Margerite), dažnai klaidingai vadinama ramune – astrinių (Asteraceae) šeimos, baltagalvių (Leucanthemum) genties augalas. \t Leucanthemum vulgare) y pry gražiažėidiu (Asteraceae) šeimuos prėgolons kvietkos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Masyvą skiria vieškelis 2116 Pluskiai–Žibuoklės–Katiliškė . Miške iš šalimais įsikūrę Petkiškiai, Pluskiai, Paprūdžiai, Kūprė, Žibuoklės, Morkiškė, Šuneliai, Išlinskiškiai, Juodeikiai, Burbiškė, Šilos. \t Pry medės y tuoki kaimaa: Petkiškiai, Pluskiai, Paprūdžiai, Kūprė, Žibuoklės, Morkiškė, Šuneliai, Išlinskiškiai, Juodeikiai, Burbiškė, Šilos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šaknis cilindriška arba verpstiška, liemeninė. lapai 2-3 kartus plunksniškai suskaldyti. \t Šaknės paėlga y. Lapaa 2-3 sykius plonksniškaa soskaldyti."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šilkažiedė gaisrena (lot. \t Sėlka žuolie (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaistinis kietis arba peletrūnas (lot. \t Peletrūns, kėtap palatrūns, peletrūna (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žydi gegužės – birželio mėn. \t Žydia gegožė–birželė mienėsees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga pamiškėse, krūmuose, spygliuočių ir mišriuose miškuose, sausminėse ir užliejamose pievose, miško aikštelėse. \t Skėras nug kėtū našlaatiu (pėjuolku) ka nekvepa. Aug pamediūs, krūmūs, pruogomūs, pėivūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Debesylas (lot. Inula, angl. \t Debesīla aba debesyls (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1992–1993 m. Ekonomikos ir privatizacijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas. \t 1990–1992 m. rašė muokslėni darba Vuokytėjuo."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Svarbiausias poezijos motyvas – senosios, archajiškosios, kaimo pasaulėjautos susidūrimas su moderniu pasauliu ir žlugimas. \t Sava eiliesė, kningūs Martėnaitis apdainiuo seuobėška suoda, gyvenėma, kap ons spieree mainas ė nykst, kap ožlaida keli dabartėniam žmuogou, dabartėniam myslėjėmou. 1984 m. so režėsieriom Gytio Lokšo padėrba fėlma \"Vakar ė vėsaduos\"."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Arvydas Juozaitis Gimė: 1956 m. balandžio 18 d. (63 metai) Vilnius Veikla: Lietuvos filosofas, rašytojas, publicistas, sportininkas, politinis bei visuomenės veikėjas Alma mater: Vilniaus universitetas Žymūs apdovanojimai: Vinco Kudirkos premija DLK Gedimino 5 laipsnio ordinas Ievos Simonaitytės premija Baltijos Asamblėjos literatūros premija Vikiteka: Arvydas JuozaitisVikiteka \t Arvyds Jūzaatis Gimė: 1956 m. balandžio 18 d. (63 metai) Vilnius Veikla: Lietuvos filosofas, rašytojas, publicistas, sportininkas, politinis bei visuomenės veikėjas Alma mater: Vilniaus universitetas Žymūs apdovanojimai: Vinco Kudirkos premija DLK Gedimino 5 laipsnio ordinas Ievos Simonaitytės premija Baltijos Asamblėjos literatūros premija Vikiteka: Arvydas JuozaitisVikiteka"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Nuo vidurupio vaga darosi vinguriuota, teka Virtukų miško pakraščiu. \t Paskom Dratvenė vaga jėm vingoriotė, tek Vėrtoku medies pašmuotė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Sprūdės kalnas, t. p. Sprūdė, Pavandenė, Pasprūdė, valdiškai – Šaukštelio piliakalnis – piliakalnis Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Šaukštelio kaimo, Varnių seniūnijoje, 2 km į šiaurę nuo Pavandenės, apie 1,4 km į šiaurės vakarus nuo Gludo ežero, Varnių regioniniame parke. Pasiekiamas iš kelio 4609 Janapolė–Pavandenė–Žiogė , už jo didesnio posūkio į dešinę prieš Pavandenę, už sodybos kairėje pasukus į kairę šiaurės rytų kryptimi pro negyvenamą sodybą ir pavažiavus 350 m. \t Sprūdės kalns, kėtao Sprūdė, Pavondenė, Pasprūdė, valdiškaa – Šaukštelė pėliekalnis y dėdlis pėliekalnis Žemaitėjuo, Telšiū rajuonė, pry Šaukštelė suodas, Varniu seniūnėjuo, 2 km ont šiaurės nug Pavondenės, pakliūn i, Varniu regėjuonėni parka."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Cempasúchil) – astrinių (Asteraceae) šeimos augalų gentis, kilusi iš Amerikos. \t Tagetes) y tuokė kvietka, katra muokslėškaa prigol pry greižžėidiu augalū (Asteraceae) šeimuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Turi kelis bevardžius intakus. \t Tora Aitralė šmuota bavardiu intaku."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Gyvenvietės prie Ušnos: Moluvėnai, Ušna, Plikšilis, Ušnėnai. \t Pry Ošnas tuokės suodas y: Moluvėnai, Ušna, Plikšilis, Ušnėnai."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tai 3-6 m aukščio krūmas, augantis drėgnose vietose. \t Lietovuo nuognee tonkos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pupa (lot. \t Popa (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga lapuočių ir mišriuose miškuose, krūmuose pavėsingose atšlaitėse, drėgnokuose, derlinguose dirvožemiuose. \t Aug medies (lapoutiu ė mišriūs), krūmūs, atšlaaties, šlapiūs dėrvūs. Gyvatougee tink smalka."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Formisiche Giascogne (vietos tarme Juascugnu) Grotte (i Grutti) La Pietra (a Petraja) Marinella (nuo 2011 m.) \t Formisiche Giascogne (vėitas ruoda Juascugnu) Grotte (i Grutti) La Pietra (a Petraja) Marinella (nug 2011 m.)"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šis prieskonis dedamas į raugiamus agurkus, pomidorus, grybus, į marinatus. \t raugtus agorkus, tuomatus, grybas, marėnatus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vainikėlis balsvas rausvas, suaugtinis, pūstas, išlikusi viršūninė anga su trumpomis, bukomis skiautėmis. \t Vaivuoraa pražyst gegožė pabonguo, ė žydia lėgo bėrželė vėdorė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1915 m. išvyko mokytis į Slucko ješivą. \t 1915 m . išvyko mokytis į Slucko ješivą."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Į taurelę panašios 4 sutankėjusios pažiedės. Tikroji taurelė primena vainikėlį, nes jos lapeliai žiede stambiausi, spalvoti (rausvi ar violetiniai, retai balti), blizgantys. \t Lapokaa smolkee, kap žvynaa, ba kuotū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1982–1984 m. dirbo Vilniaus universitete, dėstė Lietuvos žemės ūkio akademijoje. \t 1982–1984 m. dėrba Vėlniaus universitetė, diestė Lietuvuos žemės ūkė akademijuo."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vainiklapiai dukart trumpesni už taurėlapius (2 mm ilgio), dviskiaučiai. Kuokeliai 8; dulkinės su rageliais ir pakabučiais. Vaisius – rutuliška dėžutė, apaugusi baltais šeriškais plaukeliais; joje sunoksta daug smulkių sėklų. \t Žėidaa maži, švėisee rūžavi, tonkee sogolėė i statmena kekė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tai vienas seniausių kultūrinių augalų. \t Būn laukėnis kanapis, katros aug pakelies, šiokšlynūs, patuoriūs, ė namėnis kanapis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Soapwort, vok. Gewöhnliches Seifenkraut). Visose augalo dalyse yra saponino. \t Cieluo moilažuolie y gausoms sapuonėna - tuokės medegas, katra potuoj kap moilos ė tink prausėmousi, diemiems valytė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dėl gero kruopų skonio, greito suvirimo ir dabar soros yra viena svarbiausių kruopinių kultūrų. \t Sūru kroupas gera skuonė, spieree soverd. Ėš anūm taisa kuošės ė zopės, tink kepėmou."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Įteka į Miniją 38,2 km nuo jos žiočių, ties Rokais. \t Sotek so Mėnėjė pry Ruokū suodas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Sietai \t Do rietio"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Senovinė ližė – eksponatas ant sienos \t Senuobėnė lėžė"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Geriau tarpsta drėgnesnėse ūksmėtose vietose. \t Ypatingaa miegst vėlgšnas, šlapės vėitas, smalka."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Piliakalnis apardytas arimų, aikštelės viduryje iškasta duobė. \t Kalnė kas taa yr ėškasėės doubė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisiai subręsta liepos – rugpjūčio mėnesiais. \t Žydia baltaa gegožė mienesi."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Druskinė – indas, skirtas druskai laikyti. \t Droskėnė y nedėlis ėndalis, katramė laik droska."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Jo teigimu Holokaustas įvyko kaip bausmė už visas žydų nuodėmes: Dievas skaičiavo visas žydų nuodėmes ištisus šimtmečius kol nuodėmių skaičius pasiekė 6 milijonus. \t Jo teigimu Holokaustas įvyko kaip bausmė už visas žydų nuodėmes : Dievas skaičiavo visas žydų nuodėmes ištisus šimtmečius kol nuodėmių skaičius pasiekė 6 milijonus ."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Prie Kalnujų, buvusiame Žieveliškės kaime, M. Davainio-Silvestraičio sodybos vietoje, 1995 m. pastatytas koplytstulpis. \t Pry Kalnoju, Žėiveliškies, bova M. Davainė-Silvestraatė gyvenėms."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Srovės greitis 0,1 m/s. Vidutinis debitas 0,53 m³/s. [1] \t Ondou tek 0,1 m/s spieromo."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedynas – šluotelė, sudaryta iš stambių purpurinių varpučių (10-12 mm ilgio). \t Žėids sosided ėš mažu ale stombiū varpotiu, katras ėšruod kap ašarėkės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Virtos, pusiau rūkytos dešros bei mėsos duona vartojamos ir karštos − kepamos atskirai ar su kiaušiniene. Kepeninė dešra truputį apkepama orkaitėje. \t Ana jied so douna ė sūrio, so kiaušynė. Paprastaa ėšrūkytas dešras liuob laikys kamėnė ė jies tiktaas par švėntės"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pasižymi tuo, jog dienos bėgyje žiedynai gręžiasi Saulės kryptimi. \t Žydia nug lėipas lėgė siejės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Peri 13-14 dienų. Kartais išveda dvi vadas. \t Ded 4-6 vairiū barvū kiaušius."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Srovės greitis 0,1 m/s. Vidutinis debitas žiotyse 1,41 m³/s. Ties Kernais yra 84 ha Kernų tvenkinys. \t Sraunoms 0,1 m/s y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žydi liepos-rugsėjo mėnesiais. Rudenį subrandina juodas arba juodai-baltai dryžuotas sėklas. \t Ont rodenė žėida vėdorie nūnuokst tuokės sieklas, so joudo aba joudaa-baltaa dryžouto lokšto."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tai gausiausia Europos lingvistinė ir tautų grupė. \t Senuobie slavaa gyvena, bet paskom ėšnykaa Dakėjuo (daba Romonėjė), Graakėjuo, aplinkou Elbės (Labės) žemopi (daba šiaurėis rytū Vuokytėjė)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Auga greitai, išgyvena iki 300 metų. \t Vinkšnas aug spieree, ėšgyven lėgė 300 metu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kūrybą ėmė skelbti nuo 1955 m. 1962 m. išėjo pirmasis eilėraščių rinkinys „Balandžio sniegas“. \t Nug 1955 m. Marcelios Martėnaitis jiemės skelbtė gazietūs sava eilės, vuo 1962 m. ėšlaida pėrma sava eiliū kninga „Balondė snėigs“."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Savaime auga Vidurio ir Šiaurės Europoje Vakarų Sibire. Lietuvoje dažnas. \t Lietovuo ons tonkee kor aug."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Yra karjerų. \t Karjeru y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pavieniai rutuliški žiedai išauga ant trumpų kotelių. Taurelė priaugusi prie mezginės, vos įžiūrima. \t Žėidokaa balti, ėšruod kap kuokės tauralės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žydi per visą vasarą, nuo pirmųjų birželio dienų. Žiedas žydi neilgai – vos vieną popietę. \t Žydia gauris ciela vasara."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lietuvoje drebulynai sudaro ~3,7 % medynų. \t Aple 3,7 % Lietovuos mediu apošruotaa y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Augalo tėvynė – Andų kalnai, XVIII a. pab. pateko į Europą, o po to paplipto po visą žemyną ir Aziją. \t Amerėkuonka y kėlėma ėš Amerėkas žemyna, Andu kalnū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisius – rutuliškas, sultingas kaulavaisis, prinoksta rugpjūčio-rugsėjo mėn. \t Žėidaa mizerni, balti, žyda gegožė-lėipas mienesees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Teka vakarų kryptimi. \t Prasided šalėp Kalnytiu suodas Tek ont vakarū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Rudenį subrandina vaisius – stambias rudas sėklas, apgaubtas spygliuota dėžute. \t Daba kaštuonus teriuo tuokė kondės (kaštuonėnė kerškondė), katra nūgrauža anou lapus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "XIV a. kryžiuočių kelių aprašymuose (1385–1395 m.) minima žemaičių pilis Parsepil, stovėjusi Medininkų žemėje. \t XIV o. kryžėninku keliū aprašymūs (1385–1395 m.) mėnavuojama y, ka Medėninku žemie stuoviejė tuokė pėlės Parsepil."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ji skirta laikyti maisto atsargoms, namų apyvokos daiktams, girnoms. \t Sykees kamaruo vasaras čieso liuob mėiguotė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1993–1997 m. Vilniaus banko atstovė spaudai, ryšių su visuomene skyriaus viršininkė. \t 1993–1997 m. Vėlniaus banka atstuovė spauda, ryšium su visuomenė skyriaus vėršinynkė. 1997–2000 m."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Daugumos jūreivių rūbai irgi buvo šiurkštūs kanapiniai. \t Tepuogė ėš kanapė plauša nug sena liuob dėrbtė puopyriu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Skilandžio sudėtis \t Kindžioks"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedai žaliai gelsvos spalvos, žydi rugpjūčio pabaigoje-spalio mėnesiais. \t Žėidaa žalmedė žalee geltuoni y, žydia nug rugpjūtė pabonguos lėg spalė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Duonos gamyboje salyklas vartojamas smulkiai sumaltas rugių salyklas. Vartojamas ir alui, girai daryti, krakmolui cukrinti (spirito pramonėje), kitų salyklinių gėrimų, sausainių, javainių gamybai. Salyklas – salyklinio viskio pagrindas. \t Tepuogė salyklas ded kap kepa douna, anuos ded i gėra, sausainius."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 55x50 m dydžio, 2 m žemesne pietine dalimi. \t Pėliekalnis atskėram kalnė statiuom atšlaatiem y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Didžiausi jautienos vartotojai pasaulyje yra JAV, Brazilija, Japonija ir Kinija. Didžiausi jautienos eksportuotojai yra Australija, Brazilija, Argentina, Kanada. \t Dagomuo jautėėna svietė skerd Australėjė, Brazilėjė, Argentina, Kanada, Meksėka, Amerėka, Rosėjė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Augalas maistinis ir vaistinis. Vartojamos garstyčių trauklapiams gaminti. \t Een ons kap pagards i meesuos, paukštėinas jiedius."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Aklė (lot. \t Aklis (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Jame yra kapinės. \t Švėntuoriou kapaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedai žalsvi, vaisiai – tamsūs riešutėliai. Auga pievose, prie namų, saulėtose vietose. Žydi visą vasarą. \t Aug takžuolė pėivūs, saulietūs vėitūs, ypatingaa anuom tink augtė ont takū, kėimūs, geraa parneš mindėma."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dalis vijoklinių augalų tokiu būdu pasiekia šviesą, nustelbia ar sunaikina dėl išteklių konkuruojančius augalus, kiti vijokliai besivyniodami kolonizuoja teritorijas. \t Dalės vėjuokliu šėtap pasėik švėisa, ožguoža ė sodoruo diel jiedė basivaržontius augalus. Truopėkūs aug somediejosės vėjuoklės, katruos šaukiamas lianuom. Lietovuo žėnuomas vėjuoklės y vėjorks, apynys, raganė, bronts."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Panicum miliaceum, angl. \t Panicum miliaceum) y tuokis grūdėnis augals, katros muokslėškaa prigol pry varpėniu augalū (Poaceae) šeimuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pumpotaukšlis (lot. Lycoperdon, vok. Stäublinge) – pumpotaukšlinių (Lycoperdaceae, vok. \t Pampuotaukšlis, kėtap pompuotaukšlis, pompuotauškis, pompuotekšlis, pompuotaukštis, pompotis (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šakniastiebiai šakoti, stiebas stačias, prie pagrindo dažniausiai rausvai dryžuotas. \t Anou šaknis būn šakuotas, stombris statmens, apatiuo tonkiausee rausvaa dryžouts."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Skraistlapių viršūnės kabliškai užsilenkusios. \t Varnalieža lapus ded pry vuotiu, potmeniu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žydi balandžio - gegužės mėn. \t Žydia raktelee pavasari, balondė - gegožė mienėsees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisius – apvali, gelsva, 8-9 mm ilgio, su šešiais stačiais dantukais dėžutė. Sėklos pilkšvos, apie 1,5 mm skersmens, plokščios, inkstiškos, grubios, išlieka gyvybingos iki penkerių metų. Dauginasi sėklomis ir šakojantis šaknims. \t Žydia pūslėis žuolalė par ciela vasara ė rodenė pradiuo, skleidas briekšmuos čieso."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žilvitinis karklas (lot. \t Žilvėtis aba žilvytis (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vidutinis upės nuolydis – 246 cm/km[1]. Aukštupio ir vidurupio vaga daug kur sureguliuota. \t Šlynas aukštopis ė vėdoropis daugomuo ėštėisints, nūmeliuorots."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ančia – Šešuvies dešinysis intakas, įteka į ją 46 km nuo jos žiočių. \t Ončė aba Ančė y tuokė opės rytū Žemaitėjuo, Šešuovėis dešėnė šmuota intaks."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Šelmuo Šelmuo netoli Šiaudviečių Ilgis 12,5[1] km Baseino plotas 29,7 km² Ištakos Grygališkės apylinkės Žiotys Šustis Šalys Lietuva \t Šelmuo Šelmuo netoli Šiaudviečių Ilgis 12,5[1] km Baseino plotas 29,7 km² Ištakos Grygalėškės apylinkės Žiotys Šostės Šalys Lietuva"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Skleidžia malonų kvapą. \t Peletrūna ded i vantas, ka perenie doutom gera smuoka."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Puodas – indas, skirtas valgiui virti. \t Pouds y tuokis indos, katramė verd jiedi."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kamara (pirkaitė, maltuvė) – tradicinio lietuvių gyvenamojo namo arba svirno patalpa. \t Kamara y truobas aba svirna vėita, katruo laik jiedi, vėsuokius rakondus, girnas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Augalai turi dygliuotus arba dygliškai šeriuotus lapus ir aukštą šakotą arba sutrumpėjusį stiebą. \t Osnėis y tuokė daugiametė žuolie, anuos stombris statmens, šakuots, tonkiausee dėdlis (lėg 2 m aukštoma, bet paprastaa 0,5-1 m), nuors būn ė trompastombriu."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Apyžiedis paparastas, vainikėlinis. Kuokelių ir piestelių daug. Vaisiai – riešutėliai su trumpais snapeliais. \t Žemaitėjės pėivūs, švėisiuos medies aug baltasis bals ė geltuonasis bals."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ropė auga sparčiai ir greitai duoda derlių. Ropių šakniavaisiai sveria 150–300 gramų, yra gelsvos arba baltos spalvos. \t Ruopė dvėmetis augals y - pėrmaas metaas augėn sava šakni, vuo jeeb ana palėik par žėima, ta kėtaas metaas ožaugėn stombri so žėidaas. Ruopės aug spieree, sklasės y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kaip ir kitoms daržovių sriuboms, lapienei taip pat reikalingas vanduo arba sultinys (mėsos, grybų), druska, prieskoniai. \t Tonkiausee da ided kiaušiu, meesuos šmuotu, bolbiu, marku, kroupu,[2] ožblėnd miltaas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedai bekočiai, susitelkę po 2-3 lapų pažastyse, rausvi. \t Žėidaa padabni žemčiūgou, rūžavi."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1681 m. jau minimas Raudėnų miestelis. \t 1681 m. mėnavuojams Raudienu miestalis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad vainikėlio 10 lapelių, o jų tėra 5. \t Ciels augmens gležnos, trapos y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tarpušakiuose ir ūglio viršūnėje dažniausiai turi dyglių. \t Vaisios šonuobėlės y tuokė jouda, blizgontė ouga."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisius – rutuliška, miltinga, skaisčiai raudona uoga. \t Ouga rauduona, milltinga, ėšruod panašee kap broknės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kardelis (lot. \t Gladėjuolė (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Detroit) – didžiausias JAV Mičigano valstijos miestas. \t Detroit) y miests Amerėkuo (JAV) patsaa dėdliausis vėsuo Mėčėgana valstėjuo."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Mažesnių šilų pasitaiko Nemuno vidurupio slėnyje, sausesniuose miškuose. Žymesni šilai: Dainavos giria (didelė dalis), Panemunės šilas, Pažaislio šilas, Punios šilas, Prienų šilas, Tytuvėnų šilas, Anykščių šilelis ir kt. \t Rasiet, gausoms šėlū Lietovuo ta Aukštaitėjuo ė Dzūkėjuo y, katrou vėituo anėi aug cielaas šmuotaas daug kėliuometru."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Teka į šiaurės vakarus per Kretingos rajoną, toliau per Palangą. \t Tek Rōžė ont šiaurės vakarū par Kretingas rajuona, vuo paskom par Palonga."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapuose gausu askorbo rūgšties, suteikiančios augalui būdingą rūgštumą. Gausu vitaminų C, B, karotino, oksalo rūgšties. \t Ėš rūgštyniu taisa saluotas, tuokė zopė, katra šauka rogštielynė aba rūgštynynė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedai geltoni. Vaisiai tribriauniai, viršutinėje dalyje išlieka 2-4 akuotai; akuotai ir vaisiaus briaunos apaugę žemyn nulinkusiais šereliais. \t Tėi kėbokaa kimb pry apriedu, gyvuoliu kailė, ė tap gausėn kėbelės. Kėbelės aug laukūs, pakelies, ont opiu, ežerū krontū, tyrūs, daržūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Prie Kalties esančios gyvenvietės: Kaltys, Vižančiai, Gėsalai. \t Pry Kaltės stuov tuokės suodas: Kaltys, Vyžontee, Giesalaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Įteka į Atmatą 10 km nuo jos žiočių, ties Šyšos kaimu, 6 km į pietvakarius nuo Šilutės. \t Sotek so Atmata 10 km nug tuos žiuočiu, pry Šyšas suodas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Irtuona – upelis Tauragės ir Šilalės rajonuose, daugiausia – Mažonų seniūnijoje, dešinysis Šunijos intakas, įteka į ją 7,5 km nuo jos žiočių. \t Ėrtouna yr opiesmos pėitū Žemaitėjuo, Tauragies ė Šėlalės rajuonūs, daugomuo – Mažuonu seniūnėjuo."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vienintelė Lietuvos daržuose ir soduose auginama genties rūšis. Savaime auga pievose. Tai medingas vaistinis augalas. \t Melėsa žmuonis augėn žuolėninkus, suodnūs, patsaa aug pėivūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Visai prinokusios uogos maistui tinkamos. Iš uogų verdamos uogienės, jų dedama į pyragus. \t Ėš anūm taisa ougėinės, ded i pyragus."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Čiobrelis (lot. \t Tīmėjuons, kėtap tīmjuons, čiuobroks (lot."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Daugiametis, 60-100 cm aukščio žolinis augalas. \t Metylė taa daugiametis, 60-100 cm augoma žuolie y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Rhamnus cathartica) – šunobelinių (Rhamnaceae) šeimos augalas. \t Rhamnus cathartica) y tuokis krūms aba nedėdlis medis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Vaisiakūniai vidutinio dydžio, retai dideli. Kepurėlė 5-10 cm skersmens, pasitaiko iki 15-20 cm skersmens. Jaunų grybų ji išgaubta, vėliau tampa iškiliai paplokščia, o vidurys įdubęs, gauruota. \t Vilnuoniu keporės kap torielkas, istrėžaa 5-10 cm, sykees lėgo 15-20 cm."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žalpė – dešinysis Šešuvies intakas, įteka į ją 95,7 km nuo jos žiočių, 1 km į vakarus nuo Pašešuvio kaimo. \t Žalpė yr opalė rytū Žemaitėjuo, Kelmės ė Raseiniu rajuonūs, dešėnė šmuota Šešovėis ėntaks."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapai siauri, bet stori, bekočiai, 2–3 cm ilgio, šviesiai ar tamsiai žali, apatinėje pusėje turi išilginę vagelę, lipnūs, plaukuoti, su prielapiais, todėl atrodo, lyg būtų menturiški. \t Stombris statmens, nuognee šakuots, limpons. Lapaa būn siauri, ale stuori, bakuotee."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "XIX–XX a. pr. Lietuvoje austos lininės staltiesės, vėliau metmenys buvo medvilniniai, ataudai lininiai arba šilkiniai. \t XIX–XX a. pr. Lietovuo liuob austė lėnėnės staltėisės, paskom metmenaa liuob būtė medvilnėnee, vuo ataudaa lėnėnee aba sėlkėnee."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "1991 m. kartu su kitais atkūrė laikraštį „Palanga“, dirbo jo Laiškų skyriaus vedėja, 1992–1993 m. – redaktorė. \t 1991 m. sykiom so kėtaas atkūrė laikrašti „Palanga“, dėrba anuo Gromatu skyriaus vediejė, vuo 1992–1993 m. kap redaktuorė."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žiedų šluotelės išsikerojusios. Grūdai su plėvelėmis. \t Žėidaa sogolėė i tuokės šloutas, katrūs paskom sonuokst grūdaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lapų apatinėje pusėje arba ant pakitusių lapų (sporofilų) būna susitelkusios sporos, t. y. sporangių telkiniai, kuriose subręsta izosporos. \t Anas y tuokės baisee mizernas papartė sieklalės. Kap būn šėlta ė vilgšmo, tas spuoras jėm dygtė ėr ėšaugėn tuokius pūlaaškius. Pū žėimuos ėš tūm pūlaiškiu praded augtė naus papartis."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kilmės vieta – Sirija. \t Patsaa augals ī kėlėma nug Sirėjės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tai daugiamečiai žoliniai augalai. \t Aug saidree šlapiūs pėivūs, pelkies, pjauniūs, tyrūs, ondenū krontūs, pry balū, raistūs."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Passer montanus, angl. Tree Sparrow, vok. Feldsperling) – žvirblinių šeimos paukštis. \t Passer montanus) y tuokis paukštoks, katros muokslėškaa prygol pry žvėrblėniu paukštiu šeimuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Masyvą skiria plentas 165 Šilalė–Šilutė . Miške iš šalimais įsikūrę Gorainiai, Dargiškė, Aušbikavis, Šusčiai. \t Pry medės y tuokės suodas: Gorainiai, Dargiškė, Aušbikavis, Šusčiai."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Mėgsta šešėlį, puveningus, nerūgščius, vidutinio drėgnumo dirvožemius, pavieniais egzemplioriais. \t Miegst ūksmė, poveningas, narūgštes, dėrvas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Žemaičiai ir suvalkiečiai įrengdavo kamaras svirnuose, kur įsikurdavo šeimininkų vaikai, samdiniai[1]. \t Žemaičiai ir suvalkiečiai įrengdavo kamaras svirnuose, kur įsikurdavo šeimininkų vaikai, samdiniai."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Viržis tinka želdiniams, taip pat sausoms puokštėms. \t Tink kou nūdarytė pilkaa."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Dviskilčių augalų gemalas iš pradžių išleidžia aiškiai įžiūrimą šaknelę (radicula), dvi sėklaskiltes ir tarp jų įsiterpusį pumpurėlį (plumula), sudarytą iš lapų pradmenų ir stiebo augimo kūgelio (pav.) \t Dvėskiltiu augalū gemals ėš pradiu ėšleid aaškee ožveizėma šaknalė (radicula), dvė sieklaskiltė ė terp anū esonti pomporieli (plumula), sosidedonti ėš lapū pradmenū ė stombrė kūgalė. Dėdlė šmuota augalū sieklas y jiedamas (šaukiamas grūdaas)."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Paeoniaceae) – augalų šeima. Lietuvoje dar vadinami panavijomis, pinavijomis, pivonijomis. \t Paeoniaceae) y tuokis augals, kvietkos, kėlėma nug Rytū Azėjės, Pėitū Euruopuos."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Apyžiedžio lapeliuose yra nektarinės. \t Da skaituoma, ka lelėjė y patiuos Panas Marėjės švėnta kvietka."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Atitinkamai paruošti jauni stiebai ir lapai tinka maistui. \t Gorgžnė stombree tink jiedėmou, anūs nuognee miegst kiaulės."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Detroitas (angl. \t Detruoits (angl."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tanacetum vulgare, angl. \t Tanacetum vulgare) y tuokis žuolyns."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Tupėdamas dažnai linkčioja galvą ir kilnoja uodegą. Lizdą krauna ant žemės. \t Būn atvėrūs vėitūs: laukūs, šalėp keliū, kap topi, tonkee kinkčiuo galva ėr oudega."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Pelėžirniai auga greitai, todėl reiklūs aplinkai. \t Žemčiūgaa sena darželiu kvietka y."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Betula pubescens) – beržinių (Betulaceae) šeimos, beržų (Betula) genties lapuočių medžių rūšis. \t Betula pubescens) y vėina ėš Lietovuo augontiu beržū (Betula) mediu rūšiū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Rūšis auga Lietuvoje. Augalas vienmetis, iki 100 cm aukščio, apaugęs lipniais liaukiniais plaukeliais. \t Tas augals vėinmetis y, ožaug lėg 100 cm augštoma ėr y apaugėės lipnees plaukelees."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Įteka į Alantą 7 km nuo jo žiočių, ties Gaudučiais. \t Itek Karkloujė i Alonta 7 km nug anou patėis žiuotiu, šalėp Gaudotiū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Ligos apimti slyvų vaisiai deformuojasi, virsta savotiškomis mumijomis, būna netinkami maistui, o sergantys medžiai skursta ir gali žūti. \t Tuokis medis, katramė gausoms laumšloustiu, šaukiams laumšloutėnio, laumšloustėnio."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Anksčiausiai Lietuvoje buvo pražydęs balandžio 7 d., vėliausiai – gegužės 10 d. Žydėjimo trukmė – 13 dienų. \t Žyda baltglousnis tuokees \"katokaas\" onksti pavasarie (balondė-gegožė mienesees). Žydiejėms tronk 13 dėinū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Liaudies medicinoje iš varpučių šakniastiebių verdama arbata šlapimo pūslės ligoms gydyti. \t Ypatingaa aug bolbies. Bet varpotė tepuogė gal būtė gers šierals (arkiam, žoosėm). So varpotėm gyda šėrdėis, pūslies lėgas."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Kaimai \t Suodas"}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Arvydas Juozaitis (g. 1956 m. balandžio 18 d. Vilniuje) – filosofas, rašytojas, publicistas, sportininkas, politinis ir visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras. \t Arvyds Jūzaatis (gėmėės 1956 m. balondė 18 d. Vėlniou) y lietoviu pėliuosuops, rašytuos, poblėcėstos, spuortėninks (plaukėks), puoliėtėks, humanėtarėniu muokslu daktaros."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Stiebas šešiabriaunis, užaugantis iki 170 cm, vyniojasi ant kitų augalų, stulpų arba driekiasi pažeme. Lapai lancetiški arba linijiškai pailgi, su strėlišku, ietišku arba širdišku pagrindu, 2–5 cm ilgio. \t Tasaa augals daugiametis y, anou stiombris so šešiuom briaunuom, ožaug lėgo 170 cm ėlgoma, vyniuojas ont kėtū augalū, štolpū, aug pažemiou, ont takū."}
+{"url": "https://object.pouta.csc.fi/OPUS-wikimedia/v20230407/moses/lt-sgs.txt.zip", "collection": "wikimedia", "source": "wikimedia", "original_code": "lt - sgs", "text": "Lychnis flos-cuculi) – gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos augalas, dar vadinamas gaisra, liepsnele, prausita. \t Lychnis flos-cuculi) y tuokis augals, katros muokslėškaa prigol pry gvazdėkėniu augalū (Caryophyllaceae) šeimouos."}